Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus universiteto botanikos sodo, kuriame japoninio svarainio kolekcija kaupiama ir tiriama nuo 1975 m., mokslininkė dr. Silva Žilinskaitė papasakojo, iš kur į Lietuvą atkeliavo svarainiai, kokiomis naudingomis savybėmis jie pasižymi bei išdavė, kad vartoti galima ne tik vaisius, bet ir kitas augalo dalis.
Lietuvoje dažniausiai sutinkamas japoninis svarainis
Svarainio (lot. Chenomeles) gentis priklauso erškėtinių šeimai. Pats augalas artimas ne tik cidonijoms, kurių vaisiai itin panašūs į svarainius, bet ir obelims bei kriaušėms.
„Kaip atskira gentis svarainis aprašytas tik 1822 metais, o anksčiau buvo laikomas obelimi ar cidonija, su pastarąja ir dabar kartais painiojamas“, – įdomų faktą pateikia mokslininkė.
Dr. S. Žilinskaitė pasakoja, kad pagal „Catalogue of Life“, svarainio gentyje yra keturios rūšys, savaime paplitusios Pietryčių Azijoje – tai plaukuotasis (Ch. cathayensis), gražusis (Ch. speciosa), japoninis (Ch. japonica) ir Ch. tibetica, kol kas neturintis lietuviško vardo. Lietuvoje dažniausiai auginamas japoninis svarainis.
„Tiesa, introdukcijos kelią atsekti labai sunku, nes svarainis buvo vadinamas ir cidonija, ir obelimi. Literatūros šaltiniai teigia, kad Europoje 1824 m. pirmiausia buvo introdukuotas gražusis svarainis, o 1879 m. Nikitsko botanikos sode Kryme buvo introdukuotas ir japoninis svarainis.
Latvijoje pirmą kartą japoninis svarainis paminėtas 1884-1885 m. F. Wagner firmos kataloge, vėliau Estijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje svarainis paminėtas 1883 m. J. Strumilos sode“, – pasakojo pašnekovė.
Įdomu tai, kad pirmiausiai selekcininkai išvedė šimtus dekoratyvių veislių, ir tik vėliau pradėjo vertinti jo maistines savybes. Svarainis kaip vertingas vaiskrūmis pradėtas selekcionuoti pirmiausia Latvijoje, paskui Estijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje. Tada prasidėjo ir plataus masto jų auginimas:
„Japoninio svarainio pramoninės plantacijos Lietuvoje buvo intensyviai veisiamos 1980-1990 m. ir užėmė virš 200 ha plotą, bet nesukūrus vaisių perdirbimo pramonės, plantacijos buvo apleistos arba sunaikintos.“
Svarainių naudingos savybės
Dr. S. Žilinskaitė pasakoja, kad apie 2012 m. bendromis Lietuvos, Latvijos ir Švedijos mokslininkų pastangomis, buvo sukurtos trys svarainių veislės – Rondo, Rasa ir Darius. Ir nors vadinamasis jų „aukso amžius“ jau praėjęs, daugelyje sodų šis augalas sutinkamas dažnai, daugiausiai auginami japoniniai svarainiai. Dabar svarainiais vėl susidomėjo ūkininkai, plantacijų plotai pamažu didėja.
„Japoninis svarainis – dygliuotas iki 1 m aukščio krūmas su išsilenkusiomis šakomis, raudonais, oranžiniais ar baltais po 5-8 trumpose kekėse sukrautais žiedais. Vaisius – obuolys, dažniausiai citrinos formos, gelsvas arba žalsvas“, – plačiau apie dažnai Lietuvoje sutinkamą svarainį pasakojo mokslininkė.
Nenuostabu, kad dėl savo savybių jis ganėtinai populiarus ir mūsų šalyje – jo vaisiai vertingi, o žydėjimo metu žiedai papuošia gėlynus:
„Japoninis svarainis atsparus sausroms, nereiklus dirvai, šviesamėgis. Geriausiai auga lengvesnėse dirvose, saulėtoje vietoje. Pas mus dažniausiai auginamas kaip vaisinis augalas, bet kartu jis yra ir dekoratyvus, tad tinka sodinti gėlynuose, galima naudoti gyvatvorėms.“
Net jei svarainiai auginami dėl grožio, nevertėtų pamiršti jų vaisių naudos. Mažame gelsvame vaisiuje yra daug organizmui naudingų medžiagų.
„Vaisiai labai vertingi, turi organinių rūgščių – obuolių, citrinos, vyno, daug pektininių (0,33 proc.) ir rauginių (0,42-0,66 proc.) medžiagų, vitaminų C, B1, B2, karotino, flavonoidų, aminorūgščių, kalio, geležies, kobalto, boro, mangano, nikelio ir kt. Dėl didelio vitamino C kiekio ir malonaus aromato svarainis vadinamas šiaurės citrina“, – naudingas savybes vardijo dr. S. Žilinskaitė.
Sunokimą išduoda keli požymiai
Tad kaip žinoti, kada jau skinti svarainius? Pasak mokslininkės, sunokimą išduoda keli ženklai: tai ore tvyrantis malonus kvapas, geltona vaisių spalva ir tamsiai rudos spalvos sėklos.
Ji priduria, kad vaisius geriausia skinti sausus, saulėtą dieną. Nuskintus svarainius namų sąlygomis reikia laikyti panašiai, kaip obuolius.
Pašnekovė taip pat papasakojo apie platų šio vaisiaus panaudojimą virtuvėje: „Švieži vaisiai kieti, palaikius kelis mėnesius, jie suminkštėja ir tinka valgyti žali.
Iš vaisių verdama aromatinga uogienė, džemas, kompotai, želė, cukatai ir kiti konditerijos gaminiai. Svarainis yra puikus citrinos ar acto rūgšties pakaitalas, tad naudojamas ir marinavimui, ir maisto paskaninimui.“
Tačiau dr. S. Žilinskaitė taip pat pastebi, kad geriausia naudoti šviežius vaisius – tuomet jie turi daugiausiai naudos, nes juos apdirbant vertė mažėja.
„Bet vis tik verta jų pasiruošti žiemai ir šaltomis dienomis palepinti save kvapnia arbata, uogiene ar cukatais“, – šypteli ji.
Tiesa, nors dažniausiai naudojami svarainio vaisiai, naudingos ir kitos šio augalo ir vaisių dalys.
„Kartais naudojamos sėklos, nes jos padengtos plėvele, kurioje yra iki 20 proc. gleivinių medžiagų. Sėklos pasižymi priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu.
Sveikatos stiprinimui galima naudoti ir lapus – šviežius arba džiovintus. Džiovintų lapų miltelius galima naudoti kaip prieskonį maistui paskaninti“, – sako VU Botanikos sodo mokslininkė dr. S. Žilinskaitė.
