Trumpai pristatant istoriją, dėl ko atsirado minėta knyga, tiems, kurie jos neskaitė, galima pasakyti, jog Dr. E. Alexander 2008 m. lapkritį, susirgęs reta meningito forma, paniro į medicininę komą, kurioje išbuvo septynias dienas.
Knygoje neurochirurgas labai aiškiai, visiems suprantamai, bet medicina pagrįstais įrodymais, įtraukiai pasakoja apie savo patyrimus, išgyvenimus, pomirtinį gyvenimą ir jame sutiktus artimuosius būnant komoje.
Tai tarsi „vaistas“ išgyvenantiems brangaus žmogaus netektį ir ieškantiems sielos nusiraminimo, atsakymų į klausimus apie gyvenimo pabaigą šioje Žemėje. O pats knygos autorius išskirtiniame interviu „Rinkos aikštei“ su skaitytojais dalijasi, kaip jam sekasi toliau tyrinėti neįtikėtiną patirtį arti mirties (PAM) bei kokį atsakymą apie Anapusinį gyvenimą jis turi skeptikams.
– Besiruošdama mūsų pokalbiui, peržiūrėjau kai kuriuos Jūsų ankstesnius interviu, pasakojimus ir pastebėjau, kad daug klausimų apie Jūsų patirtį arti mirties (PAM) kartojasi. Ar Jums nepabosta metai iš metų atsakinėti į tuos pačius klausimus? Kodėl pasirinkote dalintis savo patirtimi?
– Daugiausia dėl materializmo ar fiziškumo, kurie neleidžia reikštis tokiems dalykams kaip PAM ar savarankiškam sąmonės egzistavimui.
Kaip neurochirurgas išgyvenau ypatingą patirtį, priartėdamas prie mirties su sunkiu bakterinio meningokokinio encefalito atveju (kuris sugriovė visą smegenų dalį ir leido patirti šią gilią dvasinę patirtį), o tai neabejotinai yra didelė naujiena visai mokslininkų bendruomenei. Ir kai aš sužinosiu, kas iš tiesų atsitiko, ir kaip įvyko mano pasveikimas, žmonės, kurie nesupranta medicininių detalių, neliks labai sužavėti, bet gydytojai ir tie slaugytojai, kurie supranta sunkų bakterinį meningokoko encefalitą bei mano atvejo detales, žinos, kad čia vyksta kažkas ypatingo. Tai absoliutus mūsų supratimo apie tikrovę pasikeitimas.
Fizinis pasaulis nėra vienintelis dalykas, kuris egzistuoja ir mes visi nesame atskiros būtybės. Mūsų egzistencija nėra tik nuo gimimo iki mirties. Mes esame amžinos sielos ir žmogiškosios patirties bei šiuolaikinio mokslo įrodymai.
Taigi, iš tikrųjų tai, ką aš pamačiau per PAM, buvo neįtikėtinai svarbus pokytis, vykstantis mokslinėje bendruomenėje, kuris buvo labai svarbus mūsų supratimui apie save. Todėl aš niekaip negalėjau to laikyti paslaptyje, kai tik sužinojau, kas vyksta per mano patirtį, paskui per pasveikimą. Štai kodėl aš pasidalinau savo istorija ir ne tik dangaus įrodymu, bet ypač knyga, skirta Visatai.
– Ar bėgant metams pasikeitė Jūsų suvokimas apie mirtį ir Anapusinį pasaulį? Kaip paaiškinate mokslinius ir medicininius prieštaravimus savo teiginiams? Ar radote daugiau atsakymų?
– Iš tikrųjų prieštaravimai yra apie tai, kaip aš išgyvenau šią nepaprastą patirtį ir grįžau visiškai pasveikęs. Tai yra šiuolaikinio mokslo prieštaravimai. Kitaip tariant, materialistai modeliuoja tradicinę sampratą, kad mes esame tik mėsos robotai ir kad mūsų sąmonė yra cheminių reakcijų ir elektronų srautų smegenyse iliuzija. Tačiau tai yra visiškai klaidinga.
Štai kur mokslo bendruomenė visiškai palaiko mano kelionės tikrovę ir milijonus panašių pranešimų apie tokius atvejus. Ir daugeliu atvejų priežastis, dėl kurios manasis atvejis yra toks svarbus mokslo bendruomenei, yra ta, kad medicininiai atvejo parametrai neleido smegenims turėti sapnų ar haliucinacijų (kitaip tariant, būdamas komoje aš negalėjau sapnuoti).
Tokie mano atvejo medicininiai faktai aiškiai parodo, kad atsakymai glūdi kur kas giliau. Tad ir savo knygoje mes norime atskleisti, kad reikia gyventi mąstant apie Visatą, siekiame aptarti šį paradigmos pokytį moksle nuo materializmo iki kažko panašesnio į idealizmą.
– Ar Jūs kada nors girdėjote apie panašią kito žmogaus patirtį, galbūt net iš kitų šalių?
– Yra panašių patirčių arti mirties. Tūkstančiai žmonių susisiekė su manimi po to, kai pasirodė knyga „Gyvas dangaus įrodymas“, nes tai, ką jie perskaitė knygoje, priminė jiems jų pačių kažkada patirtą sielos kelionę. Taigi mano istorijos dalinimasis su medikų bendruomene, manau, padeda iškelti į dienos šviesą dar daugiau tokių istorijų ir dalytis jomis dar plačiau.
Štai kaip visa mūsų kultūra gali turėti naudos iš to: šios istorijos yra apie meilės ryšį, gerumą, gailestingumo priėmimą, apie buvimą kartu – tos patirtys susijusios su auksine taisykle: elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi. Būtent apie tai tūkstančius metų buvo kalbama.
Šis nuostabus meilės saitų jausmas yra artimųjų, kurie palikę fizinį pasaulį, sugrįžta, kad palydėtų mus. Žinoma, prieš komą būčiau sakęs, kad tai haliucinacija. Dabar suprantu, kad kai žmonės patiria tą jausmą, kai artimieji ateina jų palydėti, tai yra visiškai tikra ir yra susiję su sielos amžinybės faktu ir apibrėžiančia meilės dalimi, kad mūsų artimieji yra tam, kad mus nuramintų, paguostų ir palydėtų į tą pasaulį, kai ateis mūsų laikas.
– Galbūt kai kurie žmonės tiesiog bijo apie tai kalbėti, kad nebūtų palaikyti išprotėjusiais?
– Taip, galbūt. Kai einate į tai, kaip materialistas, tikitės, kad mirus jūsų kūnui ir smegenims, jūsų sąmoningumas nukris iki nulio. Tačiau nutinka visiškai priešingai: kai miršta jūsų smegenys ir kūnas, jūsų sąmoningas suvokimas išlaisvinamas ir pakyla į daug aukštesnį lygį su Visata, su kitomis juslinėmis savybėmis, taip pat ir su tais mylimais žmonėmis, kurie nebėra įsikūniję į fizinį kūną.
Štai kur mes su Karen dirbame, padedame paaiškinti, kaip kiekvienas gali atskleisti savo sielos turtingumą, kai kartu per meditaciją, sutelkiančią maldą dalijamės skirtingais būdais, kaip eiti į priekį. Tai yra būdai, kaip mes visi, laikinai gyvenantys šiame pasaulyje, galime gauti šias žinias ir jums visiškai nereikia išgyventi patirties arti mirties, kad galėtumėte visiškai suprasti mano patirtį.
– Jei gerai suprantu, tiek Jūsų šeima, tiek ir Jūsų tėvai buvote labai religingi prieš Jūsų ligą. Ar gali būti, kad tai išgelbėjo Jums gyvybę? Ir apskritai, ar netikintiems žmonėms (kitatikiams) įmanoma išgyventi tokią patirtį kaip Jūsų?
– Labai svarbu čia atkreipti dėmesį į tai, kad daug tyrinėjant PAM, kaip tai jau daugiau nei 45 metus Virdžinijos universitete daro amerikiečių psichiatras ir PAM tyrinėtojas Bruce‘as Greyson‘as, kuris, kaip skeptiškai nusiteikęs gydytojas, galiausiai suprato, kad žmonės, kurie pergyveno šią patirtį, į šį pasaulį grįžta dvasingesni, bet mažiau religingi.
Labai svarbu yra tai, kad religijos gali būti didžiulės dvasinės išminties šaltiniai. Tačiau jos ne visada tokios yra, nes dalis žmonių, religinių lyderių naudojasi religijos ideologija, kad galėtų gudriai kontroliuoti kitus žmones, o tai labai nutolsta nuo pirminės pranašų žinios.
Visa tai susiję su meile, gerumu ir užuojauta, todėl religinė ideologija nebūtinai atitinka giliausias dvasines tradicijas, tačiau PAM yra labai tvirtas įrodymas apie dvasinių Visatos aspektų tikrovę.
Taigi, kai studijuojate šiuos pavyzdžius, susijusius su mirtimi, šiuolaikiniame moksle ir sąmonėje, šie PAM grįžta ne tik tikint, bet ir žinant iš asmeninės patirties. Tiesą sakant, mylintis asmeninis Dievas visada yra mūsų širdyje ir visiškai nesvarbu, kaip kyla pagunda pavadinti tą Jėgos Dievą – Alachu, Brahmanu, Jehova, Jahve ar pan. – jie mums tik suteikia įspūdį, kad šiame pasaulyje priklausome kažkokiai ideologijai, bet mes nebūtinai turime nuo jos priklausyti. Viskas yra apie gilią meilę ir ryšį. Ta prasme, kad rūpinamės vienas kitu.
Bet kuri šiuolaikinės eros religija, kuri visapusiškai skatina visa apimančią meilę, gerumą, užuojautą, gailestingumą, rūpinasi mažiausiais ir silpniausiais, ta religija eina teisingu keliu. Bet jei kuri nors religija kursto karinį smurtą, ji visiškai nukrypsta nuo bėgių. Jos reikia atsisakyti.
– Viena iš Jūsų knygos dalių, kuri mane labai palietė, buvo tai, kad kol Jūs buvote savo „kelionėjeׅ“, pajutote, kaip kažkas labai stipriai meldžiasi, kad grįžtumėte į šį pasaulį. Tai buvo Jūsų jaunesnis sūnus. Kaip manote, ar būtumėte grįžęs, jei nebūtumėte jautęs tokios stiprios maldos ir meilės savo šeimoje?
– Manau, kad ta meilė buvo labai svarbi, kad sugrąžintų mane į šį pasaulį iš kelionės, kurią išgyvenau tą savaitę komoje.
Tai buvo tas paskutinis ryšys, kurį užmezgiau su savo sūnumi Bondu, kai supratau, kad ten yra kita siela, kuri man buvo svarbi ir aš jai taip pat buvau svarbus, dėl to turėjau grįžti į šį pasaulį, bet tada aš to taip tiksliai nesupratau.
Bet kokie veiksniai, tokie kaip maldos galia ar kiti, išskyrus mano aukštesnę sielą, manau, padėjo man sugrįžti į šį pasaulį. Mačiau, kad jie (artimieji, buvę šalia, – red. past.) traukia mane atgal į šį pasaulį, nors tuo metu aš net nesupratau, kur aš grįžtu. Galiausiai tai buvo viso to rezultatas – kelias atgal į šį pasaulį gyventi gyvenimą remiantis pamokomis, kurias išmokau per PAM.
– Kaip Jūsų išgyventa patirtis pakeitė Jūsų požiūrį į gyvenimą, mirtį ir pomirtinį gyvenimą?
– Na, manau, kad tai visiškai atitolino mane nuo vyraujančio atskirties jausmo. Be to, kai tikite, kad mūsų egzistavimą užbaigia mirtis ir nieko daugiau, jūs linkę būti šiek tiek labiau įsitraukę į materialistinius tikslus, t. y. įgyti turtą, pareigas ir daiktus. Tada prarandate tikslą patirti PAM. Ir kaip visi šie dvasiniai išgyvenimai mus moko, kad vienintelis tikrai svarbus dalykas yra mūsų santykiai su kitais ir, jei sugebėjome išdalyti skausmą ir kančią kitiems, tai akivaizdžiai nėra geras dalykas ir mes su tuo susidursime savo gyvenime.
Mes visi sulauksime savo gyvenimo pabaigos ir atpildo už jį. Visoje šioje istorijoje karma vaidina labai didelį vaidmenį. Elgesio su kitais taisyklė yra įrašyta į pačią Visatos struktūrą.
– Vis tik labai sunku patikėti, kad tokie dalykai gali nutikti. Ar Jūs turite kokių nors įrodymų ar kitų šaltinių patvirtinimų, kad iš tiesų egzistuoja pomirtinis pasaulis?
– O taip. Visų pirma, ką aš rekomenduočiau visiems, kurie vis dar nesupranta mokslinių įrodymų, visiškai patvirtinančių mano pomirtinio gyvenimo išgyvenimų, eikite į Bigelowinstitute.org. Tai yra saugykla, kurioje saugomi geriausi moksliniai įrodymai apie sąmoningą suvokimą po kūno mirties.
Šie įrodymai 2021 m. surengtame Bigelowinstitute.org konkurse gavo net 28 apdovanojimus, nors iš pradžių buvo prognozuojami tik 3. Tačiau esė apie tyrimus buvo tokia gera, kad apdovanojimų gavo gerokai daugiau. Taigi, dabar visi tie rašiniai yra prieinami skaitytojui. Kai juos perskaitysite, suprasite, kad tai moksliškai patvirtinta sąmoningo suvokimo po kūno mirties tikrovė.
– O kaip Jūsų patirtis paveikė Jūsų asmeninius ir profesinius santykius, ar kai kurie Jūsų kolegos, draugai nesakė, kad po ligos išprotėjote ar Jums pasimaišė?
– Na, tokių gali būti vienas ar du. Tačiau aš taip pat susiradau šimtus naujų draugų medicinos ir mokslo srityse, kurie tiria šiuos dalykus ir žino jų tikrovę. Kaip sakiau, mano didžiausia parama yra iš mokslo pasaulio.
– Kokios yra pagrindinės žinutės ar pamakos, kuriomis norėtumėte pasidalinti, dalinatės su kitais?
– Visų pirma, pasaulis, kuriame gyvename, iš tikrųjų yra apie meilę ir tapimą bet kokia gydymo visuma per mūsų gyvenimą. Svarbu dalytis ta meile su savo artimaisiais. Žinote, kuo labiau su kiekvienu elgiamės kaip su broliu, sese, savo šeimos nariu ir rūpinamės vieni kitais, tuo labiau pradedame artėti prie tikslų, apie kuriuos kalba patirtys arti mirties ir panašios susijusios patirtys, kurios yra mūsų egzistavimo priežastys.
Taigi svarbu į visa tai atkreipti dėmesį ir pamatyti, kur tai mus veda. Bet manau, kad galiausiai tai padės suburti šį pasaulį, pabrėžiant meilės ir įpareigojančių santykių, kuriuos palaikome su savo artimaisiais, svarbą. Ir galiausiai tai, kaip mes elgiamės vienas su kitu, atspindi, kaip mūsų sieloms seksis Amžinojoje prigimtyje.
– Iš tiesų Jūsų knyga „Gyvas Dangaus įrodymas“ yra parašyta visiems suprantama kalba be neaiškių, sudėtingų medicininių ar mokslinių terminų…
– Toks ir yra mūsų tikslas. Kita knyga, „Gyvenant Biblijos Visatoje“, buvo šiek tiek ambicinga. Tačiau knyga, kurią šiuo metu ruošiame ir kuri, tikimės, išeis po metų ar dvejų (mes ją vis dar rašome, tad tikslaus laiko pasakyti negalime, bet aš tikiuosi, kad kada nors 2025 ar 2026 metais), bus labai prieinama kiekvienam šios planetos gyventojui. Kiekvienas, kuris yra gyva, sąmoninga, jaučianti būtybė, turės įrankius suprasti, kas bus sakoma, net jei mes paimsime daug gilių mokslinės revoliucijos įrodymų, kuriuos pristatome iš savo gyvenimo.
– Beje, Jūs vis dar dirbate gydytoju ar esate atsidėjęs tik mokslinei ir rašytojo veiklai?
– Daugiausiai dirbu kaip neuromokslininkas. 2012 metų birželį turėjau pasitraukti iš neurochirurgijos. Tuomet jau buvau pernelyg užsiėmęs kalbėdamas apie savo patirtį, o tai dariau maždaug dvejus metus prieš pasirodant knygai „Gyvas dangaus įrodymas“. Tada tapo labai akivaizdu, kad negaliu daryti operacijų ne visą darbo dieną ir dalytis savo patirtimi.
– Gal galėtumėte ko nors palinkėti mūsų skaitytojams?
– Visiems jums palinkėčiau dalelės užuojautos, kad šis pasaulis atsitrauktų nuo tragiškų sunkumų ir iššūkių, kuriuos patiria narcizai ir kiti, kurie bando valdyti žmoniją jų vardu. Tačiau iš tikrųjų pripažinkite, kad mes visi esame kartu, visa tai susiję su meile ir tuo, kad galime padaryti šį pasaulį daug geresne vieta visiems mums ir mūsų draugams.
Linkiu meilės ir laimės, užuojautos planetai, kuri alsuoja sėkme ir klestėjimu, ir žmonėms, kurie rūpinasi visais mūsų artimais.
Taigi linkiu jums visiems nuolat gražėjančių 2024–2025 ir tolimesnių metų.
