Ar moterų ir mergaičių su negalia situacija, jų patiriamas smurtas į tyrėjų akiratį nepatenka tik Lietuvoje? Kokia padėtis Europos Sąjungoje?
Europos Sąjungoje pirminiai duomenys apie neįgaliųjų, taip pat ir moterų bei mergaičių, situaciją pateikti tik 2018 m. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. Joje pabrėžiama, kad negalią turinčios moterys patiria 2–5 kartus didesnę smurto, išnaudojimo ir prievartos riziką, palyginti su kitomis moterimis. Per gyvenimą 34 proc. moterų, turinčių sveikatos problemų ar negalią, patiria fizinį ar seksualinį savo partnerio smurtą. Taip pat pažymėta, kad moterų su negalia sterilizavimas be jų žinios ar sutikimo yra dažna smurto forma, ypač paveikianti etninių mažumų atstoves. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad neįgalieji, ypač moterys su negalia, turi mažesnes pajamas ir jiems kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika.
Lietuvoje ši tema taip pat mažai nagrinėta. Turime vos porą tyrimų, kuriuose analizuota negalią turinčių moterų padėtis: 2014 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotas „Negalią turinčių moterų padėties tyrimas“ ir 2018 m. Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) atliktas tyrimas „Neįgaliųjų moterų padėties analizė, įvertinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje“. Deja, mūsų šalyje niekada nebuvo atliktas viktimologinis tyrimas, nagrinėjantis negalią turinčių nukentėjusiųjų viktimizaciją, jos struktūrą (būklę) ir paplitimą, todėl nėra galimybių pateikti realios (tikrosios) neįgaliųjų, įskaitant ir negalią turinčių moterų, situacijos.
Gal galite palyginti nuo smurto nukentėjusių neįgalių vyrų ir moterų situaciją?
Statistinių duomenų turime labai mažai. Viešai galima susipažinti tik su kai kuriais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateikiamais skaičiais, o oficiali statistika, kurią renka Informatikos ir ryšių departamentas, eiliniam piliečiui neprieinama – norėdamas ją gauti LNF turėjo rašyti prašymus, už gautus duomenis susimokėti.
SADM duomenimis, nuo smurto ir prievartos nukentėjusių neįgaliųjų palyginti nedaug: 2017 m. – 305, 2018 m. – 377. Artimoje aplinkoje – dar mažiau: atitinkamai 210 ir 235 asmenys.
Iš Informatikos ir ryšių departamento gauti duomenys leido palyginti artimoje aplinkoje nuo smurto nukentėjusių negalią turinčių vyrų ir moterų situaciją. Paaiškėjo, kad moterys smurtinę viktimizaciją artimoje aplinkoje patiria keturis kartus dažniau nei neįgalūs vyrai, pavyzdžiui, 2017 m. nukentėjusios moterys su negalia sudarė 80 proc. visų negalią turinčių nusikaltimų aukų artimoje aplinkoje, o neįgalūs vyrai – 20 proc.
Ruošti daugiau specialiųjų pedagogų, mokytojo padėjėjų
Keisti pedagogų nuostatas
Mažinti mokinių skaičių klasėse
Formuoti pozityvų visuomenės požiūrį
Moterys – apskritai dažnos smurto, ypač artimoje aplinkoje, aukos. Ar negalia moterį paverčia dar labiau pažeidžiamą?
Statistika negailestinga: štai, pavyzdžiui, 2017 m. iš viso nukentėjo 21 523 moterys, smurtą artimoje aplinkoje patyrė 6304, arba 29,3 proc. visų nukentėjusių moterų.
Moterų su negalia padėtis dar blogesnė: iš 272 nuo smurtautojų nukentėjusių neįgalių moterų su prievarta artimoje aplinkoje susidūrė 164, ir tai sudarė 60 proc. visų nukentėjusių moterų su negalia. Taigi smurtą artimoje aplinkoje patiria dvi iš trijų negalią turinčių moterų.
Gautų duomenų analizė atskleidė, kad, palyginus nukentėjusių moterų be negalios ir su negalia smurtinę viktimizaciją, neįgalios moterys artimoje aplinkoje ją patiria du kartus dažniau.
Kas yra tie smurtautojai ir kaip dažniausiai neįgalios moterys nuo jų nukenčia?
Apmaudžiausia, kad dažniausiai smurtauja šeimos nariai – daugiau nei pusė neįgalių moterų nukenčia nuo sugyventinio ir sutuoktinio, paprastai yra visapusiškai nuo jų priklausomos. Deja, smurtauja ir kiti artimieji: motina, tėvas, vaikai, įvaikiai. Ir tai gali būti ne tik fizinis smurtas, bet ir psichologinė prievarta, nepriežiūra, turtinė žala, seksualinė prievarta. Moterys su negalia gali patirti unikalių, sunkiai atpažįstamų prievartos formų.
Pažeidžiamiausios – vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis (2013–2015 m.), smurtą artimoje aplinkoje patyrė 286 moterys, kurių amžius 50–59 metai, 157 moterys nuo 40 iki 49 metų ir 125 moterys nuo 60 iki 69 metų amžiaus.
Dažniausiai artimoje aplinkoje vyrauja fizinis smurtas, psichologinė prievarta. LND atliktame tyrime dalyvavusios moterys (32 proc.) ir mergaitės (39 proc.) su negalia labiausiai akcentavo patirtą psichologinį smurtą. 21 proc. moterų ir 23 proc. mergaičių nurodė fizinį, o 6 proc. moterų ir 4 proc. mergaičių – seksualinį smurtą. O štai oficiali statistika skelbia, kad per pastaruosius 5 metus nė viena neįgali moteris artimoje aplinkoje nepatyrė seksualinės prievartos, nors ekspertai šią smurto rūšį išskiria kaip vieną didžiausių rizikų. Užsienio tyrimai nurodo, kad iki 10 kartų labiau tikėtina, jog moterys su negalia patirs seksualinę prievartą.
Labai dažnai moterys slepia, niekam nepasakoja apie namuose patiriamą smurtą. Kodėl jos neieško pagalbos?
Tikriausiai bijo. Negalios situacijoje esančios moterys yra labiau pažeidžiamos. Minėtame LND tyrime taip pat pažymėta, kad apie 18 proc. anonimiškai apklaustų moterų ir mergaičių su negalia į klausimą dėl patirto smurto apskritai neatsakė.
Yra nemažai tokios situacijos priežasčių. Tai ir netolygus galios tarp nukentėjusiojo ir kaltininko pasiskirstymas, ir finansinis, teisinis, sociopsichologinis priklausomumas nuo kito asmens, įskaitant smurtautoją. Moterys su negalia dažniausiai neturi galimybės pakeisti aplinką, o turinčios psichikos sveikatos sutrikimų turi ir socialinių, ekonominių sunkumų. Trūksta ir savo teisių išmanymo – nukentėjusios moterys bijo kreiptis į teisėsaugą, pranešti apie įvykį, nes baiminasi pakartotinio smurto. Jos sunkiau įveikia potrauminį stresą, psichologinę krizę.
Ar šios moterys sulaukia kokios nors pagalbos?
Lietuvoje sukurta ir veikia specializuotos kompleksinės pagalbos sistema nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. SADM duomenimis, specializuotos kompleksinės pagalbos (teisininko, psichologo ar psichiatro konsultacijų, informavimo ir konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo pagalbos) 2017 m. iš viso sulaukė 11 635 smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, tarp kurių – 507 asmenys su negalia. Taigi pastarieji sudarė 4 proc. iš visų, gavusių pagalbą. 2018 m. tokia pagalba buvo suteikta 533 smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims su negalia. Moterys šioje statistikoje neišskirtos, todėl sunku pasakyti, kiek jų ir kokios konkrečios pagalbos jos sulaukė.
Ką, jūsų nuomone, reikėtų daryti, kad negalią turinčių moterų ir mergaičių padėtis pradėtų keistis?
Pirmiausia – rinkti statistinę informaciją apie moterų ir mergaičių su negalia socialinę padėtį, sveikatą, išsilavinimą, taip pat apie negalią turinčius asmenis kaip nusikaltimo aukas, nukentėjusias ir artimoje aplinkoje.
Reikia rengti mokymus specialistams (socialiniams darbuotojams, kurie lanko žmogų namuose, gydymo, policijos, švietimo įstaigų darbuotojams), kad jie atpažintų išnaudojimą, smurtą negalią turinčių asmenų atžvilgiu, sužinotų, kaip būtų galima jų išvengti, apie tai pranešti.
Svarbu skirti dėmesio ir patiems žmonėms su negalia, parengti tikslines priemones, kad jie būtų supažindinti su smurto artimoje aplinkoje prevencija ir galima pagalba. Specializuotuose pagalbos centruose dirbantiems specialistams – suteikti informaciją apie skirtingas negalias, o teikiant pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems neįgaliesiems atsižvelgti į jų individualius poreikius.
Dar 2016 m. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas Lietuvai pateiktose rekomendacijose nurodė peržiūrėti Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą ir aiškiai susitelkti ties moterų ir mergaičių su negalia diskriminacijos prevencija ir panaikinimu. Taip pat nurodyta sustiprinti asmenų su negalia, ypač moterų ir mergaičių, apsaugą nuo smurto, išnaudojimo ir prievartos, ir tai padaryti įsteigiant įtraukiančias ir prieinamas paramos nukentėjusiems paslaugas, įskaitant prieinamas pagalbos linijas, prieglaudas, informavimo ir skundų mechanizmus, taip pat policijos, sveikatos apsaugos darbuotojų, socialinių darbuotojų ir kitų informuotumo didinimą bei mokymus apie tai, kaip padėti smurto aukoms – asmenims su negalia.
Taigi, ką reikėtų daryti – gana aišku. Tiesiog reikia daryti.
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.
