Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius pabrėžė, kad druska (kitaip – natrio chloridas) yra visoms gyvybėms gyvybiškai svarbi maistinė medžiaga.
„Natris yra svarbiausias elementas ekstraląsteliniame skystyje: 70 kg sveriančio žmogaus 15 litrų ekstraląstelinio skysčio yra apie 50 g natrio, tai yra 90 proc. viso organizme esančio natrio kiekio.
Druska gyvybiškai svarbus mineralas žmogui – jos suvartojant nepakankamai arba vasaros metu daugiau išprakaituojant kyla gyvybei pavojinga būklė – hiponatremija“, – pastebėjo jis socialiniame tinkle.
Valgyti namuose ir papildomai maisto nesūdyti
Kita vertus, 1 g druskos suvartojimas vienam kilogramui kūno svorio yra pražūtingas.
„Paros norma yra 2–4 g druskos per dieną ar mažiau, įskaitant maiste esančią ir papildomai vartojamą druską – toks kiekis atitiktų nugriebtame arbatiniame šaukštelyje telpantį druskos kiekį“, – nurodė R. Kubilius.
Sergantiems širdies ir kraujagyslių liga papildomai maistui gardinti druskos apskritai rekomenduojama nevartoti.
„Be to, suskaičiuota, kad daugiau kaip 70 proc. druskos gauname su perdirbtu maistu ir valgydami maistą kavinėse, todėl rekomenduojama maistą gamintis namuose“, – patarė kardiologas.
Didina širdies ligų riziką
Remiantis šių metų Europos kardiologų draugijos kraujospūdžio mažinimo gairėmis, valgomosios druskos sumažinimas perpus net 20 proc. sumažina arterinį kraujospūdį ir ŠKL komplikacijų pasireiškimą.
„Sumažintos druskos poveikis stebimas nuo 4–11 savaitės. Pavyzdžiui, pacientui, neturinčiam padidinto kraujospūdžio, 6 gramų per dieną valgomosios druskos suvartojimas, lyginant su suvartojančiais 2 gramus, susijęs su sistolinio ir diastolinio AKS padidėjimu – atitinkamai 3,99 mmHg ir 1,66 mmHg“, – nurodė R. Kubilius.
Paros norma yra 2–4 g druskos per dieną ar mažiau, įskaitant maiste esančią ir papildomai vartojamą druską.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad šiemet rugsėjį Europos kardiologų draugija pristatė naujas padidinto kraujospūdžio (arterinės hipertenzijos) diagnostikos ir gydymo gaires, kuriose labai daug dėmesio skiriama įvairioms nemedikamentinėms priemonėms, paciento aplinkai, dietai, ką jis turėtų rinktis ir nuo ko susilaikyti.
„Pacientai ir gydytojai raginami atkreipti dėmesį į paciento mitybą, kad jis vartotų organinį maistą, kuriame yra daug širdžiai svarbių mikroelementų, pirmiausia – kalio. Kalis ir natris yra tokie konkurencingi elementai – jei yra daugiau natrio, kalio mažėja.
Jo galima gauti vartojant sveiką, organinį maistą, vaisius, daržoves, tačiau bendrai paėmus Lietuvą ir kitas Europos šalis, kadangi žmogus gal mažiau dėmesio skiria natūraliai mitybai, jis gauna sumažintą kalio kiekį. Tai gali sąlygoti šiek tiek padidintą kraujospūdį, cukraus kiekio padidėjimą ir dalyvauti lėtinių ligų vystymosi grandinėse“, – portalui tv3.lt kalbėjo R. Kubilius.
Pasak jo, tyrimai rodo, kad standartiškai su maistu įprastai gaunama 60 proc. rekomenduojamos dienos normos. Jei žmogus renkasi perdirbtą, greitą maistą, ten ne tik yra perteklinis druskos kiekis, bet ir bus mažiau kalio.
Ateitis – druska su kaliu?
Gydytojo pastebėjimu, kaip mokslininkai prieš daug metų ėmė kalbėti apie jodą, kuris išspręs jo trūkumo problemą ir pradėjo joduoti druską, taip dabar atsiranda mokslinio pagrindo kalbėti apie kaliu praturtintą druską.
„1920 m. JAV Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų dalies gyventojai kentėjo nuo jodo trūkumo. Tuomet vyriausybė ėmėsi iniciatyvos į druską įmaišyti jodo ir taip pasauliui pristatė joduotą druską.
Šiemet pristatytas SSaSS (angl. Salt Substitute and Stroke Study) tyrimas atskleidė, kad valgomoji druska, ketvirtadaliu praturtina kalio mikroelementais, sumažina insulto, visų širdies ir kraujagyslių ligų ir ankstyvos mirties riziką.
Kai tyrimo metu pacientas rinkosi tokią druską, jis automatiškai gavo daugiau kalio ir mažiau natrio. O tai, pasirodo, geriau veikia kardiovaskulinę sveikatą. Ateityje, reikia tikėtis, bus platesnės galimybės rinktis tokią druską“, – dėstė gydytojas.
Gydytojas priminė, kad kalio gausu avokaduose, bananuose, džiovintuose vaisiuose, taip pat – ir populiariose lietuviškose daržovėse: morkose, burokėliuose, kopūstuose ir pan.
„Vartojant tinkamą maistą galima užtikrinti reikiamą kalio kiekį, tik problema, kad skubančiame pasaulyje pacientui ne visada pavyksta suvalgyti pakankamą kiekį natūralaus maisto. Jei to nepavyksta susirinkti iš maisto, reikėtų rinktis kalio papildus ar preparatus“, – pridūrė kardiologas.
Druska – baltasis auksas ir net valiuta
Gydytojas kartu pasidalino keliomis istorinėmis įdomybėmis, kurios tik patvirtina didžiulę druskos reikšmę:
- Senovėje ji buvo tokia vertinga, kad Romos kareiviams kartais atlygis buvo mokamas druska. Romėnų kareiviai saugodavo druskos kelius, vedančius į Romą. Žodis „alga“ kilęs iš lotyniško žodžio „sal“ (druska).
- Posakis „nevertas druskos“ išpopuliarėjo kuomet kareiviui už blogą tarnybą buvo mokama mažiau.
- Viduramžiais druska vadinta baltuoju auksu.
- Druska daug kartų buvo minima Biblijoje. Viena jų „druska-geras daiktas. Bet jeigu druska netektų sūrumo, kuo ją reikėtų pasūdyti?“
- Žinomi druskų karai, siekę užvaldyti druskos atsargas. JAV vyko pilietinis ir El Paso druskos karai, taip pat karai dėl druskos Jordano upėje, o Napoleonas buvo priverstas trauktis, kariams ėmus trūkti druskos.
- Keletą šimtų metų atgalios, į luitus supilta druska, vadinama amoleh, buvo pagrindinė Etiopijos valiuta.
