Net ir bendraujant su Rugile nuotoliniu būdu per telefoną, neįmanoma nepajusti sklindančios energijos – ji greitai suvalkietiška tarme beria žodžius, dažnai šypsosi ir juokiasi. Mergina sako, kad gražiausias jai žmogaus bruožas – paprastumas. Būtent juo ji ir pati žavi aplinkinius ir vis didėjančią sekėjų armiją socialiniame tinkle „Instagram“.
Odontologijos studijas pasirinko spontaniškai
Rugilė prisimena, kad mokykloje buvo stropi mokinė, kuriai viskas sekėsi ir daug kas patiko. Galbūt dėl to sprendimas po dvyliktos klasės baigimo rinktis norimas studijas jai nebuvo pats lengviausias. Nors jau ir buvo beveik suplanavusi, ką veiks, viskas netikėtai apsivertė aukštyn kojomis.
„Paskutiniais metais buvau beveik apsisprendusi studijuoti filmų kūrimą Londone, turėjau ir vietą universitete. Tačiau sulaukusi egzaminų rezultatų, pagalvojau, gal verta pabandyti stoti ir Lietuvoje, juk nieko neprarasiu užpildžiusi prašymą.
Visada maniau, kad medicinai reikia didesnio atsidavimo ir šimtaprocentinio apsisprendimo, todėl pirmu numeriu įrašiau odontologiją. Kiti pasirinkimai buvo tarptautiniai santykiai, politikos mokslai, kūrybinės industrijos, ergonomika. Mano sąrašas buvo toks platus, kad nežinau, ką žmonės turėjo pagalvoti jį pamatę“, – kvatojasi Rugilė.
Merginos egzaminų rezultatai buvo labai aukšti ir tai jai leido įstoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Nors odontologija ir nebuvo jos didžiausia gyvenimo svajonė, mokslai patiko nuo pirmų mėnesių:
„Žinojau, kad įstojau į vieną sudėtingiausių ir aukščiausių balų reikalaujančią specialybę, ir dar gavau valstybės finansuojamą vietą. Tada galvojau, kad, jei nepatiks, galėsiu mesti studijas ir nesukti dėl to galvos.
Bet jau nuo pirmų mėnesių studijos man taip patiko, kad vėliau nė karto nebuvau pagalvojusi apie metimą. Atrodo, visą laiką svarstai, kur turėtumei eiti, o likimas ima ir sudėlioja viską – tai be galo žavus dalykas“.
Rugilė pripažįsta, kad mokslai yra sunkūs ir trys bemiegės naktys ruošiantis egzaminui yra visiškai normalu. Ją gelbsti gera atmintis ir mokėjimas atsirinkti reikšmingiausius dalykus, o ne tiesiog aklai viską „kalti“. Galbūt dėl šių priežasčių mergina jau trejus metus gauna stipendiją, patenka tarp geriausių kurso studentų.
Iš pradžių jautėsi balta varna
Rugilė prisimena, kad pirmomis dienomis tarp bendramokslių jautėsi kiek keistai, buvo tarsi iš kitos planetos.
„Pirmame kurse aš jaučiausi tokia tarsi balta varna tarp geriausių Lietuvos moksleivių, įstojusių su aukščiausiais balais. Daugumos žmonių charakterio bruožai yra panašūs: jie atsakingi, imlūs, preciziški, o aš viena koja irgi buvau tokia, bet kita – tokia šiek tiek išplaukusi menininkutė“, – juokiasi pašnekovė.
Tačiau ji puikiai įsiliejo į kompaniją, atrado draugų, o ir mokymosi rezultatai kalbėjo patys už save. Ji neslepia, kad iš pradžių jautė ir konkurenciją, tačiau laikui bėgant ji dingo:
„Pirmais metais jautėsi konkurencija: kuris geriau, kuris pirmas, kuris gaus stipendiją. Mane tai šiek tiek šokiravo. Bet dabar tikrai nepasakyčiau, kad varžomės dėl vietų, priešingai – visi vienas kitam padedame ir kartu keliaujame link bendro tikslo, kad taptumėme gerais specialistais. Vietos po saule užteks mums visiems“.
Šiandien Rugilė neabejoja savo pasirinkimu ir džiaugiasi, kad pasirinko studijas, reikalaujančias laiko mokytis, gilinti žinias ir mąstyti.
„Aš dabar suvokiu, kad visiška menininkė negalėčiau būti. Būtų šiek tiek gaila, kad visą laiką buvai geriausia mokinė, tokia stropuolė, akademikė ir nuėjai į meną, kur savo smegenų vingių nejudini ir nenaudoji.
Aš neturiu nieko prieš ir labai žaviuosi žmonėmis, kurie dirba meno pasaulyje, bet, mano nuomone, tai gana rizikingas sprendimas. Gali būti labai geras specialistas kurioje nors srityje, bet vis tiek likti nepastebėtas. Dėl to apsidraudimui turėti kokią nors specialybę tikrai yra naudinga.
O kol kas aš puikiai suderinu ir rimtas studijas, ir meną, kuris man – ir hobis, ir pajamų šaltinis. Tai man čia tobulas variantas“, – sako Rugilė.
Fotografės duoną išbandė dar paauglystėje
Laisvu laiku nuo studijų – savaitgaliais ir daugiausiai vasarą – vilkaviškietė fotografuoja vestuves arba rengia asmenines fotosesijas. Ji prisimena, kad jau nuo mažų dienų domėjosi tėčio darbu ir labai natūraliai į tai įsitraukė ir pati.
„Turbūt buvau keisčiausias vaikas, nes, kai visi žiūrėjo filmus, pavyzdžiui, garsųjį „Titaniką“, aš tuo metu žiūrėjau, kaip tėtis montuoja vestuvių filmus. Man buvo įdomu stebėti, kaip iš atskirų gabaliukų, pagautų kadrų jis sukuria filmą. Tiesiogine to žodžio prasme man tai buvo magija.
Aš augau tokioje aplinkoje ir mane tėtis mano noru įmetė į šitą sferą, įdavė fotoaparatą ir sakė: tu, mergaite, fotografuok. Taip nuo 15 metų fotografija atsirado mano gyvenime“, – pasakoja mergina.
Rugilė su šypsena prisimena pirmąsias vestuves, kuriose jai teko dirbti kaip fotografei:
„Tėčio draugai paprašė pafotografuoti vestuves ir aš nuėjau į jas būdama visai mažiukė. Turėjau viską suvaldyti, pagauti tuos lemiamus kadrus, nors tiksliai nežinojau visų procedūrų, kas kada vyksta ir panašiai. Jau ir kai kurie dėdės apgirtę buvo, bet man reikėjo bendros nuotraukos, tai ėjau tokia mažytė ir prašiau, kad jie atsimerktų.
Man ten buvo labai daug streso, bet tai buvo ir labai geras spyris, padėjęs anksti užsiauginti odą, kad mane gerbtų, nes viskas nuo fotografo ir priklauso“.
Vilkaviškietė atskleidžia, kad nei gyvūnų, nei gamtos fotografija jos nežavi taip kaip žmonių. Jai patinka su fotografuojamais žmonėmis užmegzti ryšį ir nuotraukomis papasakoti gražiausias istorijas, perduoti tikriausias emocijas.
„Man didžiausia magija yra tada, kai žmonės atsipalaiduoja. Dauguma žmonių susikausto prieš kameras, jaučiasi nepatogiai – visa tai yra labai natūralu ir suprantama. Bet mano darbas yra taip komunikuoti su žmogumi, kad jis atsipalaiduotų, nes tada ir nuotraukos visai kitokios būna.
Fotografuojami žmonės turi tavimi pasitikėti ir tu turi juos matyti bei jausti, tik tada būna geras rezultatas. Man visas žavumas ir yra ne tik gražiai nufotografuoti, bet ir užmegzti ryšį, matyti, kaip tavimi pasitiki“, – su užsidegimu pasakoja Rugilė.
Kelionės – savotiška meditacija
Nors odontologijos studijos ir fotografės darbas suvalgo didžiąją Rugilės laiko dalį, mergina jo randa ir dar vienai gyvenimo aistrai – kelionėms. Ji sako, kad tai yra jos meditacija ir geriausias atsipalaidavimo būdas. Mergina drąsiai susipažįsta ir su naujomis vietomis, bet mielai keliauja ir ten, kur jau yra buvusi, nes kelionės, kaip ji pati sako, nėra lenktynės, kas surinks daugiau aplankytų vietų žemėlapyje.
Islandija, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija – tai viso labo kelios šalys, kuriomis jau žavėjosi Rugilės akys. 21 metų vilkaviškietė yra apkeliavusi 40 valstybių. Tiesa, keliauja ji, kaip pati sako, visiškai studentišku biudžetu ir viską finansuoja iš savo uždirbtų pinigų.
„Mano idėja buvo paneigti tą įsitikinimą, kad reikia gero darbo ir didelės algos, jog galėtum keliauti. Man aplinkiniai dažnai sako: Rugile, kur tu skubi? Turėsi darbą, vaikų, tada galėsi po palmėmis gulėti ir keliauti, o dabar susitelk į mokslus. Bet kuo vyresnis tampi, tuo atsiranda daugiau atsakomybių, mažiau laiko ir energijos. Todėl geriausias laikas yra dabar.
Mano tėvai neremia tokių avantiūrų, tai mano sugalvota ir, jeigu aš užsidirbu, tik tada galiu važiuoti. Neprašau jokios paramos, nes čia mano pramoga“, – dalijasi mergina.
Ji sako, kad vadovaujasi keliais pagrindiniais dalykais, kurie padeda keliauti pigiau:
„Sutaupau ant bilieto, nes turiu gerą sistemą, kaip jų ieškoti. Pigių bilietų paslaptis yra nuolatinis ieškojimas. Tai žiaurus darbas, bet jei kasdien po 5 minutes patikrini, palygini tas kainas, tai tikrai gali surasti puikių pasiūlymų.
Nuomojuosi apgyvendinimą per „Airbnb“ platformą, neinvestuoju pinigų prabangiems viešbučiams. Man svarbiausia yra patyrimas, tos šalies virtuvės ar gamtos pažinimas, o ne sėdėjimas prabangiame viešbutyje.
Taip pat, pavyzdžiui, pietus su kompanija valgome mieste, o pusryčius ir vakarienę gaminamės patys, valgome namuose. Tai irgi labai padeda sutaupyti. Mano patirtys rodo, kad už kokius 300 eurų, galima labai normaliai pakeliauti ir daug ką pamatyti“.
Neabejoja, kad viską galima pasiekti sunkiu darbu
Rugilė dažnai sulaukia klausimų, kaip viską spėja ir iš kur turi tiek gabumų. Mergina groja fleita ir pianinu, kartais kuria dainas, sportuoja ir vis išsikelia sau naujų tikslų, pavyzdžiui, išmokti visų šalių sostines ar padaryti špagatą. Ji sako, kad stebuklų nebūna, viskas priklauso nuo įdedamų pastangų.
„Žmonės sako, kad tu čia laimėjai genų loteriją, tau viskas sekasi. Bet jokių stebuklų nėra. Aš juk lygiai taip pat negimiau mokėdama groti pianinu, septynerius metus mokiausi ir dirbau.
Lygiai tas pats su daromais nuotraukų koliažais – visiems atrodo, kad paimu į rankas ir viskas. Bet kiek buvo kursų, kiek visur važinėjau, kiek mokėjau – visa tai yra investavimas į save ir niekas man nenukrito iš oro.
Dėl to kartais nežinau, ar pykti, ar juoktis iš tokių pasakymų, nes jų gaunu labai daug. Visiems atrodo, kad viskas paprastai ir lengvai gaunasi savaime, bet taip nebūna“, – tikina Rugilė.
Ji neslepia, kad kartais kai kurie dalykai dėl gausybės veiklų nukenčia, pavyzdžiui, draugai. Tačiau mergina stengiasi viską suderinti ir sako, kad šiuo metu jos gyvenime yra visiškas aukso viduriukas, pakanka laiko viskam.
Rugilė neabejoja, kad gyvenimas jai dar yra paruošęs daugybę gražių dalykų, svarbiausia – nepamiršti jų pastebėti ir mėgautis:
„Man atrodo, kad gyvenimo tikslas yra tiesiog mėgautis, iš jo pasiimti tai, kas įdomu ir miela širdžiai. Daugelis galvoja, kad reikia padaryti kažką konkrečiai, o tada jau galima ramiai gyventi ir numirti.
Bet aš galvoju, kad visas gyvenimas turėtų būti įdomus. Reikia nuolatos ką nors mokytis, kad būtų stimulas gyventi, norėtųsi atsikelti kitą dieną ir ką nors veikti.
Kiek dar daug dalykų neišragauta, kiek visko nepamatyta ir neišmokta...Tai ir yra mano varikliukas, o gyvenimo tikslas – pats gyvenimas“.
