Turbūt sunkiai rasime žmogų, kuriam bent kartą gyvenime dėl vienokio ar kitokio sutrikimo neteko vartoti antibiotikų. Neretai tai nutinka šaltuoju metu laiku, kai kimba įvairios virusinės ir bakterinės infekcijos, ir joms gydyti tenka griebtis antibiotikų.
Vis tik vartojami šie vaistai sutrikdo normalią žarnyno mikrobiotą ir sukelia įvairius virškinimo sutrikimus, pilvo pūtimą, viduriavimą. Tokiu atveju pagalbininkas – probiotikai arba gerosios bakterijos, kurios ne tik padeda palaikyti gerą imuninės sistemos būklę, bet ir kontroliuoja uždegiminius procesus, padeda organizmui atsistatyti po ligos.
Apie gerąsias bakterijas, jų įtaką bendrai savijautai ir reikšmę gydantis antibiotikais kalbamės su gydytoju vaikų gastroenterologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr. Vaidotu Urbonu.
Sakykite, kas tai yra gerosios bakterijos, kitaip – probiotikai?
Probiotikai – tai yra gyvi mikroorganizmai, dažniausiai tai – bakterijos, kartu – vienas mieliagrybis, turintys mokslinį įrodymą, kad turi poveikį žmonių sveikatai. Svarbiausia, kad probiotikų vartojimo nauda turėtų mokslinį įrodymą, kadangi bet kas gali pasakyti, kad nešvarios rankos – irgi probiotikas.
Bakterijos natūraliai gyvena žarnyne, žmogaus organizme priskaičiuojama apie 300–500 bakterijų rūšių, o jeigu žiūrint giliau – į bakterijų padermes, jų yra ir iki 5000, jeigu ne daugiau. Tačiau ne visos jos vadinamos probiotikais, nes nežinome, ar kitos bakterijos turi teigiamą reikšmę, ar ne, nes jos nėra ištirtos. Probiotikais vadiname tas bakterijas, kurios yra ištirtos, ir yra žinoma, kad jos teigiamai veikia.
Sakoma, kad antibiotikai ir probiotikai turi eiti koja kojon. Kodėl tai svarbu?
Jeigu, tarkim, anksčiau žmogus gėrė antibiotikus, ir pradėjo viduriuoti gėrimo metu ar po savaitės, visada siūlau kitą kartą vartojant antibiotikus kartu gerti ir probiotikus. Tik svarbu geriant abu preparatus išlaikyti pertrauką, nevartoti jų vienas po kito. Kai kurių probiotikų antibiotikai neveikia, bet, aišku, žmogus konkrečiai to nežinos, todėl probiotiką siūlau išgerti kiek galima vėliau po antibiotikų vartojimo, ne mažiau kaip po poros valandų. Dar geriau būtų jį vartoti po 3–4 valandų.
Kas gi vyksta organizme geriant antibiotikus, kad reikia papildomai vartoti probiotikus?
Paprastai tokiu atveju atsiranda disbiozė (disbakteriozė) – žarnyno „gerųjų“ ir pusiau „blogųjų“ bakterijų santykio pokyčiai: sumažėja gerųjų ir padaugėja sąlyginai „blogųjų“ bakterijų, pavyzdžiui, auksinio stafilokoko, kurio visada galima rasti žarnyne, taip pat grybelio. Šie pokyčiai gali lemti viduriavimą. Norint atkurti pusiausvyrą arba kad nemalonūs simptomai taip stipriai nepasireikštų, reikia gerti probiotikus. Daugelis jų yra lakto ar bifido bakterijos.
Probiotikus galima vartoti ir praėjus kuriam laikui po antibiotikų vartojimo, kad būtų atkurta bakterijų pusiausvyra. Bėda ta, kad po antibiotikų kurso mikrobiota atsistato gana įvairiai – gali užtrukti ir 3 mėnesius, ir pusę metų, priklausomai nuo vartotų antibiotikų. Pagerėjus gali užklupti antra viduriavimo banga. Saugant žarnyną, antibiotikus geriausia būtų leisti į veną.
Ką daryti, kai antibiotikus tenka gerti dažniau? Juos pamėgo skirti, pavyzdžiui, odontologai, apsidrausdami dėl infekcijų.
Čia yra problema. Gydytojai patys nesusitaria. Medicinoje taip būna, kad gydytojas nori geriau apsidrausti, be to, taip ir yra rekomenduojama. Gali būti, kad vieni gydytojai antibiotikus skiria, o kiti – ne. Vienos nuomonės nėra.
Vakaruose labai daug kalbama su ligoniu, paaiškinama, kas bus, jeigu neskirs antibiotikų, ir kas – kai juos skirs. Tada ligonio klausiama, ar juos vartos, ir tokiu būdu tarsi dalijamasi atsakomybe su juo. Iš tikrųjų žmogus nėra automobilis, jo ir medicinos negali įsprausti į rėmus.
Ar net keli iš eilės antibiotikų kursai gali būti rimtesnis smūgis mikrobiotai ir imuninė sistema gali sušlubuoti? Tokiu atveju probiotikų vartojimas tampa dar svarbesnis?
Iš tikrųjų taip. Poveikis žarnyno mikrobiotai gali būti ir ypač tada, kai kuo daugiau antibiotikų vartojama per burną. Taip pat tokia tikimybė didesnė, kai antibiotikas yra plataus veikimo. Skiriant siauro spektro antibiotiką, praktiškai pašalinio poveikio nesitikime, vaistą galima skirti ir trečią ar ketvirtą kartą. Bet jeigu antibiotikas bus plataus spektro, liaudiškai tariant, stiprus, tada jau pavartojus kartą gali būti problemų. Tokį vaistą geriant antrą kartą, tikimybė, kad tai bus didesnis iššūkis mikrobiotai, padidėja.
Šiaip mikrobiota turi didžiulę reikšmę mūsų sveikatai ir didžiausią reikšmę – imuninės sistemos palaikymui. Vaikams tai yra imuninės sistemos treniravimas, o suaugusiems – šios sistemos palaikymas, kad ji normaliai funkcionuotų. Todėl bandoma ir kitas ligas, pavyzdžiui, sąnarių ar smegenų, gydyti per žarnyną, mikrobiotos pokyčius ar per imuninę sistemą. Juk imuninės ląstelės gyvena žarnyne, jos jaučia, kas yra žarnyno viduje, paskui jos su krauju išsiskirsto po visą organizmą. Jeigu jos atkeliauja su bloga informacija iš žarnyno, gali sukelti ligas.
