Sakura vadinama japoniška vyšnia. Tai yra vienas iš svarbiausių augalų Japonijoje. Sakoma, kad pirmoji užauginta sakura Japonijoje buvo 800 m. Iš jų senovėje buvo sprendžiama apie būsimą derlių ir tinkamą ryžiams sodinti laiką.
Nors Vilniuje, dešiniajame Neries krante, jau pradėjo skleistis pirmieji sakurų žiedai, dėl esančio karantino Lietuvoje, kviečiame vaizdais pasimėgauti saugiausiu būdu, žvilgtelėjus į mūsų nuotraukų galeriją:
Sakura priklauso erškėčių augalų šeimai. Žodis „sakura“ yra naudojamas toms vyšnių rūšims, kuriomis grožimasi ne dėl vaisių, o dėl žiedų. Sakuros auga kaip laukiniai augalai kalnuotose vietovėse ir plačiai auginami kaip dekoratyviniai medžiai. Iki šių dienų yra išlikusių apie 300 sakuros rūšių visame pasaulyje.
Trijomis vyšnių rūšimis ypač žavimasi Japonijoje. Pirmoji jų yra jošino sakura, dar vadinama somei jošino sakura, kuri yra sodinama parkuose ir upės pakrantėse. Šis augalas gyvuoja trumpai, subręsta apie 20 metus, užauga iki 7 metrų aukščio. Užaugina didelius, rausvus žiedus.
Kita vyšnia yra kalnų sakura, kuri auga laukinėje gamtoje, kalnuose. Pasiekia 20-25 metrų aukštį ir jos žiedai būna rusvos, baltos spalvos.
Trečioji šidaredzakura, kuri nuo seno sodinama šventyklų soduose. Pasiekia 20 metrų aukštį, jos žiedai būnai rausvai balti, kartais net pasiekia raudoną atspalvį.
Sakuros pradeda žydėti nuo sausio vidurio (pietų Okinavoje) ir jų žydėjimas tęsiasi iki pat gegužės vidurio (Hokaido salos šiaurėje). Pražydusios sakuros žiedai išsilaiko nenubyrėję vos vieną-dvi savaites. Žiedai būna rožinių ir baltų atspalvių, pilnaviduriai. Lapai žali, smailūs, lancetiški, 8–12 cm ilgio. Vasarą sakuros tamsiai žalios, o rudenį nusidažo bronzine spalva.
Jos mėgsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvožemius, saulėtas vietas. Sakuros mediena yra naudojama ploniems baldams, drožiniams ir parketui gaminti.
Pratęsiamas karantinas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad karantinas Lietuvoje pratęsiamas iki balandžio 27 dienos 24 val. Dar antradienį premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad karantinas bus pratęstas dviem savaitėms, tačiau po švenčių karantino sąlygos gali būti švelninamos smulkiajam verslui, jei šis užtikrins būtinas apsaugos priemones.
Taip pat šventinį Velykų savaitgalį Lietuvoje numatoma riboti gyventojų judėjimą, draudžiant patekti į miestus ir miestelius be būtinos priežasties. Taip siekiama užkirsti kelią viruso plitimui.
Griežtino karantino sąlygas
Vyriausybė kovo pabaigoje jau buvo pratęsusi karantiną iki balandžio 13-osios. Tąkart taip pat sugriežtintos karantino sąlygos – parkuose ir kitose atvirose viešose vietose asmenys gali lankytis ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, prekybos paslaugų vietose gali lankytis tik po vieną šeimos narį, o prekybos ir paslaugų vietos privalo užtikrinti saugias sanitarines ir higienos sąlygas bei aprūpinimą būtinomis apsaugos priemonėmis.
Vyriausybei nusprendus karantiną pratęsti dar dviem savaitėms, iki balandžio 27 dienos, sugriežtinta tvarka dėl apsauginių kaukių dėvėjimo. Nuo penktadienio visiems be išimties, einantiems į viešą erdvę, jas dėvėti tampa privaloma. Viešose vietose, kur yra tikimybė turėti kontaktą su kitais žmonėmis, bus reikalaujama būti su kauke ar respiratoriumi, o jų neturintieji burną ir nosį galės prisidengti skarele, šaliku ar kita priemone.
Taip pat rekomenduojama dėvėti apsaugines pirštines. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad karantino metu žmonės raginami maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai.
Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas. Visi iš užsienio atvykę asmenys privalomai karantinuojami 14 dienų.
Per karantiną apribotas išvykimas iš šalies ir atvykimas į ją, draudžiami žmonių susibūrimai, uždarytos kavinės, daugelis parduotuvių, neteikiamos įvairios paslaugos. Taip pat neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Balandžio pradžioje sustabdyti komerciniai skrydžiai ir kelionės keltu, į Lietuvą sausumos keliu asmenys gali atvykti tik per du pasienio punktus.
Siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą, Lietuvoje karantinas įvestas kovo 16 dieną. Jo metu uždarytos mokyklos, darželiai ir universitetai, draudžiama daugumos parduotuvių, kavinių veikla.
