Dauguma žolę deginančių asmenų teigia, jog tai pagerina dirvožemį, jis tampa derlingesnis, žūsta ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Tačiau šiame straipsnyje šį mitą paneigsime. Taip pat aptarsime, kodėl draudžiamas žolės deginimas, kuo jis kenksmingas ir kada taikomos išimtys.
Žolės deginimas – didžiulė žala gamtai
Iš karto norime paneigti mitą, kad žolės deginimas pagerina dirvožemį ir jis tampa derlingesnis, todėl toje vietoje kitą metą atželia vešlesnė žolė arba galima auginti derlingos dirvos reikalaujančias kultūras.
Iš tiesų, žolės deginimas ne pagerina, o kaip tik priešingai – pablogina dirvos būklę. Jos derlingumas sumažėja net 5–8 proc., nes ugnis pažeidžia viršutinį humusingą dirvožemio sluoksnį.
Be to, ugnis sunaikina viską savo kelyje: žūsta ne tik vorai, vabzdžiai, kiti bestuburiai, tačiau ir ežiai, kiškių jaunikliai, driežai, pievose perintys paukščiai, jų jaunikliai ir pačioms perimvietės.
Žolės deginimo metu išsiskiria nuodingos cheminės medžiagos, kurios kenkia ne tik gamtai, tačiau yra ir labai kenksmingos žmogaus sveikatai.
Be to, neretai ugnis iš padegtų pievų ar ražienų persimeta į sodybas, miškus, ūkinius pastatus. Tikrai ne kartą tekę girdėti, kaip sudega visa sodyba su visu šeimininkų turtu, gyvuliais. Ypač pavojingas žolės deginimas durpynuose.
Durpės yra labai degi medžiaga ir ugnis greitai čia plinta, o užgesinti yra labai sudėtinga, kadangi dega visas dirvožemis.
Ką draudžiama deginti?
Aplinkos apsaugos departamentas ir ugniagesiai įspėja ir primena, kokie draudimai taikomi. Draudžiama deginti:
sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, kt. augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.
deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus;
kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.);
- draudžiama mėtyti neužgesintas nuorūkas ar degančius degtukus;
- draudžiama deginti laužą tam neskirtose vietose.
- Taip pat reikia pakalbėti su vaikais ir jiems išaiškinti apie gresiančius pavojus deginant žolę. Už vaikų sukeltus gaisrus atsako jų tėvai. Taip pat ir piniginėmis baudomis.
Draudimo deginti žolę išimtys
Įstatymai taip pat numato tam tikras išimtis, kai asmenys savo sklype gali deginti žolę, šakas ir kitas organines atliekas. Tokios išimtys numatytos kaimiškų vietovių gyventojams, kai augalinės atliekos deginamos savo sklypo teritorijoje, sukuriant laužavietę.
Kaimiškose vietovėse žolės deginimas leidžiamas tokiais atvejais:
Žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių.
Sumedėjusių augalų dalis (šakas, stiebus, šaknis ir kt.) arba gaminius, pagamintus iš šių dalių (be cheminių medžiagų ant jų), lauko sąlygomis galima deginti tik tada, kai nėra galimybės jų panaudoti ūkio reikmėms (pvz., mulčiavimui, sudeginti šildymui) arba tai būtų nuostolinga.
Žolės ir/ arba kitų augalinių atliekų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Tačiau net ir deginant augalines atliekas kaimiškose vietovėse reikia atsižvelgti į oro sąlygas: negalima jų deginti esant IV–V klasės miškų gaisringumo pavojui.
Taip pat, kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 kub. m tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
Ar galima žolę deginti kepsninėse ar griliuose?
Visų pirma, dar kartą atkreipiame dėmesį, kad žolės ir kitų augalinių atliekų deginimas galima tik kaimiškose vietovėse. Visais atvejais draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus arba jų dalis deginti miestuose bei miesteliuose, išskyrus laužų kūrenimui specialiai įrengtose vietose.
Be to, net ir kaimiškose vietovėse kepsninėse, šašlykinėse, laužuose galima deginti ne viską, kas dega. Laužui ar kepsninei galima naudoti tik teisės aktų nustatytą kuro rūšį, t. y. medieną bei medžio anglį.
Kokių veiksmų reikia imtis, pamačius deginamą žolę?
Jeigu pamatėte deginamą žolės plotą, ražieną ar pan., įvertinkite situaciją ir nuspręskite, ar galite mėginti ją užgesinti patys. Jeigu nėra grėsmės pavojaus jūsų gyvybei ar sveikatai, iškvieskite ugniagesius numeriu 112, o iki jiems atvykstant, žolę gesinkite patys.
Galimi žolės gesinimo būdai:
- užtrypti kojomis;
- užplakti medžių šakomis;
- užpilti vandeniu arba smėliu;
- degantį plotą izoliuoti apkasant griovelius, kad liepsna neplistų toliau.
Nepranešimas apie savo sklype pastebėtą žolės deginimą, užtraukia sklypo savininkui baudą nuo 30 iki 170 eurų.
Baudos už žolės deginimą
Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant įstatymų reikalavimus baudžiamas nuo 30 iki 230 eurų;
Pastebėjus savo sklype žolės, ražienų ar kitų augalinių atliekų gaisrą ir nepranešus / neiškvietus priešgaisrinės pagalbos, taip pat nesiėmus veiksmų gaisrui gesinti (nesant pavojaus žmogaus sveikatai ar gyvybei) žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas baudžiamas nuo 50 iki 300 eurų bauda.
Kur išmesti žolę ir kitas augalines atliekas?
Visas augalinės ir organinės kilmės atliekas, jeigu tai nėra ligomis ar kenkėjais užkrėstos atliekos, patariama kompostuoti. Tai saugiausias, naudingiausias ir draugiškiausias gamtai atliekų šalinimo būdas.
Jeigu neturite galimybės kompostuoti, tuomet šias atliekas reikėtų išmesti į specialius žaliųjų atliekų konteinerius.
Būkime sąmoningi ir pilietiški: saugokime gamtą bei save. Atsisakykime pasenusio žolės deginimo. Jis ne tik nenaudingas, tačiau ir labai pavojingas. Mokyme ir vaikus gerbti bei saugoti gamtą.
Šaltinis: derlingas.lt
