Daugelis žmonių, norėdami atsikratyti šliužų, naudoja cheminius pesticidus, tačiau yra natūralių būdų jų atsikratyti ir užkirsti kelią jų atsiradimui.
Ragina sode auginti vieną gėlę
Vienas iš tokių sprendimų – sode auginti augalus, kurių šliužai nekenčia. Vienas iš tokių augalų – rusmenės. Ši spalvinga gėlė yra ne tik graži, bet ir puiki natūrali kenkėjų atbaidymo priemonė.
„Gėlė labai lengvai auginama, todėl tikrai šis būdas tiks ir nepatyrusiems sodininkams ir visiems, kurie ieško natūralių būdų, kaip apsaugoti sodą nuo šliužų“, – teigė sodininkė.
Kad sode karaliauja šliužai, atpažinti nėra sunku – lapuose, gėlėse atsiranda skylės. O tikimybė, kad šliužai maitinsis rusmenėmis, yra labai maža, nes šiose gėlėse yra toksiškų junginių, pavyzdžiui, glikozidų, kurie gali būti labai kenksmingi šliužams.
Dėl šios priežasties naudinga sodinti rusmenes prie tų augalų, kurie patinka šliužams, pavyzdžiui, lapinių žalumynų ir gėlių minkštais, mėsingais lapais.
Rusmenes galima sodinti pavasarį arba rudenį, kai dirva yra šilta ir drėgna. Šioms gėlėms patinka augti vietose, kur yra šiek tiek šešėlio. Jos puikiai tinka sodinti ir pakraščiuose ar auginti vazonuose.
„Pasodinus rusmenes reikia nepamiršti gerai palaistyti, tai daryti reguliariai, bet jau kai augalas užsikabina, subręsta, užtenka palaistyti užsitęsus sausringam laikotarpiui vasaros mėnesiais“, – pridūrė Julija.
Kai augalai ima vysti, svarbu pašalinti žiedus, kad likusi augalo dalis augtų kuo geriau. Sodininkės teigimu, rusmenės yra populiarios natūralius kenkėjų atbaidymo būdus mėgstančiųjų tarpe – jos itin veiksmingos.
Be to, taip pat puošia sodą, nes galima rinktis iš įvairiausių spalvų: nuo violetinės, rožinės, iki oranžinės ir baltos.
Ji pridūrė, kad nors savo praktikoje pastebėjo, kad rusmenės – geriausią rezultatą davęs pasirinkimas, tačiau yra skaičiusi, kad šliužai vengia ir levandų, rožių, čiobrelių, rozmarinų ir šalavijų, todėl savo sode augina daug skirtingų augalų – taip rezultatas būna geriausias.
Auginantiems rusmenes – svarbus įspėjimas
Vis dėlto, auginant rusmenes reikia būti atsargiems. Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, daugelis, kurių sode auga šis augalas, nė neįsivaizduoja, kad jis gali būti mirtinai nuodingas.
Dažniausiai apsinuodijama į burną įdėjus rusmenių žiedus arba suvalgius jų sėklų, stiebo ar lapų, visos augalo dalys yra nuodingos, rašoma mountsinai.org.
Rusmenėse esančios nuodingos medžiagos yra deslanozidas, digoksinas ir rusmenių lapų glikozidas.
Nuodingos medžiagos randamos augalo žieduose, lapuose, stiebuose ir sėklose. Ir nors viena iš rusmenėse esančių medžiagų naudojama vaistinių preparatų gamybai, pats augalas yra nuodingas.
Apsinuodijus rusmenėse esančiomis medžiagomis gali pasireikšti šie simptomai:
- Nereguliarus arba lėtas širdies plakimas;
- Kolapsas – ūminis kraujagyslių funkcijos nepakankamumas, galintis pasireikšti sąmonės praradimu;
- Žemas kraujospūdis.
Kiti galimi simptomai:
- Neryškus matymas;
- Sumišimas;
- Dezorientacija arba haliucinacijos;
- Galvos skausmus;
- Nuovargis;
- Apetito praradimas;
- Bėrimas;
- Skrandžio skausmas;
- Vėmimas, pykinimas arba viduriavimas;
- Silpnumas arba mieguistumas.
Pajutus šiuos simptomus, nedelsiant kreipkitės pagalbos. Jokiu būdu apsinuodijusio žmogaus negalima bandyti versti išsivemti, nebent taip lieptų sveikatos priežiūros specialistai.
Be to, jei rusmenes esate pasodinę vazonuose, neneškite jų į namus, kur jų dalių gali suvalgyti vaikai ar naminiai gyvūnai. Taip pat saugokite vaikus ir augintinius nuo šių augalų, jei šie auga sode.
Sodinant rusmenes patariama mūvėti pirštines. Netrinkite akių ar burnos nenusiplovę rankų po rusmenių sodinimo ar lietimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
