„Meningitu susirgau būdama dar labai maža. Vos trejų metukų. Didžiąją dalį detalių žinau tik iš mamos pasakojimų, mat mano pačios prisiminimai ganėtinai migloti.
Prisimenu tai, kad tuomet buvo vasara ir su tėvais važiavome į ligoninę aplankyti sergančio dėdės. Praėjus kelioms dienoms po šio vizito ir vėl kartu su tėvais leidomės į kelią – autobusu važiavome prie jūros, kai staiga pradėjau jausti stiprų galvos skausmą, pereinantį per kaklą į stuburą“, – atvirauja vilnietė Erika.
Kadangi tuo metu lauke buvo karšta, iš pradžių Erikos tėvai pamanė, kad jų dukrą ištiko saulės arba šilumos smūgis. Vis tik, tos pačios dienos vakarą jai sukilo kūno temperatūra, kuri siekė beveik 40 laipsnių:
„Tėvams niekaip nepavyko numušti pakilusios temperatūros. Ne juokais sunerimę iškvietė į namus gydytoją, kuris liepė mane kuo skubiau nugabenti į ligoninę. Ir nors visų detalių iš ligoninės neprisimenu, tačiau žinau, kad joje teko praleisti kiek daugiau nei dvi savaites.
Prisimenu ir tai, kaip dažnai man keitė kateterius, ir kaip visai netrukus, vos po kelių dienų, pamažu atsistatė mano sveikata.“
Erika tvirtina žinanti, kad ši infekcija nors ir yra pavojinga visiems, vis tik skaudžiausias pasekmes ji gali palikti vaikams, todėl ji teigia dėkojanti likimui, kad jos atveju buvo sureaguota žaibiškai, mat būtų sunku pasakyti, kas būtų buvę, jeigu jos nebūtų laiku pristatę į ligoninę.
„Nuo mano užsikrėtimo praėjo jau beveik 20 metų. Sveikata kaip ir nesiskundžiu, o ir rimtesnių susirgimų, kurie galėtų būti susiję su tuo, kad vaikystėje buvau užsikrėtusi meningokoku, neturėjau ir nepastebėjau.
Beje, mama minėjo, kad gydytojai ją perspėjo, jog šis susirgimas gali turėti pasekmių ateityje, tačiau džiaugiuosi, kad kol kas šie gydytojų žodžiai nepasitvirtino“, – dabar nusišypso kalbėdama jauna moteris.
Meningitas – daugumos ligų komplikacija
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, meningitas gali būti dviejų tipų: virusinis arba bakterinis.
Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus.
Bakterinį meningitą gali sukelti įvairios bakterijos: dažniausiai pneumokokai, meningokokai, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos. Serga įvairaus amžiaus bei lyties asmenys, tačiau bakteriniu meningitu dažniau serga vaikai ir paaugliai.
Kitaip nei bakterinį, virusinį meningitą gali sukelti įvairūs virusai: pūslelinės (Herpes), erkinio encefalito, parotito, poliomielito, enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti. Virusinių meningitų paplitimas lyginat su bakterinio yra daug didesnis.
„Bakterinio meningito atvejų skaičius, vertinant laikotarpį nuo 2023 m. sausio iki rugpjūčio, siekia 21 atvejį. 2022 m. Lietuvoje buvo nustatyta 19 bakterinio meningito atvejų, tikėtina, kad šis skaičius augs dėl rudens sezono ir šiam sezonui būdingo užkrečiamųjų ligų sergamumo pakilimo.
Virusinio meningito atvejų 2023 m. yra fiksuota 18. Palyginimui 2022 m. Lietuvoje buvo užregistruotas 21 virusinio meningito atvejis.
Kadangi virusiniam meningitui būdingas sergamumo pakilimas kas 7–10 metų, sudėtinga prognozuoti, kokia situacija laukia ateityje. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, žymus sergamumo pakilimas registruotas 2013 m. – 547 susirgimo atvejai“, – aiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Meningito simptomai
Užklupus meningitui neretai ligos pradžia būna staigi, pasireiškia: bendras negalavimas, karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, galimas bėrimas.
Meningitu užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo sergančio asmens su įkvepiamu oru, į kurį sukėlėjai patenka kosint, čiaudint arba per burną (su maistu, per neplautas rankas). Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas.
„Kaip ir kitų infekcijų atveju, taip ir bakterinio meningito atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.
Profilaktika antibiotikais rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu. Virusinio meningito atveju svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis“, – sako E. Jegelevičienė.
Siekiant apsisaugoti nuo virusinio meningito rekomenduojama ir vakcinacija nuo ligų: erkinio encefalito, parotito, poliomielito, o nuo bakterinio meningito skiepai nuo meningokoko, pneumokoko, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės:
„Skiepijami kūdikiai, vyresni vaikai ir suaugę, siekiant apsaugoti nuo šių sukėlėjų sukeliamų sveikatos pakenkimų.“