Marcelė Kuliešiūtė, Roko sesuo, dalijasi tragiškos dienos prisiminimais. Pasak jos, nelaimė įvyko netikėtai, kai festivalio metu sugriuvo konstrukcija, ant kurios sėdėjo daug žmonių.
„Instaliacija neatlaikė svorio, ir jos dalis trenkėsi Rokui tiesiai į galvą“, – prisimena Marcelė. „Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri atvyko labai greitai, ir Rokas buvo skubiai nuvežtas į Vilniaus Lazdynų ligoninę.“
Iš pradžių atrodė, kad situacija nėra kritinė. Rokas, dar būdamas sąmoningas, pats nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio. Net kelionės į ligoninę metu jis neprarado sąmonės, todėl buvo manoma, kad galbūt užteks tik susiūti galvą.
Greitosios pagalbos medikai taip pat neįtarė, kad trauma gali būti labai rimta. Tačiau, kai Lazdynų ligoninėje buvo atliktas tomografas, paaiškėjo tikroji situacija: kaukolės lūžis ir didelis kraujo išsiliejimas į smegenis. Gydytojai iš karto priėmė sprendimą atlikti skubią operaciją.
„Operacija buvo atlikta labai sėkmingai. Gydytojai teigė, kad kaukolė buvo gražiai atstatyta, smegenys išvalytos nuo kraujo. Jie tikėjosi, kad kitą dieną Rokas gali atsibusti, bet to neįvyko“, – pasakoja Marcelė.
Kova su koma
Po operacijos Rokas paniro į komą, iš kurios nepabudo daugiau nei du mėnesius. Nors iš pradžių buvo vilties, kad jis greitai atsigaus, realybė pasirodė esanti kur kas sudėtingesnė. Roko būklė vertinama pagal Glazgo komos skalę, kuri nustato paciento sąmonės lygį.
Pradžioje Roko vertinimas buvo 4–5 balai, kas rodo gilią komą. Vis dėlto per pastaruosius mėnesius jo būklė šiek tiek pagerėjo, ir dabar balai siekia 8–9, priklausomai nuo dienos.
„Penktą dieną po operacijos jis pirmą kartą atmerkė vieną akį. Tai buvo mums didžiausia šventė. Tada supratome, kad kažkas vyksta, kad tai nebe tuščia viltis. Dabar Rokas jau gali atmerkti abi akis, mato žmones ir sugeba sutelkti žvilgsnį.
Taip pat jis pats kvėpuoja per trachėjos vamzdelį, gali ryti vandenį ir net šiek tiek sukioti galvą. Šie veiksmai atrodo smulkmeniški, bet mums tai milžiniškas progresas“, – džiaugiasi Roko sesuo.
Nepaisant šių pagerėjimų, kelias į sveikimą dar labai ilgas. Koma, kurioje dabar yra Rokas, laikoma lengvesne būkle, tačiau smegenų trauma vis dar kelia didžiulių iššūkių. Gydytojai negali numatyti, kada ir kaip Rokas gali atsigauti, nes smegenys yra itin sudėtingas organas.
„Smegenys yra mažai ištirtos, ir niekas negali pasakyti, kaip bus toliau. Kiekvieno žmogaus sveikimo procesas yra skirtingas, ir smegenų sužeidimų atvejai labai nenuspėjami“, – priduria pašnekovė.
Roką puola ir infekcijos
Be pagrindinės smegenų traumos, Rokui taip pat teko kovoti su papildomomis komplikacijomis. Kadangi po traumos pacientas buvo ilgesnį laiką nejudrus, išsivystė plaučių uždegimas ir kitos infekcijos.
Dėl šių infekcijų Roko būklė dažnai pablogėdavo, o šeimai teko ne kartą vežti jį iš vienos ligoninės į kitą.
„Per šį laiką aplankėme beveik visas Vilniaus ligonines. Buvome Lazdynų ligoninėje, Santaros klinikose, dabar Rokas gydomas slaugos ligoninėje Antakalnyje“, – tikina Marcelė.
Dabartinė Roko būklė šiek tiek stabilizavosi. Uždegiminiai rodikliai sumažėjo beveik iki nulio, ir jau savaitę jam nereikia antibiotikų.
Tai yra teigiamas ženklas, tačiau Marcelė vis dar atsargiai vertina situaciją: „Laikau sukryžiavusi pirštus, kad taip ir liktų. Tikimės, kad infekcijos nesugrįš ir galėsime tęsti slaugą bei gydymą be papildomų trukdžių.“
Roko slaugos procesas šiuo metu vyksta privačioje ligoninėje, tačiau šeima susiduria su finansiniais iššūkiais. Jie turi tris mėnesius dalinio finansavimo, bet po to teks mokėti viską patiems.
Be to, kartais atsiranda netikėtų išlaidų: tenka pirkti specialius čiužinius, vaistus ir kitus reikalingus gydymo reikmenis. Vien tik čiužinys, kuris sumažina pragulų riziką, kainavo 800 eurų. Be to, Roko sveikimo skatinimui leidžiami specialūs vaistai, kurių vienas kursas kainuoja 500 eurų.
Šeima išgyveno didžiulį šoką
Po traumos Roko šeima išgyveno didžiulį šoką. Marcelė atvirauja, kad tokie dalykai atrodo, kad vyksta tik toli, su kitais žmonėmis. „Iš pradžių buvo sunku suvokti, kad tai nutiko mūsų šeimai. Tai buvo labai sunkus metas, visi buvome sukrėsti.“
Nors šokas su laiku šiek tiek atslūgo, emociniai sunkumai išlieka.
„Kartais būna labai liūdna, atrodo, kad gyvenimas neteisingas ir labai skaudu. Bet tada prisimenu, kad jei mes sugriūsime, Rokui niekas nepadės“, – sako Marcelė.
Šeima stengiasi vienas kitą palaikyti, rūpintis vienas kitu ir rasti laiko poilsiui. Sesuo tikina, kad mama galėtų būti su Roku dieną naktį, bet jie stengiamės, kad mama pailsėtų.
Be to, šeima gauna daug palaikymo iš draugų ir artimųjų. Labai daug žmonių nori aplankyti Roką, parodyti palaikymą, tačiau šeima bijo infekcijų.
„Nors smegenims naudinga girdėti kuo daugiau pažįstamų balsų, dabar svarbiausia yra išvengti infekcijų. Tikimės, kad vėliau, kai Rokas sustiprės, vizitų galės būti daugiau“, – viliasi mergina.
Marcelė pasidalino savo mintimis
Rokas visada buvo ypatingas žmogus. Jo sesuo jį apibūdina kaip laisvą sielą, kuris gyveno pagal savo taisykles ir mėgavosi gyvenimu.
„Kai Rokas buvo paauglys, jis buvo tikras pankas – išsiskutęs skiauterę, klausėsi roko muzikos ir buvo labai laisvas,“ – prisimena Marcelė. „Nors su laiku šiek tiek surimtėjo, jis išliko žmogus, kuris labai mėgsta bendrauti, organizuoti susibūrimus, vakarėlius.“
Marcelė taip pat nori pasidalinti savo mintimis, kurios kilo po šitos nelaimės:
„Ši nelaimė man atnešė daugybę minčių ir svarbių pamokų, kuriomis noriu pasidalinti su kitais. Svarbiausia žinia – reikia saugoti save, ypatingai savo kūną ir galvą. Niekada nesitikėjau, kaip stipriai tai gali paveikti gyvenimą, bet dabar suprantu, koks svarbus yra atsargumas.
Nelaimių gali nutikti bet kur ir bet kada – net pačiose kvailiausiose situacijose žmonės patiria rimtų traumų. Todėl noriu ypatingai atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu dėvėti apsaugines priemones, pavyzdžiui, šalmus.
Neretai jaunesni žmonės galvoja, kad šalmas atrodo „nestilingai“ ar nereikalingas. Tačiau galiu pasakyti, kad gulėti reanimacijoje, prijungtam prie vamzdelių, yra daug „nestilingiau“. Savo akimis mačiau, kokia tai gali būti skaudi patirtis, ir noriu paraginti niekada nepervertinti savo galimybių. Geriau apsidrausti ir apsaugoti save, nei vėliau gailėtis.
Kita labai svarbi pamoka, kurią išmokau, – reikia būti šalia savo brangių žmonių ir kovoti už juos, ypač kai jie patys negali pasirūpinti savimi. Kartais tiesiog buvimas šalia gali turėti didžiulę reikšmę.
Kai žmogus yra sunkioje situacijoje, reikia būti šalia, būti kompanija, kovoti už jo sveikatą, rūpintis ir reikalauti visų būtinų priemonių, kurios gali padėti. Gydytojai stengiasi padaryti viską, ką gali, tačiau realybė yra tokia, kad kartais personalo trūksta, o būtent artimieji gali užtikrinti, kad jų brangus žmogus gautų visą reikalingą pagalbą.“
Norintys ir galintys prisidėti prie Roko sveikimo, gali tai padaryti čia.
