Laidojimo tradicijos pamažu keičiasi – vis dažniau renkamasi kremuoti mirusiųjų kūnus, kyla kolumbariumai, tačiau pačios kapinės lieka tokios pat kaip ir anksčiau.
Vis dėlto, jau kuriamos ateities kapinės, kurių koncepciją sugalvojo lietuviai. Čia visi antkapiai bus vienodos formos, be to, jie bus pažymėti specialiais QR kodais, kurie leis sužinoti daugiau informacijos apie mirusįjį.
Apie tai, kaip atrodys ateities kapinės, „Žinių radijo“ laidoje „Išradėjų biuras“ papasakojo projekto vadovas Paulius Bružas.
Kaip atrodys ateities kapinės?
Paklaustas, kaip kilo idėja kurti naujos kartos kapinių konceptą, P. Bružas pasakojo, kad idėja viskas prasidėjo nuo sklypo.
„Idėja kilo paprastai – mano kolegų tarpe vienas iš kolegų turi sklypą prie Nemenčinės, labai gražioje vietoje, miške, keturi hektarai. Ir norėjo tą sklypą panaudoti kitaip negu banaliai pastatyti gyvenamųjų (namų – aut. past.) kvartalą ir taip toliau.
Kadangi vienas iš kolegų turėjo patirties su laidojimu, su mirusiaisiais ir žinojo tą opią problemą su kapinėmis kokia yra, kad jos vis plečiasi, jų trūksta ir jos yra senos, kaip ir anksčiau, nes viskas kaip ir ištobulėjo, o kapinės kokios buvo šimtą metų, tokios ir liko.
Ir kilo tokia idėja, kad toj vietoj sugalvoti naują konceptą, kuris atitiktų dabarties poreikius, kad kapinės pasivytų dabartinę ateitį, o ne liktų tokios, kokios buvo prieš šimtą metų“, – pasakojo projekto vadovas.
Naujos kartos kapinėse visi antkapiai bus vienodi, apvalios formos, tačiau pašnekovas pabrėžia, kad kiekvienas asmuo, perkantis sau ar savo giminei kapo vietą, galės pasirinkti medžiagą, iš kurios bus pagamintas antkapis.
Po juo slypės metalinė struktūra, vizualiai primenanti vamzdį ar šachtą, į kurią bus talpinamos urnos:
„Ten galima sutalpinti nuo penkių iki 20 urnų. Reiškias, po tuo vienu kapu gali tilpti visa giminė, visa karta. Tai išsprendžia vieną opią problemą dėl to, kad trūksta žemės, ypač didžiųjų miestų kapinėms. Čia nesiplečiam į plotį, o einam į gylį ir ilgam laikui.“
Naujoviškas būdas išsaugoti atminimą
Be to, tai padės išspręsti ne tik problemą dėl vietos trūkumo – visame pasaulyje susiduriama su atminimo išsaugojimo problema, nes kapai apleidžiami arba kapavietėse laidojami kiti žmonės. Archyvų nėra, tad informacija tampa nebepasiekiama.
„Čia bus galima talpinti informaciją apie mirusį, artimieji gali supildyti informaciją ir priėję su QR kodu gali ją atrakinti ir paskaityti. Arba įsigijęs kapo struktūrą gali būdamas gyvas talpinti ateities kartoms apie save informaciją, kurią irgi panaudoję tą QR kodą ar jau ateityje kitas technologijas galės pasižiūrėti, ką tie žmonės veikė, ką nuveikė.
Ir tai nebus keli žodžiai, o galės talpinti vizualinę ir garsinę įvairiausią medžiagą, kokią tik nori. Galima sakyti, panašiai kaip feisbukas, tik mirusiųjų“, – paaiškino P. Bružas.
Tokių kapinių pranašumas – paprasčiausias QR kodas gali koduoti ne tik kelis žodžius, kurie paprastai iškalami ant paminklo, bet bus galima išsaugoti nuotraukas, vaizdo ar garso įrašus, taip išsaugant mirusiojo atminimą.
P. Bružas pasakojo prie projekto prisijungęs prieš metus, tačiau idėjos kūrėjai ties šiuo klausimu dirba jau kone trejus metus. Jų tikslas – sukurti naujoviškų kapinių tinklą visame pasaulyje. Jau pasistūmėta ieškant potencialių kapinių pirkėjų ir įrengėjų.
Jau atsiranda susidomėjusių
Viena pirmųjų šia idėja susižavėjo Lenkija, tačiau pašnekovas atviras – norėtųsi, kad pirmiausia lietuvių sugalvotas konceptas virstų realybe Lietuvoje:
„Idėjos „stūmimas“ kiekvienoje šalyje yra skirtingas, nes yra skirtingi teisiniai reglamentai Lenkijoje mes kalbėjomės su bažnyčia, buvo sutarimas su bažnyčia, gauti pritarimai iš ministerijos, išskirti sklypai ir ten kaip ir viskas gerai juda.
Lietuvoje panašiai, gali kapines daryti bažnyčia arba valstybė. Kol kas ryšio neturime nei su valstybe, nei su bažnyčia, bet bandome ieškoti kelių, kad kažkaip atsirastų lietuvių kurtas konceptas, kuris yra vienintelis pasaulyje ir jis yra apie tai, ko dabar jau laukia pasaulis. Norime, kad čia įgyvendintume pirma, o ne Lenkijoje ar kažkur Dubajuje.“
Nors pats konceptas nėra visiškai naujas, suskaitmenintos kapinės atsiranda kitose šalyse, tačiau tokių kapinių pranašumas – jų įsiliejimas į žaliąją infrastruktūrą. „Tai nebėra kapinės, tai yra gražus parkas, kur žmonės laiko savo atsiminimus“, – priduria P. Bružas.
Jis pasakojo, kad žvelgiant į Europos atliktą tyrimą apie tai, kokios kapinės turėtų būti ateityje ir kaip turėtų įsitraukti į miesto infrastruktūrą, šis projektas beveik 100 proc. Atitinka išvadas, kokios turėtų būti ateities kapinės.
Paklaustas apie artimiausius planus, projekto vadovas išskyrė kelis dalykus – kol kas atliekami namų darbai, kad galėtų plačiau ir garsiau kalbėti apie projektą, komanda siekia gauti tarptautinį patentą. Taip pat norima artimiausiu metu įkurti pirmas tokias kapines ir pradėti jų plėtrą visame pasaulyje.
O kuris Lietuvos miestas galėtų tapti pirmuoju, turinčiu tokias kapines? „Kaip ir minėjau, mes turime sklypą netoli Vilniaus, prie Nemenčinės, miške, keturių hektarų, kuriame planuojame sutalpinti 25 tūkst. kapaviečių, kur vienoje kapavietėje gali tilpti nuo penkių iki 20 urnų. Tikslas čia, prie Vilniaus, bet jeigu gausis prie kito miesto – nebūsime pikti.“
Papasakojo apie kainas
P. Bružas skaičiuoja, kad dabar įprastos kapavietės pilnas įrengimas kainuoja maždaug 10-20 tūkst. eurų, tad naujos kartos kapinės bus žymiai ekonomiškesnis pasirinkimas.
„Bet kokiu atveju tai bus ekonomiškesnis variantas galutiniam vartotojui negu dabartinės kapinės, nes bus antkapiai visur vienodi, o tą visą struktūrą bus galima įsigyti, atlikus analizę Lietuvoje, už 5 tūkst. eurų ir toje struktūroje bus galima sutalpinti, kaip ir sakiau, ne vieną asmenį. <...>
Gali visa giminė iš anksto susidėti pinigėlius į krūvą ir nusipirkti ten savo vietą. Bus išspręstas klausimas ir galės apie save jau talpinti informaciją, ką norėtų palikti vaikams, anūkams ar galbūt kažko nepasakė, bet darė visą gyvenimą, rašė knygą. Tai bus ekonomiškiau“, – pasakojo jis.
Be to, bus galima pasirinkti, kelių vietų kapavietę įsigyti. Pavyzdžiui, bus galima įsigyti keturias, o, esant poreikiui, už papildomą mokestį išsipirkti ir dar vieną vietą. Tačiau kapavietė nebus plečiama į plotį – ji plėsis į gylį.
Tad kada jau galime tikėtis išvysti ateities kapines realybėje? P. Bružas sako nenorintis kelti aiškių tikslų, nes šie gali neišsipildyti, tačiau idealiu atveju jų tikslas per penkerius metus penkiose šalyse turėti po maždaug keturis hektarus ploto kapinių.
Visą pokalbį apie ateities kapines „Žinių radijo“ laidoje „Išradėjų biuras“ galite klausyti čia:
