„Eksperimentuoti virtuvėje pradėjau būdama 14-likos metų. Jau tuomet vartydavau mamos kulinarinius žurnalus ir knygas, ieškodama įvairių įdomesnių receptų. Puikiai pamenu, kad pagaudavo azartas bandyti vis sudėtingesnius ir techniškai įmantresnius receptus ir tai dažniausiai būdavo įvairūs tortai, pyragai ir panašiai.
Pradėjus studijuoti ir dirbti, be abejonės, šį savo hobį teko kiek primiršti, tačiau kūrybinės mintys ir idėjos niekur nedingo“, – pasakojimą apie pirmuosius žingsnius į konditerijos pasaulį pradeda Justina, kuriai tortų gaminimas yra hobis ir didžiulė aistra.
Daug ko mokėsi iš mamos
Ji dalijasi tuo, kad būtent iš mamos gavo pirmąsias gaminimo pamokas, kurios vėliau jai labai pasitarnavo:
„Viskas prasidėjo nuo aktyvaus stebėjimo ir mokymosi žiūrint, kai mama kepdavo savo biskvitinius tortus. Puikiai pamenu, kad ji visad stengdavosi akcentuoti svarbiausius momentus kepant, taip pat negailėdavo įžvalgų ir patarimų. Todėl pradėjus eksperimentuoti pačiai, jau turėjau šiokį tokį nusimanymą apie svarbiausias taisykles.“
Tačiau Justina neslepia, kad su didžiausias iššūkiais susidūrė tuomet, kai pradėjo domėtis būtent veganiškų tortų gamyba. Čia viskas gerokai skiriasi nuo įprastų kepinių.
„Bandant naujus receptus, tenka nemažai eksperimentuoti, ieškoti specifinių ingredientų ir dažnai netgi nusivilti. Pavyzdžiui, Napoleono torto receptų tiek knygose, tiek internete ar netgi mokymuose apstu ir belieka tik atrasti tą vienintelį ir tobulinti jį.
O kalbant apie veganiškus kepinius, dažnai receptą tenka tiesiog išrasti pačiam, dėliojant jį iš skirtingų receptų ar netgi veganizuojant klasikinį receptą“, – atskleidžia moteris.
Pirmojo kepinio nepamirš visą gyvenimą
Ji puikiai prisimena ir savo pirmojo veganiško torto gaminimą. Justina jį kepė savo pačios gimtadieniui ir jai tai buvo savotiškas iššūkis.
„Nieko panašaus dar nebuvau gaminusi, tad pamenu, kad buvo kiek neramu dėl galutinio rezultato, nes tortą gaminau gimtadienio išvakarėse ir jokio plano B neturėjau. Torto lakštai buvo gaminami iš ypatingai įdomių ir man tuomet neįprastų ingredientų, tokių kaip: avokadai, bananai, datulės, chia sėklos, kakava, migdolų miltai ir taip toliau, o pertepimas buvo iš anakardžių riešutų kremo ir kokosų grietinėlės. Viską puošiau įvairiausiomis uogomis. Tortas buvo be gliuteno ir pridėtinio cukraus, todėl tikrai sveikuoliškas.
Dar dabar atsimenu tą jaudulį, kuomet traukiau lakštus iš orkaitės, nes net nenumaniau ar pavyko, ar iškepė, ar bus skanu ir panašiai. Šypsena kelia dar ir tas faktas, kad teko nemažai laiko praleisti bėgiojant po parduotuves, tam kad surasčiau visus reikiamus ingredientus“, – pasakoja Justina.
Tačiau visą nerimą ir gaminimo proceso sudėtingumą vainikavo puikus rezultatas, iškart padėjęs suprasti, kuriuos dalykus vis tik reikėtų patobulinti:
„Torto skonis buvo stebėtinai geras, toks ne per saldus ir, žinoma, kitoks. Niekas negalėjo patikėti, kad jame buvo avokadų! Vienintelis tuomet įstrigęs niuansas buvo tas, kad tortas buvo ypatingai maistingas, tad juo pasimėgauti užteko visai nedidelio gabalėlio. Todėl tolimesnėje savo konditerinėje kelionėje visgi ieškojau kitokio rezultato, galbūt, mažiau sveikuoliško ir tokio, kuris labiau primintų klasikinį biskvitinį tortą.“
Veganiški tortai – žingsnis pokyčių link
Žingsnis po žingsnio domėjimasis veganiškais tortais vis stiprėjo. Justina pirko veganiškų receptų knygas, laisvalaikiu informacijos ieškojo ir socialiniuose tinkluose. Praėjusiais metais domėjimasis išaugo į naują lygmenį.
„Viskas rimčiau prasidėjo nuo to momento, kai praeitą vasarą Vilniuje ieškojau veganiško torto savo sūnaus gimtadieniui. Neradusi to, ko norėjau, nusprendžiau, kad metas sutelkti visas sukauptas žinias, jau šiokią tokią patirtį ir pabandyti pačiai.
Iki šiol džiaugiuosi tuo savo sprendimu, nes pirmą kartą gyvenime dariau dviaukštį tortą, todėl iššūkių ir pamokų buvo apstu, bet tik taip supratau, koks kūrybingas ir kvapą gniaužiantis procesas tai yra“, – šypsosi Justina.
Ji sako, kad pasirinkimą gaminti būtent veganiškus tortus lėmė tikėjimas, kad šiuo metu mes gyvename pokyčių laikotarpyje, kai tokie produktai sulaukia vis daugiau žmonių dėmesio.
„Ne paslaptis, jog veganizmas bei veganiški produktai pastaraisiais metais tampa vis labiau aktualūs ir įdomūs ne tik patiems veganams, bet ir žmonėms, kurie tiesiog stengiasi sumažinti vartojamų gyvulinių produktų kiekį.
Tikiu, kad po truputį tampame sąmoningesni ir dėl įvairių mums svarbių priežasčių, vienaip ar kitaip susiduriame su mintimis apie ateitį ir būtinybę keisti savo vartotojiškus įpročius. Todėl, mano manymu, net toks mažas dalykas kaip šventinis desertas, jei jis gali būti toks pat skanus ir yra draugiškesnis, etiškesnis ir kai kuriais atvejais net sveikesnis, jau yra tas mažas žingsnis svarbaus pokyčio link“, – neabejoja Justina.
Nori sugriauti stereotipinę nuomonę
Dar pakankamai dažnai galima susidurti su stereotipiniu mąstymu, kad veganiški tortai yra neskanūs, skirti tik sveikuoliams ir panašiai. Panašių pastebėjimų iš pradžių sulaukė ir Justina, tačiau dabar aplinkiniai dažnai net neatskiria, kad valgo veganišką tortą:
„Neslėpsiu, kad iš pradžių sulaukdavau nemažai klausimų iš namiškių, kodėl būtent veganiškas, bet paragavus visų klausimai išblėsdavo. Mano praktikoje dažnas ragautojas, net nebūtų supratęs, kad tortas veganiškas, jei apie tai nebūčiau užsiminusi, tad toks ir yra mano tikslas.“
Justina atskleidžia, kad gamindama veganiškus kepinius didžiausią dėmesį skiria dviem dalykams – skoniui ir estetiniu vaizdui.
„Mano siekiamybė – kad skonis pats savaime neišduotų, kad tortas yra veganiškas. Noriu keisti stereotipinę nuomonę, kad veganiškas tortas yra kažkoks prastesnis, ne toks skanus ar per daug „sveikuoliško“ skonio.
Be abejo, estetinis vaizdas yra toks pats svarbus kaip ir skonis. Visų pirma, tortas yra pamatomas akimis, o tik po to yra ragaujamas ir panašiai. Todėl šių dviejų aspektų darna man yra be galo svarbi“, – sako vilnietė.
Daugiausia laiko užima dekoravimas
Justina pasakoja, kad torto gaminimas susideda iš kelių etapų. Moteris viską nuo pradžios iki pabaigos daro pati, nenaudoja jokių kitų iš anksto paruoštų dalykų:
„Visų pirma, nusipiešiu preliminarų torto eskizą ir nusprendžiu, kokius papuošimus naudosiu. Pats torto gaminimas susideda iš biskvitų kepimo, įvairių įdarų gaminimo – ar tai vaisių tyrės, ar karamelė, ar kiti įvairūs pertepimai ir, žinoma, kremo gaminimo, kurio dėka tortas susijungia į vieną visumą. Viską gaminu nuo pradžių, tai yra, be jokių ne mano pačios gamintų paruoštukų.“
Vilnietė tortų kepimui stengiasi naudoti ekologiškus ir kokybiškus produktus. Dėl to gaminio kaina už kilogramą yra maždaug 30 eurų.
„Tai priklauso nuo daugelio aspektų – torto sudėties, naudojamų papuošimų. Stengiuosi tortų kepimui naudoti ekologiškus produktus, taip pat nenaudoju rafinuoto cukraus, jį pakeisdama, pavyzdžiui, ruduoju ar palmių žiedų cukrumi, agavų ar datulių sirupais.
Taip pat stengiuosi nenaudoti baltų kvietinių miltų, pakeisdama juos speltos miltais, tuo pačiu naudoju ir miltus be gliuteno, tokius kaip migdolų ar grikių. Papildomiems skoniams ir dekoro elementams naudoju liofilizuotų uogų, burokėlių, matcha miltelius.
Visi šie produktai turi ir savo kainą, kadangi, kaip ir daugelis, perku juos tinklinėse maisto parduotuvėse ar specializuotuose sveikų produktų parduotuvėse. Papuošimams naudoju aukščiausios rūšies belgiškus ir prancūziškus šokoladus, taip pat konditerinį ryžių vaflių ir panašiai“, – vardija Justina.
Moteris sako, kad vieno torto gaminimas užtrunka apie dvi dienas. Ji bent 6–8 valandas tortą laiko šaldytuve tam, kad susigulėtų visi lakštai, pertepimai ir skoniai susijungtų tarpusavyje. Bene sunkiausia ir daugiausia laiko pareikalaujanti gaminimo proceso dalis Justinai yra dekoro gamyba:
„Dažnai dekoracijos gaminamos žymiai ilgiau nei pats tortas. Kartais tai gali užtrukti net iki savaitės. Turiu omenyje tokius papuošimus, kaip rankų darbo valgomas gėles ir ryžių vaflių, kuomet kiekvienas gėlės lapelis yra formuojamas atskirai.“
Kartais tortą gaila ir valgyti
Veganiškų tortų kūrėja sako, kad šis hobis apjungia jos meilę menui, gamtai ir konditerijai, o įkvėpimo suteikia įvairūs dalykai.
„Įkvėpimas kurti gimsta pamačius mano estetiniam pojūčiui artimą paveikslą, pamačius filmą, išgirdus dainą ar muzikos kūrinį, kartais užtenka pasivaikščioti po miškus ar pievas ir visa tai labai įkvepia.
Kartais užtenka tik apsidairyti ir tuomet nesunku pastebėti, kokie unikalūs ir išskirtiniai spalviniai deriniai ar formos ir tekstūros supa mus. Neretai pats žmogus, kuriam kuriu tortą ir būna tas įkvėpimas“, – kūrybai idėjų suteikiančiais šaltiniais dalijasi Justina ir priduria, kad kartais šventės metu žmonės pajuokauja, kad tortą galima padėti ant lentynos ir palikti jį ten, nes gaila tokį grožį valgyti.
Bėgant laikui ir vis augant žmonių susidomėjimui, Justina suprato, kad jos gaminti tortai gali pradžiuginti vis daugiau žmonių, nes yra puiki dovana artimiesiems ir draugams įvairių švenčių proga. Visai neseniai ji pradėjo savo darbais dalintis ir su kur kas platesne auditorija.
„Teigiami įvertinimai motyvavo pasidalinti savo darbų nuotraukomis, įžvalgomis ir su kitais, todėl sukūriau paskyrą „Vegonautė“. Taip galbūt įkvėpsiu ir kitus – bandyti, ragauti, kurti, ieškoti ir eksperimentuoti bei nebijoti veganiškų kepinių“, – sako Justina.
