„Jeigu įsisiurbė erkė, reikia ją kuo skubiau ištraukti, kol siurbdama kraują ji organizmui neperdavė užkrečiamų ligų sukėlėjų. Labai svarbu ją ištraukti tinkamai, tai padarysite, jeigu su savimi turėsite pincetą ir dezinfekcinę priemonę. Pincetu suimkite kuo arčiau odos toje vietoje, kur yra įsisiurbusi erkė, o tada jos nesukiodami staigiu judesiu traukite į viršų. Po šios procedūros dezinfekuokite traukimo vietą ir bent mėnesį atidžiai stebėkite savo savijautą, nes per šį laikotarpį gali pasireikšti erkių pernešamų ligų – erkinio encefalito ir Laimo ligos – požymiai“, – įspėja „Camelia“ vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Ji tęsia, kad užsikrėtus erkiniu encefalitu pasireiškia į gripą panašūs simptomai – atsiranda galvos ir raumenų skausmas, pakyla kūno temperatūra. Susirgus Laimo liga, dažniausiai prasideda odos uždegimas, kuris pasireiškia žiedo formos paraudimu (eritema) ryškiais kraštais. Šis paraudimas laikui bėgant plečiasi, o jį gali lydėti karščiavimas, galvos skausmas ir silpnumas, rašoma pranešime spaudai.
Vakcina – efektyviausia apsaugos priemonė
J. Aganauskaitės-Žukaitės teigimu, daug pacientų ruošėsi rudens grybų sezonui iš anksto ir nuo erkinio encefalito vaistinėse įrengtuose skiepų kabinetuose skiepijosi dar vasarą. Tačiau yra pacientų, kurie grybavimo sezonui nesiruošė iš anksto, o jam atėjus galvoja, kad skiepytis jau per vėlu, nors tai netiesa.
„Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito niekada nėra per vėlu, nes erkės aktyvios išlieka visą rudenį, o jeigu žiema nėra itin šalta – neužmiega visus metus. Todėl galima skiepytis bet kuriuo metu – kad ir artimiausiomis dienomis“, – aiškina vaistininkė.
J. Aganauskaitė-Žukaitė sako, kad vakcina nuo erkinio encefalito sukuria 99 proc. imuninę apsaugą – tai reiškia, kad pasiskiepijus praktiškai įmanoma išvengti ligos ir jos sukeliamų liekamųjų reiškinių. Jų spektras itin platus – nuo atminties, dėmesio ir elgesio sutrikimų iki traukulių ir pilno ar dalinio paralyžiaus.
Lietuvoje taikomos dvi skiepijimo schemos – pagreitinta ir įprastoji. Pasirinkus pagreitintą, kuri taikoma prieš erkių aktyvumo sezoną ar jam prasidėjus, antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus 14 dienų nuo pirmosios, o po antrosios injekcijos praėjus 5–12 mėnesių, suleidžiama trečioji. Taip pat galima ir įprasta skiepijimo schema – taikant ją, antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios, o trečioji – nuo antrosios injekcijos praėjus 5–12 mėnesių.
„Taikant abi skiepijimo schemas, pakankama imuninė apsauga nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus dviem savaitėms nuo to laiko, kai buvo suleista antroji vakcinos dozė, o imuninė apsauga trunka tris metus. Todėl pasiskiepiję artimiausiu metu, imunitetą turės ne tik iki šio erkių aktyvumo sezono pabaigos, bet pasirūpins savo apsauga kitiems metams“, – sako vaistininkė.
J. Aganauskaitė-Žukaitė primena, kad skiepų nuo Laimo ligos nėra, o susirgusiems skiriamas gydymas antibiotikais.
Padės ir papildomos priemonės
Pasak vaistininkės, susiruošus grybauti reikėtų pasirūpinti ir papildoma apsauga nuo erkių: „Dėvėkite šviesius, prie kūno prigludusius drabužius taip, kad jie dengtų kuo daugiau kūno ploto – kelnes sukiškite į batus ar kojines, o viršutinius drabužius į kelnes. Taip pat dėvėkite galvos apdangalus, užsisekite apykaklę, venkite sėdėjimo ant žolės ar vaikščiojimo tarp aukštų žolių“.
J. Aganauskaitės-Žukaitės teigimu, rūbais neuždengtų kūno vietų apsaugai reikėtų naudoti erkes atbaidančias priemones – repelentus. Jie pritaikyti įvairiems poreikiams, pavyzdžiui, galite naudoti purškiklius ar apyrankes.
Gamtoje tyko ir daugiau pavojų
Vaistininkė teigia, kad gamtoje sveikatos problemų riziką kelia ne tik erkės, bet ir grybai, nes labai lengva supainioti valgomas jų rūšis su nevalgomomis.
„Jeigu žmogus suvartoja nevalgomą grybą, gali atsirasti virškinimo sutrikimai, kurie pasireiškia šleikštuliu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu ar galvos skausmais. Šie simptomai prasideda per 2 – 4 valandas ir trunka iki 6 valandų. Suvalgius nuodingų grybų, per 12 valandų pasireiškia persivalgymui būdingi simptomai. Vėliau, kai kraujas toksinus išnešioja po visą kūną, gali traukti mėšlungis, pasireikšti traukuliai, haliucinacijos, staigus sąmonės netekimas, o blogiausiu atveju – ištikti koma ar mirtis“, – įspėja J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vaistininkė priduria, kad norint išvengti gresiančių sveikatos sutrikimų ir negrįžtamų pasekmių, būtina rinkti ir valgyti tik tuos grybus, kurie yra gerai žinomi.
Neleiskite, kad grybų sezono džiaugsmą užtemdytų atsiradusios sveikatos problemos. Tai padaryti padės vaistininkės įvardytos apsaugos priemonės ir būdai.
