„TV pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva prieš kurį laiką nemenkai nustebo, kai ilgai Vilniaus miesto savivaldybės prašiusi savo įkurtam fondui „Gėrio trupinėlis“ skirti patalpas sandėliavimui, ji sulaukė pasiūlymo įsirengti sandėliuką apleistoje trobelėje.
Sandėliavimui pasiūlė apleistą trobelę
Maža to, ši trobelė ne tik yra apleista, bet taip pat ir neturi spynų, o langai joje – be stiklų.
„Viduje nebuvau. Baisu buvo. Turbūt pagalvosite, kad tuoj papasakosiu kokią baisią istoriją iš savo kaip televizijos gelbėtojos darbo. Bet ne, nustebsite – šią patalpą sandėliavimui po daugiau nei pusmečio prašymų mums kaip labdaros ir paramos fondui „Gėrio trupinėlis“ pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybė“, – pasakoja R. Filejeva.
Fondą remia žmonės iš viso pasaulio šalių
„TV pagalbos“ gelbėtoja šio įsteigto fondo dėka jau penkerius metus remia daugybę Vilniaus šeimų, todėl pamačiusi, kokias patalpas sandėliavimui siūlo Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamo turto valdymo skyrius, moteris nemenkai supyko.
„Mūsų rėmėjai iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių kasdien siunčia mums paramą. Įvairios vertės daiktai iš sandėlio iškeliauja pas tuos, kurie tų daiktų stokoja.
Mere Remigijau Šimašiau, ar tik tokio griuvėsio esame verti mes, kurie savanoriškai lankome skurstančiuosius? Viliuosi, kad dar turite jei ne gėdos jausmą, tai bent truputį sąžinės ir šitą klaidą ištaisysite. Mūsų prašymas vis dar guli ant jūsų stalo“, – sako gelbėtoja.
Savivaldybė: siūlėme kreiptis į panašias organizacijas
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais, pakomentuoti susiklosčiusią situaciją sutiko Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė.
Anot moters, su minėtu R. Filejevos fondu buvo dirbama aktyviai, o jiems patalpos siūlytos buvo ne kartą.
„Ši organizacija į savivaldybę kreipėsi jau antrą kartą. Šiek tiek anksčiau buvo gautas prašymas dar prieš pusmetį dėl sandėliavimo patalpų skyrimo, kadangi laisvų patalpų sandėliavimui neturėjome, tai nuoširdžiai padėkojome šiai organizacijai už socialiai reikšmingą veiklą rūpinantis socialinės paramos poreikį turinčiomis šeimomis ir vaikais.
Tuomet pasiūlėme kreiptis į devynias, panašią veiklą vykdančias, organizacijas, šiuo metu besinaudojančias savivaldybės patalpomis, su kuriomis galėtų rasti tam tikrų bendradarbiavimo galimybių, nes ši organizacija taip pat nori dalinti nepasiturintiems vilniečiams maisto produktus, drabužius, įvairius daiktus (ką taip pat daro ir minėtos devynios panašią veiklą vykdančios organizacijos)“, – komentuoja V. Lajauskaitė.
R. Filejeva: minėtoms organizacijoms pačioms trūksta patalpų, pernuomoti patalpų neleidžia su savivaldybe sudaryta sutartis
Pati R. Filejeva neneigia, kad ji sulaukė pasiūlymo kreiptis į kitas devynias, panašia veikla užsiimančias, organizacijas. Moteris nieko nelaukusi susisiekė su jomis, tačiau iš visų sulaukė vienodo atsakymo – minėtoms organizacijoms pačioms trūksta patalpų.
Viena iš jų net patikino, kad pernuomoti patalpų negalėtų dėl su savivaldybe sudarytos sutarties, kurioje rašoma, kad patalpų nuoma tretiesiems asmenims yra draudžiama.
„Mes, kaip panaudos gavėjas, negalime perduoto neatlygintinai naudotis turto išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims“, – rašoma viename iš atsakymų R. Filejevai. Gelbėtoja tokių susirašinėjimų įrodymus pateikė ir naujienų portalui tv3.lt.
Savivaldybė: siūlėme tinkamas sandėliavimui patalpas Paneriuose, bet jų atsisakė
Tai, kad R. Filejeva buvo susisiekusi su devyniomis organizacijomis, patvirtina ir Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja V. Lajauskaitė:
„Ta pati organizacija kreipėsi į savivaldybę pakartotinai rugpjūčio mėnesį ir informavo, kad su pasiūlytomis 9 organizacijomis susisiekė, bet sutarti dėl tam tikrų bendradarbiavimo galimybių nepavyko. Šįkart organizacija savivaldybės prašė kabineto dydžio patalpų, jeigu kitų neįmanoma gauti, arba patalpas išsinuomoti už mažesnę kainą. Taip pat prašė patarpininkauti su Pilaitės seniūnija, kad galbūt ši seniūnija galėtų šią organizaciją „priglausti“.“
V. Lajauskaitė priduria, kad savivaldybė siūlė tinkamas sandėliavimui patalpas Paneriuose, bet ši organizacija atsisakė argumentuodama, kad atstumas per didelis nuo Vilniaus miesto centro.
R. Filejeva: patalpų Paneriuose niekas nesiūlė, pasiūlyti praeinamą kabinetą galėjo nebent po rinkimų
Tačiau šioje vietoje R. Filejeva turi savo nuomonę. Gelbėtoja patikina, kad jai minėtų patalpų Paneriuose niekas nesiūlė ir ji jų niekada nematė savo akyse.
„Tai yra visiškas melas, nes mums Paneriuose patalpos net nebuvo pasiūlytos. Tam reikalui yra įrašomi pokalbiai, niekas mums jų nesiūlė. Aš tuomet pradėjau pati prašyti, kad galbūt galite Lazdynų seniūnijoje, Karoliniškių.
Man pasakė, kad gal ir būtų galima Lazdynų seniūnijoje, bet kadangi artėja rinkimai, tai visas patalpas jie turėjo skirti rinkimams. Po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad yra laisvas praeinamas kabinetas, bet kadangi jis praeinamas, tai greičiausiai jūsų turimus daiktus gali kažkas net ir pavogti, nes lankysis ne tik darbuotojai, bet ir socialinės šeimos.
Mano galva, tai yra normalu, kad mes negalime nerakinamų patalpų imti, nes ateina siuntos, higienos priemonės, kai kurie daiktai yra brangūs. Dar pasakė, kad tas patalpas gautume nebent po rinkimų“, – pasakoja R. Filejeva.
Savivaldybė: praeinamas kabinetas netiko pačiai R. Filejevai, buvo ieškomos patalpos Žvėryne
O štai V. Lajauskaitės teigimu, kabinetas Lazdynų seniūnijoje netiko pačiai fondo įkūrėjai:
„Atsižvelgiant į konkretų šios organizacijos prašymą, buvo kreiptasi į Pilaitės seniūną, tačiau Pilaitės seniūnijos visos patalpos yra užimtos, taip pat kreiptasi į Lazdynų seniūną, kadangi tik ką Lazdynų seniūnijos patalpose buvo atlaisvintas vienas kabinetas, tačiau šiai organizacijai jos netiko, nes kabinetas yra praeinamas ir po darbo valandų patalpose yra įjungiama bendra pastato signalizacija“, – komentuoja ji.
Taip pat vedėja priduria, kad R. Filejevos fondui patalpos buvo ieškomos ir Žvėryno seniūnijoje:
„Žvėryno seniūnijoje jau kurį laiką yra vienas labai prastos būklės butas, kuris pripažintas netinkamu gyventi ir netikslingu remontuoti (tokie butai yra rengiami pardavimui) bei kurio savivaldybė kol kas negali parduoti. Ši organizacija susidomėjo minėtu butu ir paprašė leisti jį apžiūrėti, todėl Savivaldybė leido šiai organizacijai apžiūrėti butą ir įsitikinti, kad jis tikrai labai prastos būklės.
Ši organizacija apžiūrėjusi butą ir įsitikinusi, kad jis labai prastos būklės, pasiteiravo ar nėra Žvėryno seniūnijoje jau parengtų parduoti butų, gavusi informaciją susidomėjo Vytauto g. parduodamu butu, teiravosi apie šio jo išperkamąją nuomą, tačiau, deja, toks pardavimo būdas pagal teisės aktus neįmanomas.“
R. Filejeva: pamatyti leido tik šią siūlomą trobą
Tačiau gelbėtoja R. Filejeva sako, kad jai Žvėryne joks butas tikrai nebuvo rodytas:
„Ne, mums jokio buto Žvėryne nesiūlė. Aš jiems bandžiau sakyti, kad jeigu turite apskritai kokį nors būstą, kuris mums tiktų, jeigu jo negalime gauti už dyką, apmokant tik komunalinius mokesčius, tai gal galime tokį būstą už simbolinę kainą išsinuomoti ar bent jau išperkamąja nuoma įsigyti.
Vienintelės patalpos, kurias mums parodė savivaldybė tai ir buvo ši nuotraukose matoma troba, įvardijama kaip butas. Prieš tai man dar paskambino ir įvardijo, kad yra kitos patalpos „šiluminis mazgas“. Sakau gerai, mums tinka, duokite apžiūrėti.
Po kelių minučių man perskambino ir pasakė, kad vis dėlto jų duoti negali, nes patalpos yra avarinės būklės ir mūsų gyvybei grės pavojus.
Sakau leiskite bent apžiūrėti, bet mums neleido, leido pamatyti tik šią trobą. Tam mes turėjome skambinti socialinei darbuotojai, kad ji mus palydėtų, nes tik ji turėjo raktą, o pasirodo ta troba net rakinama nebuvo“, – pasakoja gelbėtoja.
Pati R. Filejeva sako, kad ji nebesitiki sulaukti pagalbos, tačiau šios istorijos viešinimu ji nori parodyti, ką Vilniaus miesto savivaldybė siūlo nevyriausybinėms organizacijoms, kurios padeda vargstantiesiems.
„Šiemet Vilniaus mieste vien iš Pilaitės išsivežėme dvidešimt vaikų, kurie pirmą kartą pamatė jūrą. Šiandien važiuosime į Pašilaičius, ruošime vaikus į mokyklą, jau nekalbant apie Šv. Kalėdas ar kitas šventes. Ir visi šie darbai jau keturis metus vyksta iš mano namų“, – patikina gelbėtoja.
Siūlo tą, ką turi
O tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja V. Lajauskaitė paaiškina, kad savivaldybė nuolat sulaukia daug įvairių prašymų, tačiau besikreipiantiems gali pasiūlyti tik tai, ką turi:
„O turi mažai, nes visas kitas Nekilnojamas turtas (red. toliau – NT) yra naudojamas funkcijų vykdymui (ikimokyklinio, bendrojo ir neformaliam ugdymui, pirminės sveikatos priežiūrai, socialinių paslaugų vaikams ir suaugusiems, turintiems įvairią fizinę ir psichinę negalią, teikimui, kultūros, vaikų ir jaunimo veikloms ir kt.) ar nuomai, t. y. NT valdomas efektyviai, o ne tiesiog laikomas kaip nenaudojamas. Be viso to, Savivaldybė dėl patalpų stygiaus funkcijų vykdymui (ikimokyklinio ugdymo, socialinių paslaugų teikimui ir kt.) tam tikrose seniūnijose pati nuomojasi ar perka patalpas iš rinkos.“
