Pasak vaistininko, dažniausiai žmonės priklausomybę vaistams įgyja, kai vartoja psichiką veikiančius medikamentus, narkotinius analgetikus.
„Psichiką veikiantys vaistai yra skiriami gydyti miego, nerimo sutrikimus, o narkotiniai analgetikai – skausmui malšinti. Tai – ypatingai stiprūs vaistai, kurie sugeba nuslopinti didelius skausmus, kurių neįveikia jokie kiti vaistai“, – aiškina vaistininkas Rimvydas Blynas.
Psichologinė priklausomybė skausmą malšinantiems vaistams
Teigiama, kad net ir įprasti, nereceptiniai, skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis, ibuprofenas gali sukelti priklausomybę. Tačiau toks teiginys kol kas nėra moksliškai įrodytas, o ir pats vaistininkas nedrįsta su tuo sutikti:
„Kaip vaistai jie priklausomybės nesukelia, todėl nepriprasime prie jų, kad ir kiek vartosime. Čia kalbu žvelgiant iš cheminės pusės. Tačiau šioje vietoje tikriausiai reikėtų kalbėti daugiau apie psichologinę priklausomybę tokiems vaistams.
Dažnai vyresnio amžiaus žmonės yra įpratę gerti skausmą malšinančius vaistus vos tik pajutę galvos skausmą. Jie net nežiūri, kokia yra šio skausmo priežastis ir toks poelgis metams bėgant tampa paprasčiausiu įpročiu.
Tada žmonės ima nebekreipti dėmesio, nesvarbu, ar jiems skauda, ar ne, jie vis tiek imasi gerti tabletę. Netgi pasišnekėjus, žmonės nesupranta, kokios yra tokio vartojimo klaidos. Kaip taip nutinka, tuomet galima sakyti, kad žmogus turi psichologinę priklausomybę.“
R. Blynas pasakoja, kad taip mąstantys žmonės iškreipia savo mąstymą ir tik kažkam suskaudus griebiasi vaistų. Tokiais atvejais yra sunku su žmogumi susikalbėti, pasiūlyti jam pakentėti ir pasaugoti sveikatą. Viena rimčiausių pasekmių, kuri nutinka tada, kai žmogus įgyja psichologinę priklausomybę skausmą malšinantiems vaistams yra žalojantis šalutinis poveikis.
„Dažnai žmonės apsigauna, kad vartodami didesnes vaistų dozes, jie gauna didesnį poveikį. Ne, jeigu išgersite trigubai didesnę dozę, trigubai stipriau vaistai neveiks. Trigubai didesnis bus tik šalutinis poveikis. Yra tam tikra riba, iki kurios šie vaistai veikia, o paskui tik stiprėja žalingi poveikiai.
Čia ir reikėtų įspėti, kad jeigu jaučiame skausmus, kurių niekaip nenumalšina vaistai – savarankiškai gydytis jais reikėtų ne ilgiau nei savaitę. Jeigu nepraeina, reikia kreiptis į gydytoją ir ieškoti skausmo priežasties, nes vaistai, skirti skausmui malšinti – negydo. Jie tik susilpnina simptomą, išsprendžią pasekmę, bet ne priežastį“, – perspėja specialistas.
Taip pat psichologinė priklausomybė vaistams atsiranda ir tuomet, kai sumažėja jautrumas jų poveikiui: „Kaip sakant, negalime kasdien bėgti maratonų, nes išeikvojame energiją ir kitą dieną neturime jėgų. Lygiai taip pat energines medžiagas išeikvoja ir kažkokios ląstelės, todėl vaistai nebesukelia to pojūčio, kurį sukeldavo anksčiau.“
Narkotiniai analgetikai ir psichiką veikiantys medikamentai
Visgi, didžiausią priklausomybę vaistams kelia vaistai, kurių vaistinėse klientai įprastai lengvai negauna, jiems reikia gydytojo išrašo. Narkotiniai analgetikai, anot Rimvydo Blyno, yra didžiulė bėda ne tik dėl svaiginimosi, tačiau ir dėl nuskausminamojo poveikio.
„Žinoma, jeigu kalbame apie paskutinės stadijos vėžį, daugybinius lūžius, kuriuos žmogus patyrė nutrenktas autobuso, tuomet mažesnė bėda yra pripratimas nei žvėriški skausmai ir jų kentėjimas. Šioje vietoje tenka rinktis.
Tiesioginė priklausomybė šiems medikamentams formuojasi tada, kai didėja jų dozės, o poveikis – mažėja. Žinoma, galima pasidžiaugti nebent tik tuo, kad narkotinius vaistus vartoja nedidelė grupė žmonių“, – sako vaistininkas.
Didesnė grupė žmonių naudoja miego ir nerimo sutrikimams gydyti skirtus medikamentus. Prie šių vaistų pastebimas dažniausias pripratimo šalutinis poveikis:
„Jeigu žmogus patiria stresą, nerimą, turi psichikos sutrikimų ar dar kitokių bėdų, jam yra skiriami vaistai, kurie tam tikram laiko tarpui „panaikina“ visas bėdas, suteikia gerą jausmą. Kuomet baigiasi tabletės poveikis – bėdos niekur nedingsta, vėl sugrįžta ir žmogus nori vėl patirti tokį pat poveikį, kur jis gerai jautėsi, nejautė slogių emocijų. Taip sukasi užburtas ratas.
Jeigu norime išspręsti problemas, galime tai padaryti medikamentų pagalba, tačiau tik trumpą laiką, nes ilgalaikis tokių vaistų vartojimas tik pagilina problemas. Žinoma, tuomet kyla klausimas, kam jie yra iš viso skiriami?
Vartodami tokius vaistus trumpą laiką, mes gauname tam tikrą laiko tarpą, per kurį galime atsigauti ir išvengti rimtesnių sveikatos bėdų, susitvarkyti savo dalykus. Būtent todėl tokie vaistai nėra skiriami ilgesniam gydymui. Juos galima vartoti tik su specialisto priežiūra, kuris koreguoja dozes, prireikus, jas nutraukia.“
Vaistininkas teigia, kad nedingus problemoms ir vartojant ilgą laiką vaistus, reikėtų pagalbos kreiptis į psichiatrą arba psichologą tam, kad būtų galima išvengti pripratimo. R. Blynas pastebi, kad vyresnių žmonių tarpe anksčiau buvo populiaru vartoti vieną gerai žinomą medikamentą, kuris gydo nemigą:
„Jeigu jis yra vartojamas daugiau nei dvi savaites ar mėnesį, vienas iš šalutinių poveikių yra pripratimas. Nutraukus šiuos vaistus pasireiškia šalutinis poveikis – nemiga. Taip ir nutinka, kad perdėtas medikamento vartojimas suteikia atvirkščią veikimą, kuomet vaistas nuo miego sutrikimų sukelia nemigą.“
Priklausomybė nosies lašams ir gydymas
Specialistas pasakoja, kad priklausomybė vaistams atsiranda net ir tada, kai yra vartojami paprasčiausi vaistai skirti gydyti slogą.
„Norėdami greito poveikio žmonės imasi naudoti purškalus, kuriuos naudoja ne taip, kaip turėtų. Dažniausiai 7 dienų laikotarpis, kuomet yra reikiama naudoti vaistą išauga iki mėnesio ar net ir daugiau. Taip atsiranda pripratimas ir kuomet šie purškalai ar lašai yra nebenaudojami, gleivinė paburksta, pasidaro sunku kvėpuoti ir vėl viskas prasideda iš pradžių, vėl purškiami vaistai neribotą laiką, kas tik dar labiau gilina problemą“, – sako R. Blynas.
Vaistininkas tikina, jog pastebėti priklausomybę bet kuriam produktui, nesvarbu ar tai būtų tabakas, alkoholis, vaistai, yra pakankamai lengva. Apie kilusią grėsmę praneša paprastas ženklas – mintis, kad problemą norisi spręsti linkstant prie tam tikrų medžiagų: cigarečių, stikliuko, medikamentų:
„Jeigu pastebime bėdą, kuri kartojasi ilgą laiką, skauda daugiau nei savaitę ar dvi ir bėda išlieka, tuomet reikėtų kreiptis rimtesnės pagalbos ir ieškoti, kas yra problemos priežastis. Jeigu matome, kad kartojasi tie patys vaistų pirkimai, visuomet galite pasikonsultuoti su gydytoju, vaistininku, kurie padės pakoreguoti dozes, galbūt išvis nutrauks vartojimą, pasiūlys alternatyvas.
Žinoma, kartais būna situacijų, pavyzdžiui, žmogus turi stuburo išvaržą, tačiau ne tokią stiprią, kad reikėtų operuoti, bet ir tokią, kad gadintų gyvenimą. Vartodami vaistus jūs patirsite mažesnę riziką nei operacija, todėl kartais tenka rinktis iš mažesnės blogybės.“
Be to, priklausomybę vaistams galima spręsti ir pasitelkiant detoksikaciją, tačiau toks metodas skiriamas tik ypatingai ūmioms būklėms gydyti. Detoksikacijos metu yra išvalomas asmens organizmas nuo tam tikros medžiagos.
„Sunkesniais atvejais padeda nuo psichologinės vaistų priklausomybės pagyti ir psichologai, psichoterapeutai. Jeigu priklausomybę turite nosies lašams, purškalams, tuomet galima vieną mėnesį pasistengti palaukti, kol nuo jų atpras gleivinė ir situacija normalizuosis.
Taip pat galime vartoti ir kitus vaistus, kurie nesukelia pripratimo, todėl būdų yra įvairiausių“, – teigia vaistininkas Rimvydas Blynas.
