Panevėžio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja, Lietuvos hipertenzijos draugijos valdybos narė Valentina Danguolė Sutkienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kaip galime sumažinti aukštą kraujospūdį, kad jaustumėmės geriau ir būtume sveiki.
Sergančiųjų skaičiai nedžiugina
Gydytoja pasakoja kone įprasta tapusią situaciją, kuri puikiai iliustruoja žmonių požiūrį į aukštą arterinį kraujo spaudimą – neatkreipiame pakankamai dėmesio įį savo sveikatą, o pas medicinos profesionalus dažnai lankomės tik esant reikalui.
„Į mano kabinetą prisistato 45 m. pacientas profilaktiniam patikrinimui dėl darbo ir sako, kad man tik reikia jūsų parašiuko, aš gerai jaučiuosi, nes man nieko neskauda ir iš jūsų daugiau nieko nenoriu. Apžiūrėjus – arterinis kraujospūdis 180/110 mmHg, sveria 120 kg, rūko po 20 cigarečių per parą“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Daugeliui atrodo, kad tokiu būdu gydytojai siekia sveikus žmones padaryti ligoniais, tačiau retas susimąsto, kad padidėjęs kraujospūdis yra tylus žudikas, dažnai apie save niekaip nepranešantis – jaučiamės gerai ir net nesusimąstome, kad naikiname save.
Vis dar dažnai į kraujo spaudimą numojama ranka, tačiau V. D. Sutkienė pabrėžia, kad sergančiųjų skaičius itin didelis. Tai savotiškai galima įvardinti nauja epidemija.
„Lietuvoje 25-65 m. gyventojų grupėje hipertenzija serga 55 proc., o gydosi apie 21 proc. Paklausus vyro ar moters, koks ūgis, žino beveik visi. O koks kraujospūdis didelė dalis nežino“, – pastebi medikė.
Be to, apie 90 proc. sergančiųjų padidėjusio kraujospūdžio liga nustatoma pirminė arterinė hipertenzija, kas savo ruožtu didina riziką ateityje susidurti su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Daug lemia gyvenimo būdas
Veiksnių, sukeliančių kraujo spaudimo padidėjimą, yra ne vienas ir visi jie svarbūs, apie juos reikia kalbėti garsiai. Dažnai tai yra veiksnių visuma, tačiau yra reti atvejai, kuriais galima rasti pagrindinę priežastį:
„Labai nedidelė dalis hipertenzijos priežasčių gali būti nustatytos ir gydomos – tai inkstų, skydliaukės, antinksčių ligos.“
Vis dėlto, daugiausiai įtakos šiems susirgimams turi mūsų gyvenimo būdas – mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, netinkama mityba veikia savijautą ir sveikatos būklę.
„Hipertenzijos veiksnių yra ir daugiau – tai nutukimas, dažniausiai susijęs su nejudriu gyvenimo būdu.
Būtina rytinė mankšta ar bent keletas tūkstančių žingsnių suvaikščiojimas, kad ir namuose ar važiavimas dviračiu“, – sako šeimos gydytoja.
Vietoj sėdėjimo ant sofos ir nevertingo maisto šlamštimo, specialistė rekomenduoja daugiau judėti. V. D. Sutkienė sako, kad reikia bent tris kartus per savaitę vaikščioti po 45 minutes, tačiau tempas turi būti toks, kad sudrėktų nugara – tai padės apsisaugoti nuo sveikatos problemų ateityje.
Be to, rizika susirgti padidėjusio kraujo spaudimo liga gerokai išauga turintiems žalingų įpročių – rūkantiesiems. Specialistė pabrėžia, kad aktyvūs rūkoriai 2-4 kartus dažniau serga širdies kraujagyslių ligomis, todėl kitą kartą pasvarstykite, ar tikrai verta rūkyti, ar geriau pasirūpinti sveikata ir to atsisakyti.
Problemos po vieną nevaikšto
Mūsų organizmas dirba tarsi orkestras, tačiau atsiradus vienai problemai, neretai išlenda ir kita, sugriaunama harmonija. Taip yra ir su kraujospūdžiu – dažnai jam padidėjus, tai nėra vienintelė žmogų lydinti sveikatos problema.
Aukštą kraujospūdį gali lemti padidėjęs cholesterolis, o su šia problema šiandieniniame pasaulyje susiduria vis daugiau žmonių. Čia vėlgi svarbus gyvenimo būdas – tiek su padidėjusiu cholesteroliu, tiek kraujospūdžiu galima susitvarkyti prižiūrint savo mitybą.
„Padidėjusį MTL cholesterolį („blogąjį“) reikia mažinti. Iš pradžių reikia laikytis sveikos mitybos – mažinti riebios mėsos kiekį, nevartoti rūkytų, stipriai sūdytų gaminių, rinktis liesesnį pieną, grietinę ir varškę. Salotoms naudoti aliejų“, – pataria gydytoja.
Padidėjęs cholesterolis gali būti ne tik gyvenimo būdo rezultatas, tačiau ir šeiminis, įgimtas, kai bendras cholesterolio kiekis kraujyje siekia virš 8 mmol/l, o „blogojo“ yra virš 5 mmol/l.
„Čia dietos nebepakanka. Laiku pradėjus gydyti, aterosklerozės progresavimą galime smarkiai sulėtinti ir pailginti kokybiško gyvenimo trukmę“, – sako šeimos gydytoja ir pataria nedelsti, laiku kreiptis į specialistus.
Kalbėdama apie mitybos įpročius, V. D. Sutkienė išskiria žymaus kardiologo žodžius: „Sūrus kraujas didina kraujospūdį“. Tai reiškia, jog nereikėtų piktnaudžiauti druska ir, jei mėgstate sūrų maistą, keisti įpročius:
„Galima suvartoti iki 5 gramų valgomosios druskos – arbatinis šaukštelis per parą ir geriausia druską užbarstyti ant patiekalo, negu jį sūdyti ruošiant.“
Ragina imtis prevencijos
Vis dėlto, geriausias būdas kovoti su bet kokia liga, tuo pačiu ir širdies kraujagyslių ligomis – imtis prevencinių priemonių ir užkirsti kelią ligai. Lietuvoje vykdoma Širdies ir ligų kraujagyslių ligų prevencijos programa, kuria V. D. Sutkienė ragina pasinaudoti.
„Daugybę kartų kviečiame pacientus, 40-65 m. vyrus ir 50-64 m. moteris atlikti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą: ištiriame kraują, gliukozės kiekį, lipidogramą, EKG“, – apie prevencijos programą pasakojo pašnekovė.
Apžiūrėję pacientus, medikai įvertina rizikos veiksmus ir nustato, kokia rizika pacientui kyla per ateinančius 10 metų mirti nuo širdies kraujagyslių ligų. Atsakymas čia gali būti ir mažesnis nei 1 proc., ir be galo didelis.
Atlikus tyrimus ir apžiūras, medikai ne tik įvertina riziką, tačiau ir pataria, ką žmogus gali pakoreguoti savo gyvenime, kad kraujospūdis mažėtų. Esant reikiamybei, gali būti skirtas ir medikamentinis gydymas:
„Šiuo metu yra ilgo veikimo tabletės, kur gali būti sudėti ir 3 vaistai. Tai labai patogu. Tik skirtus vaistus būtina naudoti kasdien.“
Vis dėlto, dalyvaujančiųjų prevencijos programose skaičiai, lyginant su kitomis šalimis, yra itin žemi.
„Kodėl danai sveikesni negu lietuviai? Kai kurias prevencines programas danai atlieka 80 proc., o lietuviai tik 20 proc. Tad gal verta pasekti danų pavyzdžiu“, – tikrintis ir prižiūrėti sveikatą ragina „MediCA klinika“ šeimos gydytoja, Lietuvos hipertenzijos draugijos valdymos narė V. D. Sutkienė.
