• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sasnavoje gyvenančio Irmanto Kvietkausko kasdienybėje nestinga pačių įvairiausių kuriozų bei nuotykių. Štai apsilankęs Marijampolėje Irmantas susidūrė su įdomia situacija, kuri galiausiai pasibaigė tam tikru moralu. Būtent juo neįgalus vyras nusprendė pasidalinti ir su kitais. 

Sasnavoje gyvenančio Irmanto Kvietkausko kasdienybėje nestinga pačių įvairiausių kuriozų bei nuotykių. Štai apsilankęs Marijampolėje Irmantas susidūrė su įdomia situacija, kuri galiausiai pasibaigė tam tikru moralu. Būtent juo neįgalus vyras nusprendė pasidalinti ir su kitais. 

REKLAMA

Savo asmeninėje feisbuko anketoje Irmantas dalinosi:

„Negaliu nepasidalinti man nutikusiu įvykiu… Su broliu nuvykau į „Lidl“ parduotuvę centre, Marijampolėje. 

Priėjęs prie durų brolis nuėjo atsivežti vežimėlio produktams, o aš likau laukti jo, kol ateis.  

Atėjo iš nugaros moteris ir iš paskos vaikas, jis eidamas pro šalį ištiesė man ranką, o joje buvo pinigėlis. Nesupratau, kame reikalas, atsakiau jam: „Ačiū labai, bet nereikia.“

Tik tada supratau, kad aš sėdžiu prie prekybos centro durų ir tikriausiai pagalvojo, kad prašau išmaldos… Buvo šokas, po to – juokas, o galiausiai grįžęs į mašiną ir atsisėdęs, net juokaudamas, žiūrėjau į veidrodį ir galvojau, ar aš į tokį panašus (tikrai nenoriu nieko įžeisti).

REKLAMA
REKLAMA

Bet tikrai to niekada nedariau ir tikiuosi, kad neteks gyvenime, nors nė vienas nežinome, kas laukia mūsų ateityje. 

Šiaip nemėgstu sėdėti rankų sudėjęs ir laukti kažko, o net ir darbuojuosi vienos gerai žinomos Lietuvoje kosmetikos kompanijos gamintais produktais ir galiu papildomai užsidirbti truputį... Tik ne apie tai aš.“

REKLAMA

Džiaugiasi vaiko poelgiu

Irmantas neslepia, kad galiausiai toks įvykis jį privertė susimąstyti:

„Noriu pasidžiaugti šiuo nuotykiu, kad mama savo sūnų moko gerumo, kaip padėti, kam gal nenusisekė gyvenime, ištiest pagalbos ranką... 

Ypač dabar, kai pasaulyje yra tiek daug patyčių, neapykantos, pykčių. Jei žmogui nesiseka gyvenime visi geba tik iš jo pasijuoti, o jei sekasi – sprogsta iš pavydo...

REKLAMA
REKLAMA

Bet yra tikrai nuoširdžių, malonių ir gerų žmonių, kurie auklėja ir savo vaikus užaugti dorais žmonėmis...“

Irmantas viliasi, kad jo pasidalinimą perskaitys ir moteris, kuri yra šio drąsaus ir gero vaiko mama. „Norėčiau dar kartą susitikti su jai ir padėkoti už jų gerumą…“ – priduria.

Anot vyro, šis įvykis nutiko rugsėjo 15 d.,  apie 14 val. prie „Lidl“ parduotuvės, esančios Žemaitės gatvėje.

Be to, naujienų portalas tv3.lt primena, kad išsamia Irmanto istorija, kuomet vyras pateko į avariją būdamas vos 11 metų, dalinomės kiek anksčiau. Susipažinti su I. Kvietkausko pasakojimu galite čia.

Juk auga Žmogus ir labai geras. Šiandien Max parduotuvėje priėjusi mažytė, graži mergytė man sako - "bučkį siunčiu jums", o šalia su vežimuku stovi jos mamytė ir šypsosi. Užkalbinau.. Jauna mama su vaikučiu ir tiek DAUG GĖRIO nuo jų.. Žmonėms reikia dėmesio, poros gerų žodžių, o ne patyčių, baisių straipsnių ar pastovaus gasdinimo!
VAIKAMS laimės, sėkmės ir augti su mylimais tėveliais, ir gal jie pakeis pasaulį į žmogiškesnį!
Tikrai sutinku, kad yra ir neabejingų, geranoriškų žmonių,yra ir tėvų auklėjančių labai gražiai savo vaikus. Tik juos užgožia triukšmas sklindantis iš tam tikrų laidų, iš reklamuojamų iškreiptų vertybių.Visomis priemonėmis stengiamasi prarėkti, tarsi specialiai sutrypti tiek metų puoselėtus tikruosius žmogiškumo pagrindus.
Daug dabar vienišų žmonių. Man tai įsiminė vienas atvejis kapinėse. Sutvarkius kapą, dar ėjau prie kito. Kapinėse pamačiau tokią baltais, baltais plaukais pagyvenusią moterį. Nedrąsiai priartėjo prie tako kuriuo ėjau. Pradėjom kalbėtis, pradėjo pasakoti savo gyvenimo istoriją. Pagimde 10 vaikų, iš jų nebeprisimenu kiek nebėra, bet nemažai. Kaip sirgo Covid, gulejo reanimacijoje, kaip tuo metu susirgo ir mire nuo COVID sūnus, kaip jis nerimavo dėl jos ir pats susirgo ir tt Kaip jai buvo plaukai nuslinkę, ataugo, nebepaėjo, kaip jinai pati pasakojo kaip atrodė, kaip atsistatė. Pakalbėjom, priėjom prie jos artimųjų kapų, sake labiausiai tai nenori, kad degintų ir tt,parode kaip sutvarkius, kaip dukra suorganizavo kapų sutvarkymą ir tt. Ilgokai kalbėjom, bet buvau atvykus su miesto autobusu, reikėjo eiti.Paklausiau ar ji dar lieka, sako, dar vienas už valandos važiuos o jei nespės pareis pėsčia, nors tolokai. Tai atsisveikinant irgi dėkojo, dekojo kad išklausiau, pakalbėjau. Taip širdį spaudė. Kokie vieniši žmonės. Blaivaus proto, be galo tvarkinga, gerokai per 80m. Kartais tiek nedaug reikia žmogui, tik truputį dėmesio, pokalbio ir gal tuo metu nuslenka tas juodas šešėlis.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų