Jos istorija atskleidžia, kaip ilgai nepastebėti simptomai gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir kaip svarbu laiku atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus.
Pirmieji įspėjamieji ženklai
Jolita pradėjo jaustis prastai, tačiau ilgą laiką tai tiesiog „nurašė“ kasdieniam nuovargiui: „Pastoviai mane kamavo nuovargis, silpnumas. Vis galvodavau, kad tiesiog pervargau, per daug dirbu, viskas buvo dėl darbo ir streso. Netgi kai jau buvo aišku, kad kažkas tikrai negerai, aš tiesiog nenorėjau pripažinti, kad tai gali būti kažkas rimto.“
Tai, kas atrodė kaip nuovargis ir silpnumas, vėliau perėjo į rimtesnius sveikatos sutrikimus. Jolita buvo išvežta į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu, kai jos būklė pasiekė kritinę ribą.
„Aš buvau visiškai išsekusi, bet kažkaip viską priskyriau tiesiog nuovargiui, pervargimui. Tačiau po tyrimų paaiškėjo, kad problema buvo daug sudėtingesnė.
Pirmieji tyrimai parodė, kad priežastis gali būti ne skydliaukėje, o smegenyse – hipofizėje. Ne iš karto man pasakė, kas vyksta, bet buvo aišku, kad tai turi ryšį su skydliaukės veikla. Hipofizė maitina skydliaukę ir ši sistema buvo išbalansuota“, – sako Jolita. Hipofizės navikas, nors ir mažas, jau turėjo įtakos skydliaukės hormonų gamybai.
Hormono perteklius ir svorio kritimas
Pradėjus intensyvius tyrimus, paaiškėjo, kad Jolitos hormonų lygiai buvo labai sutrikę. Skydliaukės tyrimai iš pradžių parodė tik nedidelius pakitimus, tačiau pradėjo kauptis hormonų perteklius. Tai, kas prasidėjo kaip smulkių pokyčių grandinė, greitai tapo labai rimtu sveikatos sutrikimu.
Netrukus prasidėjo svorio kritimas – per šešis mėnesius Jolita neteko apie 30 kilogramų.
„Aš anksčiau buvau tokia putloka, bet mano svoris pradėjo greitai ir drastiškai kristi. Buvo labai sunku, nes nesupratau, kas vyksta. Po to prasidėjo drebulys. Net kavos puodelio negalėjau ramiai laikyti, nes rankos dreba“, – prisimena ji.
Jolita pradėjo vartoti vaistus, kad sumažintų hormonų perteklių ir reguliuotų skydliaukės veiklą. Pasak moters, dozės buvo tikrai didelės – po 20 ar net 24 tabletes per dieną. Vaistai, kurie buvo skiriami, padėjo, tačiau tai buvo laikinas sprendimas. Gydytojai bandė reguliuoti jos hormonų lygį, tačiau niekas nesikeitė.
Plaukų slinkimas ir nagų trapumas taip pat tapo kasdieniu rūpesčiu: „Plaukai pradėjo slinkti, nagai lūžo. Aš net pradėjau jausti, kad organizmas nebesugeba susitvarkyti su vaistais. Jaučiausi vis blogiau.“
Po ilgų gydymo mėnesių, kai situacija tik blogėjo, gydytojai nusprendė pereiti prie radikalesnių sprendimų – chirurgijos.
„Man buvo pasakyta, kad reikia operuoti. Bet nebuvo taip paprasta. Negalima operuoti, kol skydliaukė yra aktyvi, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų“, – sako Jolita.
Tuo metu Jolita vėl vartojo dideles vaistų dozes, kad stabilizuotų hormonų lygį ir sumažintų skydliaukės aktyvumą.
„Operacija buvo sunkus žingsnis, tačiau jaučiau, kad tai vienintelis kelias į normalų gyvenimą“, – teigia Jolita.
Pooperacinė būsena
Po skydliaukės operacijos Jolita pradėjo vartoti sintetinius vaistus, kurie turėjo pakeisti išoperuotą skydliaukę: „Pirmąsias kelias dienas jaučiausi baisiai. Turėjau vartoti mažas vaistų dozes, kad organizmas prie jų prisitaikytų, tačiau vis tiek buvo labai sunku.“
Po operacijos Jolita pajuto, kad sveikata truputį pagerėjo, tačiau vis dar buvo daug neaiškumų ir nežinomybės.
„Po operacijos gydytojai atliko papildomus tyrimus ir pasakė, kad mano skydliaukė buvo labai aktyvi ir galbūt dar nesusidorojo su visais hormonais, kuriuos organizmas gamino. Tai buvo sunku suprasti, nes po operacijos nebuvo tokio didelio pagerėjimo, kokio tikėjausi“, – apibendrina Jolita.
Dabar Jolita žino, kad turės vartoti vaistus visą gyvenimą. Vaistų pakaitalai yra būtini, nes jos skydliaukė buvo pašalinta, tačiau moteris jaučia, kad jos organizmas dabar pradeda geriau reaguoti.
„Pradėjau gerti vaistus ryte, tuoj po pabudimo, bet pasikeitė mano rutina. Dabar pirmiausiai pasirūpinu savimi – išgeriu vaistus, pasirūpinu kūnu ir tik tada einu gerti kavos“, – priduria Jolita.
Taip pat Jolita skiria nuoširdžią padėką Kauno klinikų gydytojui Virgilijui Krasauskui ir jo komandai už išgelbėtą gyvybę.
