Vienišų žmonių laidotuvės – visai kitokios nei tos, prie kurių esame pripratę. Neretai pamačius tokias laidotuves susimąstoma – vienišų žmonių vietoje nenorėtų atsidurti nė vienas.
Palaidoti vieniši, neturintys giminių ir tie, kuriuos atsisakė laidoti artimieji
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi „Facebook“ Laidojimo paslaugų centro įrašu apie birželio 14 dieną vykusių vienišų, neturinčių artimųjų, tų, kuriuos atsisakė laidoti giminės, laidotuves.
„Kai žmogus išeina tyliai, vienas, rodos, niekas tarsi ir liūdėti neturėtų, bet yra kas visada žino – sustojo dar vienas širdies laikrodis...
Kai gyvybė išeina skausmingai, pradėta ir kartais net nepasiekusi šio pasaulio, žinokime, kad yra tas, kas laukia, priglaus ir pasirūpins tolesne jos gyvenimo kelione...
***
Ilgaamžių, aukštų pušų ošimas, vasaros ryto saulė, lengva Karveliškių kapinių kalnelio žemė ir Dangiška karalystė šiandien, birželio 30 d., priglaudė dar vieną būrelį Vilniaus mieste per antrąjį šių metų ketvirtį mirusių vienišų žmonių.
Laidojimo paslaugų centro darbuotojai, Karveliškių kapinių administracija, Joanitų bendruomenė, Šv. Motinos Teresės seserys, geros valios žmonės šiandien malda palydėjo tuos, kurie gyvenime tapo vieniši, neturi giminių ir artimųjų, o jeigu ir turi, tai dėl pačių įvairiausių susiklosčiusių aplinkybių ir priežasčių juos atsisakyta laidoti arba paprašyta palaidoti kartu su kitais, neformuojant naujo atskiro kapo.
Per antrąjį 2025 metų ketvirtį (balandis–birželis) Vilniaus mieste mirė 14 vienišų, neturinčių artimųjų ar tų, kuriuos giminės atsisakė laidoti asmenų (3 moterys, 10 vyrų, gimęs negyvas vaikutis), taip pat palaidojome žmogaus embrionų ir vaisių iki 22 savaitės.
Per pirmąjį 2025 metų ketvirtį (sausis–kovas) palaidojome 17 vienišų asmenų (5 moteris, 10 vyrų, 2 naujagimius).
Taigi iš viso 2025 metais per pirmąjį pusmetį (sausis–birželis) palaidojome 31 tokį asmenį ir žmogaus embrionus bei vaisius iki 22 savaitės. Palyginimui 2024 metais per tą patį laikotarpį (pirmąjį pusmetį) palaidojome 36 asmenis.
2025 metais (pirmas pusmetis) kaip ir visus 2024 metus Vilniuje nebuvo nė vieno neatpažinto asmens, visų mirusiųjų tapatybės buvo nustatytos. Iš viso 2024 m. palaidojome 72 vienišus asmenis (2023 m. – 80, buvo palaidoti ir 4 neatpažinti).
UAB „Laidojimo paslaugų centras“ vienišų žmonių, neturinčių giminių ar artimųjų, galinčių juos palaidoti, ir mirusiųjų, kuriuos atsisako laidoti giminės ar artimieji, palaikų kremavimu ir laidojimu bei nenustatytos tapatybės asmenų laidojimu rūpinasi nuo 2021 m. kovo mėnesio. Laidojama kartą per ketvirtį Karveliškių kapinėse.
***
Niekas nemiršta visiškai vienas. Kiekvieną gyvybę junta mus supanti visata: kartais žolė, o kartais dangumi skriejantis paukštis, laikrodžio tiksėjimas – laikas, tyla, o gal gyvenimo triukšmas...
Niekas nemiršta vienas: tą lemties akimirką apgaubia ryto spindulys, kartais žvaigždė ar praeivio žvilgsnis...
Niekas nėra visiškai vienas, kai už jį pasimeldžia nepažįstamasis ir palinki kuo lengvesnės sielos kelionės ten, kur šviesu, kur neskauda, kur visi lygūs ir artimi... Būkime atlaidūs ir gailestingi, nesmerkiantys ir neteisiantys...“ – dalijosi Laidojimo paslaugų centras.
O išsamiau apie vienišų žmonių, žmonių su neatpažintomis tapatybėmis laidotuves sutiko papasakoti Laidojimo paslaugų centro komunikacijos specialistė Vilma Budėnienė bei Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
„Valstybės lėšomis laidojami tie, kuriuos atsisako laidoti giminės ar artimieji, o taip pat ir nenustatytos tapatybės asmenų palaikai.
Jeigu nėra organizuoti laidojimą galinčių asmenų arba nėra žinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą savo lėšomis organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo gyveno arba rastas miręs, jeigu neturėjo pastovios gyvenamosios vietos“, – pasakojo pašnekovė V. Budėnienė.
Bandoma surasti artimuosius
Ryšių su žiniasklaida specialisto G. Grubinsko pasiteiravus, ar tokiais atvejais yra mėginama surasti velionio artimuosius po žmogaus mirties, jis patvirtino, kad taip.
Anot jo, kuomet gaunama informacijos apie tokio žmogaus mirtį, sekantis žingsnis yra artimųjų paieška.
„Kai miršta asmuo ir neturima informacijos apie jo gimines ir artimuosius, kreipiamasi į policiją dėl giminių nustatymo.
Jei giminių nėra arba jie atsisako atsiimti ir laidoti palaikus, policija surašo atitinkamą raštą savivaldybei, tuomet imamasi kremavimo ir laidojimo.
Jei asmuo miršta ligoninėje, slaugos namuose ar globos įstaigoje, duomenų apie jo gimines prašoma būtent šių įstaigų“, – aiškino G. Grubinskas.
Jis pridėjo, kad tik tuomet, kai yra gaunamas atsakymas apie atsisakymą laidoti arba artimųjų nebuvimą, tuomet žmogus palaidojamas savivaldybės lėšomis.
Vis tik, anot jo, kartais artimieji, iš policijos sulaukę žinių apie artimojo mirtį, patys imasi jį palaidoti:
„Palaikai saugomi neribotą laiką, iki kol gaunamas raštas, kad artimųjų nėra arba jie atsisako atsiimti palaikus.
Pasitaiko atvejų, kai apie giminaičio mirtį artimieji sužino iš policijos ir palaikus atsiima, tuomet laidoja patys.“
Kaip vyksta vienišų žmonių laidotuvės?
Nepavykus surasti artimųjų arba giminaičiams atsisakius palaidoti velionį, jis yra palydimas į paskutiniąją kelionę savivaldybės lėšomis.
V. Budėnienė papasakojo, kaip atrodo šios laidotuvės bei kas jose dalyvauja. Ji pridėjo, kad vidutiniškai per metus yra palaidojama apie 20 vienišų asmenų, o daugiausiai jiems tekę vienu metu palaidoti 35 asmenis.
„Laidojimo paslaugų centro darbuotojai, Joanitų bendruomenės nariai, Šv. Motinos Teresės seserys, Karveliškių kapinių administracija, kartais – vienas kitas mirusiojo artimasis, kaimynas ar bičiulis kartu su kunigu sukalba maldą.
Dažniausiai šiuos vienišuosius palydi Pilaitės parapijos klebonas Ričardas Doveika. Tą dieną kunigas už juos paaukoja ir šventas Mišias. Velionį palaidojame, uždegame žvakučių“, – atskleidė specialistė.
Ji taip pat tęsė pokalbį pridėdama, kad šie žmonės yra laidojami Vilniuje esančiose Karveliškių kapinėse.
Pasak jos, vieniši ir neatpažinti asmenys į paskutiniąją kelionę yra palydimi kas ketvirtį, t. y. keturis kartus per metus.
„Įprastai tai vyksta paskutinėmis kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio dienomis“, – aiškino V. Budėnienė.
Specialistė taip pat atskleidė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra paskyrusi atskirą plotą šių žmonių palaidojimui. Anot jos, viename kvartale laidojami neatpažinti asmenys, o kitame vieniši arba tie, kuriuos atsisakė laidoti artimieji.
Paaiškino, kada laidojama su karstu, o kada kremuojama
Pasiteiravus pašnekovės, koks laidojimo būdas yra parenkamas savivaldybės lėšomis laidojamiems asmenims, ši pasakojo, kad vienais atvejais renkamasi laidoti karste, kitais – kremuoti.
„Neatpažinti asmenys yra laidojami karstuose. Taip daroma dėl to, kad prireikus asmenį būtų galima identifikuoti atliekant DNR.
Laidojimo vietoje suformuojamas tradicinis kapas, statomas kryžius su lentele, ant kurios užrašoma „Nežinomas vyras (moteris)“, nurodomas apytikslis amžius, radimo ir laidojimo data, mirties liudijimo numeris.
O štai mirę vieniši žmonės ir tie, kuriuos artimieji atsisako juos laidoti, yra kremuojami. Urnos (kapsulės) yra laidojamos bendrame kape. Ant jo dedama akmens plokštė, ant kurios surašomi vardai, pavardės, palaidojimo metai.
Taip artimiesiems sudaroma galimybė šiuos asmenis perlaidoti. Su savivaldybės leidimu plokštę galima nuimti ir kapsulę su palaikais paimti perlaidojimui“, – skirtingų laidojimo būdų priežastis nurodė V. Budėnienė.
Ji pridėjo, kad kremavimas taip pat yra pasirenkamas dėl praktinių priežasčių. Anot jos, vietos Vilniaus kapinėse pradeda mažėti, tad kremavimas padeda sumažinti užimamą plotą.
Taip pat ji aiškino, kad laidojant karstuose yra formuojama atskira kapavietė, kurios nėra kam prižiūrėti.
Vienišų asmenų laidojimo kaštai
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas G. Grubinskas prabilo apie tai, kiek savivaldybei atsieina vienos vienišo žmogaus laidotuvės.
Jis pasakojo, kad už šias lėšas yra laidojami tik tie vieniši žmonės, kuriuos laidoti atsisakė artimieji, neturintieji giminių ar nenustatytos asmenybės asmenys, kurie mirė Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
„Kai palaikai kremuojami, vienų palaikų kremavimas ir laidojimas kainuoja 410,19 eurus. Nenustatytos tapatybės asmenų palaikai nėra kremuojami, jų laidojimas atsieina 458,59 eurus“, – kainomis dalijosi pašnekovas.
Jis taip pat pateikė skaičius, kiek per praėjusius metus buvo panaudota lėšų šių asmenų laidotuvėms.
„Per 2024 m. vienišų žmonių palaikų kremavimui ir laidojimui Vilniaus miesto savivaldybė išleido beveik 50 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina ne tik kremavimo ir laidojimo paslaugos, bet ir palaikų saugojimas bei paminklo gamyba“, – informavo G. Grubinskas.
Kodėl artimieji atsisako laidoti giminaičius?
Komunikacijos specialistė V. Budėnienė taip pat papasakojo apie priežastis, kurias pateikia artimieji, atsisakantys laidoti giminaitį.
Pasak jos, šios priežastys varijuoja ir kiekvieną kartą yra skirtingos. Ji pasidalijo keliomis iš jų:
„Esu girdėjusi įvairių pasakojimų, paaiškinimų, o priežastys labai įvairios. Vienos iš jų – neaugino, nesirūpino, paliko, santykiai atšalo, nesusiklostė ir kt.
Pasitaiko tiesiog vienišų žmonių, kurių nėra kam palaidoti. Taip pat prie priežasčių nurodomas ir lėšų trūkumas, sveikatos ar brandos priežastys, ne paslaptis – gyvenimo būdas.
Pati buvau jautraus įvykio liudininkė, kai mačiau po kalnelį besiblaškančius vaikus su gėlėmis, skaitančius ant lentelių užrašytus vardus. Užkalbinti pasisakė, kad vienas berniukas ieško tėvo, sako, čia kažkur turi būti palaidotas...“
Taip pat V. Budėnienė prakalbo apie išskirtinius atvejus, kuomet tėvai atsisako palaidoti savo vaikus. Anot jos, visai neseniai teko laidoti žmogaus embrioną, kuriam nebuvo 22 savaičių.
Tokių atvejų priežastys – įvairios. Ji pasakojo, kad neretai mamoms nesinori formuoti ir lankyti kapavietės, kuri žymi didžiulį netekties skausmą.
„Rodos, skaudu matyti užrašą „Naujagimis“ ar „Negyvagimis“... Bet dažnu atveju artimieji ar vieniša mama, jeigu dar neturi šeimoje mirusiųjų, nenori formuoti kapavietės, kurią lankant kiekvieną kartą išgyvens netekties skausmą. Įvyksta persileidimų, avarijų, gimsta negyvų kūdikių...
Kartais mama turi sveikatos problemų ar neturi įgūdžių pasirūpinti vaikelio laidojimu, visokių atvejų pasitaiko. Štai neseniai laidojome žmogaus embrionų ir vaisių iki 22 savaitės, vadinasi, nebuvo vieno iš tėvų išreikšta valia vaisių kremuoti ir palaidoti patiems. Tuo pasirūpinome mes, Laidojimo paslaugų centras.
Nedaug kas ir žino, kad nuo 2019 m. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią tėvai gali nuspręsti kremuoti / laidoti ir iki 22 savaičių mirusius / žuvusius vaisius. Šiai tvarkai numatytos atskiros kremavimo ir laidojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro“, – informavo ji.
Visi, nežinantys, ar Jūsų vienišas artimasis, draugas, kaimynas buvo palaidotas, gali kreiptis telefonu + 370 600 65555 į Laidojimo paslaugų centrą (dirba visą parą).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
