Apie plintantį naują sukčiavimo būdą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Alytaus policija.
Įspėja visus dėl sukčiavimo
Specialistai įspėja neužkibti ant tokio kabliuko ir nesusivilioti nemokamomis „dovanomis“, o jei norint atsiimti „laimėjimą“ prašoma asmens duomenų ar prašoma susimokėti už siuntimą, tai yra raudona vėliavėlė, kad darbuojasi sukčiai.
„Laimėjai iPhone!“ – nors net nedalyvavai?
Jei reikia įvesti asmens duomenis ar mokėti už „siuntimą“, žinokite – tai spąstai. Tikras prizas čia esate Jūs: Jūsų duomenys ir Jūsų pinigai.
Kaip atpažinti sukčių spąstus?
• Konkurse gautas prizas, kuriame nedalyvavote – jau įtartina.
• Konkursai neprašo kortelės numerio ar PIN kodo
• Jei reikia ką nors mokėti – net jei tik „už siuntimą“ – tai ženklas, kad tai apgaulė.
Ką daryti, jei abejoji?
• Patikrinkite informaciją oficialiame puslapyje.
• Pasitarkite su artimaisiais ar draugais – kartais pašalinis žvilgsnis padeda greičiau pastebėti apgavystę.
• Jei suklydote – kuo skubiau kreipkitės į banką ir pranešk apie įvykį policijai.
Nepasitikėkite „per gerai, kad būtų tiesa“ pasiūlymais – saugokite save“, – įspėjo Alytaus policija.
Psichologė paaiškino, kokį triuką naudoja sukčiai
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, kas antras lietuvis yra susidūręs su sukčiais. Jų apgaulės mastai, kaip ir išviliojamų pinigų sumos, tik auga. Policija pasakoja apie išskirtinį atvejį, kai žmogus apgavikams pervedė net pusę milijono eurų.
Sukčių schemos nuolatos tobulėja – vieniems jie siūlo investuoti, kitus apgaudinėja graudinančiomis istorijomis apie į bėdą patekusius, prasiskolinusius artimuosius.
Kas antras iš pavasariu besimėgaujančių klaipėdiečių yra vienaip ar kitaip susidūręs su sukčiais – taip rodo naujausios apklausos. Vieni nukentėjo, kitiems pavyko klastą perprasti:
„Dukra tipo pateko į avariją. – Nepatikėjot? – Ne, aš dukros neturiu.“
„Toks rusakalbis. Sakau, iš Putino viliokit pinigų, o ne iš senų žmonių. Sakau, negausit.“
Ir vis tik daugybė žmonių pasimauna ant sukčių kabliukų. Nesvarbu, kiek apie tai kalba žiniasklaida, policija ar artimieji. O ir išviliotos sumos įspūdingos. Štai balandį pareigūnu prisistatęs vyras iš 71-erių klaipėdietės išviliojo 56 tūkstančius eurų.
Psichologai aiškina, kad žmonės sukčiais tiki, mat šie puikiai išmano ką daro – demonstruoja pasitikėjimą savimi, kalba taisyklingai ir paveikiai bei manipuliuoja emocijomis – baime, godumu, viltimi, meile ar noru padėti kitiems.
„Dažniausiai sukčiai sudaro tokias aplinkybes, kur žmogus turi greitai priimti sprendimą, kas iš esmės mažina kritinį mąstymą“, – teigė psichologė Inesa Golubovskaja.
Policija psichologės žodžius patvirtina. Anot pareigūnų, skirtingoms žmonių amžiaus kategorijoms sukčiai naudoja skirtingas pinigų išviliojimo schemas. Pavyzdžiui, jaunimą apgaudinėja pardavinėdami internete netikrus daiktus, ar žadėdami atsiųsti kurjerį kuriam reikės asmens duomenų.
Vyresnius – siūlydami investuoti ar sukurdami netikras mokesčiams sumokėti skirtas svetaines. O štai garbaus amžiaus lietuvius sukčiai apmauna pasinaudodami jų emocijomis – aiškina, kad artimasis pakliuvo į avariją ar prasiskolino. Vėl padažnėjo telekomunikacijų bendrovių konsultantais prisistatančių sukčių.
„Pradeda sakyti, kad gal kas negerai su sąskaita, pavyzdžiui, sujungsime jus su banku, su policijos darbuotojais. Ir kadangi įsijungia ta ale oficiali policija, žmogus tuoj pat sunerimsta, kad kažkas negerai, jam pradedama pranešinėti, kad vyksta kažkokios operacijos ir čia žmogus galutinai pasimeta ir pradeda klausyti nusikaltėlių nurodymų“, – aiškino Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Zigmas Turskis.
Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže, kurį galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
