43-ejų E. Saliuta pasakoja, kad regos liko nedidelis likutis, tačiau visiškos tamsos dar nėra. Kitokio gyvenimo jis nebeįsivaizduoja – problemos su regėjimu prasidėjo dar tada, kai jam buvo vos keturi mėnesiai.
Pakirto klastinga infekcija
Kaip pats pasakoja, sutrikusi rega yra užklupusios ligos – meningito, kuris komplikavosi – padarinys. Nors tiksliai ir nežino, kaip viskas įvyko – bendrą vaizdą gali susidėlioti tik iš pasakojimų.
„Man pasakė, kad lygtai iš kaimo vežė namo, atdaru langu. Mane peršaldė ir viskas – kiek kūdikiui tereikia. O kaip ten iš tikrųjų buvo niekas man turbūt niekada neatsakys. Aš informacijos turiu gana nedaug“, – nedaugžodžiauja Erikas.
Jis nežino, kad gali būti kitaip, tačiau jam silpna rega visai netrukdo, o dėl saugumo į miestą žengia su neregio lazdele.
„Lazdelė yra reikalinga dėl atsargos. Vieną kartą vos mašina neužvažiavo, gerai, kad per kapotą bilstelėjau lazdele – kitaip išėjęs gali ir negrįžti. Bet vis tiek nestoviu vietoje – ir į darbą pats atvažiuoju, grįžtu, vaikštau – veikiu tai, kas man patinka“, – šypteli pašnekovas.
Į savo situaciją žvelgia pozityviai – pasikalbėję su Eriku jo balse niekada neišgirsite liūdesio gaidelės, veikiau priešingai – dažniau skamba jo juokas.
Įgyvendina seną svajonę
Erikas dirba su skambučiais integruotoje darbo rinkoje – jis džiaugiasi, kad turi puikias sąlygas darbui. Laisvu laiku vyras kimba į knygas, parašytas Brailio raštu, ar klauso įgarsintas knygas, dar dalyvauja įvairiuose renginiuose. O visų labiausiai jam patinka ne kas kita, o muzika.
„Muzika mano gyvenime yra nuo pat vaikystės, kadangi šeimoje, kaip sakau, yra paveldimumas dainuojančių – ir mama, ir iš tėčio pusės visi dainavo. Taip ir aš atsigimiau toks – dainininkas“, – nusijuokia.
Vienas didžiausių turtų vaikystėje buvo kasečių ir kompaktinių diskų kolekcija – reguliariai viską suskaičiuodavo, kad tik kas nedingtų. Nors vis kas nors dingdavo, ją vis tiek saugodavo tarsi lobį. Dabar viskas paprasčiau – viską saugo kompiuteryje, tad niekas nebedingsta ir būna savo vietose.
Nuo mažų dienų vilnietis puoselėjo svajonę dainuoti žmonėms, pasirodyti jiems, kad išgirstų jo balsą. Kaip pats sako, dainuoti vien sienoms nenori, nes jos negirdi ir nesiklauso.
Kai kuriems E. Saliuta žinomas iš praėjusių metų „Lietuvos talentų“ – ten jam pasisekė visai neblogai, jei tik pavyks, ant scenos prieš teisėjus žengs ir šiemet:
„Žmonėms dar mažai kol kas rodausi, bet labai norėčiau daugiau dainuoti žmonėms. Pradžioje susipažinimui, o vėliau kaip gyvenimas duos – gal bus galima ir už vieną kitą pinigą pasirodyti. Bet labiausiai einu vedinas idėjos, nesėdžiu vietoje, noriu dalyvauti, eiti, daryti, kad žmonės mane pastebėtų. Noriu atiduoti save žmonėms.“
Kūryboje sutelpa skaudžios patirtys
Dabar daugiausiai laiko Erikas skiria perkuriant kadaise populiarios grupės „Tau“ dainas, kurių naudojimo teises įsigijo. Tačiau yra išleidęs ir savo autorinę dainą „Meilė, kurios neturėjau“. Kaip pats pasakoja, į šią dainą sudėjo asmeninius išgyvenimus ir šią dainą skyrė mamai.
„Mes su broliu augome globos įstaigose, tuometiniuose internatuose. Sukūriau dainą mamai, kurioje skamba žodžiai: „Mama, tavęs nėra, bet tu man taip arti“. Ne tiesiogine prasme jos nėra, bet jos nėra. Bet vis tiek arti.
Dėlioji tekstus pagal išgyvenimus. Iš pašalės žmonės paklausę sako, kad daina labai liūdna. Galbūt ji ir liūdna, bet ji išjausta. Kurdamas išsakai tai, kas tau skauda. Kūryboje sudedi tai, ką nori pasakyti“, – pasakojo Erikas.
Su šia daina E. Saliuta dalyvavo ir vadinamosios neregių „Eurovizijos“ atrankoje – nors ir nelaimėjo, labai džiaugėsi, kad turėjo galimybę sudalyvauti. Juk visada galės išbandyti jėgas ir kitus kartus – galimybių daugybė.
Ir į sceną lipti Erikas, prisidengęs sceniniu slapyvardžiu „SalerX“, visai nebijo. Priešingai – nori joje stovėti kuo dažniau ir net yra susikūręs sceninį įvaizdį, kuris, neabejoja, ateityje taps jo vizitine kortele.
„Kadangi negaliu normaliai sukoncentruoti akių žvilgsnio, pas mane akys laksto, deduosi tamsius akinius. Dar užsidedu ir skrybėlaitę, kad žmonės geriau atsimintų.
Manęs niekas gyvenime į sceną nenugintų su plėšytais džinsais. Aš tokių madų nesivaikau, man turi būti kostiumas, marškinukai – toks jau esu žmogus. Kitaip žmonės ir žiūri ne kaip dainuoji, o kaip atrodai“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Turi didžiausią palaikytoją
Kad svajonė pildytųsi, E. Saliuta vis investuoja į šį savo pomėgį – juokiasi, kad panašiai kaip žvejai investuoja į brangiausias meškeres, taip jis investuoja į viską, kas susiję su muzika ir dainavimu.
Nors kol kas žmonėms dar pasirodo nedažnai, Erikas nenuleidžia rankų – jau kuria antrąją autorinę dainą, lavina balso stygas, kad balsas skambėtų kuo geriau. Viską palengvina ir tai, kad šalia turi širdies draugę, kuri yra jo didžiausia palaikytoja ir fanė, skatinanti nepamesti šios aistros.
„Aš visada prašau tik vieno – sveikatos ir kad žmonės klausytų ir išgirstų. Svajoju, kad dainavimas taptų pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, bet kaip man pasakė buvęs „Tau“ vokalistas: Paversk tai žaidimu, hobiu, gal kas iš to išeis“.
Aš dainuoju juk visą gyvenimą, tik dabar darau tai daug įdomiau, nei anksčiau, investavau ir dar investuosiu – investicijos čia nesibaigs. Darbų yra daugybė, turiu dainų ir nepadarytų, ir kurias reikia perdaryti. Gal per vėlai susizgribau, nes muzikos mokyklą baigiau jau būdamas suaugęs, bet sako geriau vėliau negu niekada.
Aš stengiuosi savo mylimą retro stilių išlaikyti, būti su juo, mylėti ir kitus skatinu tai daryti. Neįsivaizduoju savęs dainuojant metalo ar roko. Įsirašiau sau taisyklę, kad turiu dainuoti tai, ką suprantu. Ir kad žmonės išgirstų“, – nusišypso E. Saliuta.
