Skydliaukė yra vienas iš endokrininių organų, drugelio formos, esanti priekinėje kaklo srityje, gaminanti skydliaukės hormonus ir išskirianti juos į kraują. Skydliaukės hormonai cirkuliuoja po visą organizmą ir reguliuoja daugelį mūsų organų sistemų.
„Tikriausiai nėra tokio organo, kurio veiklai įtakos nedarytų skydliaukės hormonai. Jie yra labai svarbūs širdies ir kraujagyslių sistemai, virškinimo sistemai, visai medžiagų apykaitai, termoreguliacijai, nervų sistemai ir daugeliui kitų organų sistemų. Tai nedidelis, vos 20-30 gramų sveriantis organas, bet gamina hormonus, kurie be galo reikalingi žmogui“.
Išgyvenamumas siekia 96 proc.
Pasak gydytojos R. Laukienės, skydliaukės karcinoma yra dažniausia endokrininės sistemos onkologinė liga. Ji sudaro apie 1 procentą visų nustatomų piktybinių navikų. Rizika sirgti skydliaukės vėžiu siejama su vyresniu amžiumi, lytimi, radiacine apšvita, šeimine anamneze ir kitais faktoriais.
„Sergamumas skydliaukės piktybiniais susirgimais pasaulyje yra 10.2/100 tūkst. moterų ir 3.10/100 tūkst. vyrų. Galiu pasakyti, kad sergamumo skaičiai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra didėjantys.
Šis sergamumo padidėjimas siejamas su pagerėjusia diagnostika, padidėjusiu aplinkos radiaciniu fonu, jodo suvartojimu, kancerogenais, medicininės radiacijos naudojimu, etniniais ir genetiniais faktoriais arba visų šių faktorių kombinacija.
Moterų tarpe skydliaukės vėžys yra dažnesnis beveik 4 kartus. Dažniausiai jis diagnozuojamas 30-50 metų amžiuje. 5 metų bendras išgyvenamumas siekia iki 96 proc.“, – aiškina gydytoja.
Prasideda be simptomų
Gydytoja nurodo, kad dažniausiai skydliaukės vėžys prasideda be jokių simptomų, neretai atrandamas atsitiktinai, o pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia, kai vėžys išplinta už skydliaukės ribų.
„Kada pacientui reikėtų sunerimti ir pagalvoti, kad reikia pasitikrinti dėl skydliaukės vėžio? Sunerimti reikėtų, apsičiuopus kaklo priekyje, skydliaukės projekcijoje gumbelį, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į nepaaiškinamą balso užkimimą.
Net jeigu nejaučiate jokių simptomų, dėl skydliaukės vėžio reikėtų pasitikrinti, jeigu juo sirgo jūsų artimas, pirmos eilės giminaitis. Taip pat pasitikrinti turėtų pacientai, kuriems kaklo srityje buvo taikytas spindulinis gydymas arba tie, kurie dirba su jonizuojančia spinduliuote. Tokie pacientai yra padidintos rizikos, susirgti skydliaukės vėžiu, grupėje“, – sako gydytoja R. Laukienė.
Kaip skirstomas skydliaukės vėžys?
Skydliaukės vėžiai yra skirstomi į diferencijuotus ir į nediferencijuotus. Diferencijuotiems navikams priskiriami papiliniai ir folikuliniai skydliaukės vėžiai, o nediferencijuotiems navikams – meduliniai ir anaplastiniai skydliaukės vėžiai.
Dažniausias yra diferencijuotas skydliaukės vėžys, kurio 85 proc. sudaro papilinis vėžys. Retesnė yra medulinė karcinoma, sudaranti apie 2 proc. visų skydliaukės piktybinių navikų. Rečiausia – anaplastinė karcinoma sudaranti mažiau nei 1 proc. visų skydliaukės vėžių. „Bendrai paėmus, skydliaukės vėžio prognozė yra puiki. Gerą prognozę labiausiai lemia papilinis vėžys, mažiau palanki kitų skydliaukės vėžio variantų prognozės“, – nurodo gydytoja.
„Anaplastinė karcinoma yra pati piktybiškiausia iš visų skydliaukės karcinomų, jos prognozė ypač nepalanki. 5 metų mirštamumo rodiklis siekia 90 proc., tad belieka džiaugtis, kad ši forma yra labai reta“, – priduria R. Laukienė.
Pagrindinis skydliaukės vėžio gydymas yra chirurginis. Operacijos apimtis priklauso nuo naviko dydžio ir išplitimo.
„Operacijos metu dažniausiai pašalinama visa skydliaukė. Įtarus, kad navikas gali būti išplitęs už skydliaukės ribų, kartu šalinami ir kaklo limfmazgiai. Po operacinio gydymo, dažnai dar tenka skirti gydymą radioaktyviu jodu. Kadangi skydliaukė operaciniu būdu yra pašalinama, o be jos žmogaus organizmas negali normaliai veikti, kiekvienas pacientas turi gauti pakaitinę skydliaukės hormonų terapiją“, – pasakoja gydytoja.
Šalutiniai gydymo poveikiai
Visgi sudėtingas gydymas nepraeina po šalutinių poveikių. Pašalinus skydliaukę, pacientui visą likusį gyvenimą tenka gerti skydliaukės hormonus, nes jie ypatingai svarbūs visoms organizmo sistemoms.
„Nustačius tinkamą skydliaukės hormonų dozę, pacientas gali jaustis visiškai sveikas. Tik nedidelei pacientų daliai, dėl įvairių priežasčių, sunku parinkti reikiamą hormonų dozę, kas atsiliepia jų savijautai. Tačiau daugeliui tinkamos hormonų dozės parinkimas nesukelia didelių problemų“, – nurodo R. Laukienė.
Šalia skydliaukės yra ir keturios nedidelės, tačiau labai svarbios endokrininės liaukutės – prieskydinės liaukos, kurios yra atsakingos už kalcio apytaką organizme. Jeigu operacijos metu tos liaukos yra traumuojamos arba pašalinamos, organizme sutrinka kalcio apykaita.
„Dėl to žmogaus kraujyje gali sumažėti kalcio kiekis, kurį reikia koreguoti medikamentais. Žemas kalcio kiekis kraujyje pasireiškia raumenų trūkčiojimu, mėšlungiu, traukuliais. Tokiems pacientams būtina skirti kalcio ir vitamino D.
Dažnai kalcio kiekio sumažėjimas būna praeinantis ir paprastai per pusę metų atsistato. Tačiau daliai pacientų kalcio apykaitos sutrikimas išlieka visą gyvenimą. Tokie pacientai kalcio ir vitamino D preparatus yra priversti vartoti visą gyvenimą“, – aiškina gydytoja.
Dar viena nemaloni komplikacija po skydliaukės operacijos, lemianti paciento gyvenimo kokybės pablogėjimą, yra balso klosčių nejudrumas.
„Nervas, kuris veikia balso klostes, yra visai šalia skydliaukės, todėl operuojant jis gali būti pažeistas, dėl ko sutrinka balso klosčių funkcija, užkimsta ar visai dingsta balsas, atsiranda dusulys. Toks sutrikimas, vėlgi, daliai pacientų būna praeinantis, tačiau kai kuriems išlieka visam gyvenimui“, – nurodo gydytoja R. Laukienė.