Vakar doc. G. Stankūnavičiaus įžvalgomis socialiniuose tinkluose pasidalino VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra.
Docentas teigė, kad šiluma dar bent 2-3 dienas nesitrauks, tačiau „didelio masto atmosferos cirkuliacija virš Europos ir Šiaurės Atlanto jau keičiasi“:
„Šiaurinė Šiaurės Atlanto dalis, Islandijos–Grenlandijos regionas bei dalis europinės Arkties yra didelio poliarinio anticiklono įtakoje.
Priešingai, virš Šiaurės Atlanto vidutinių ir subtropinių platumų įsivyrauja cikloninė cirkuliacija. Tokia didelio masto atmosferos judesių struktūra žiemos metu būtų labai palanki ilgalaikiam ir intensyviam orų atšalimui Vakarų Europoje, tačiau šiuo metų laiku ji jau ne tokia „pavojinga“.
Artimiausių dienų orų prognozė
Pasak doc. G. Stankūnavičiaus, artimiausiomis dienomis orai stipriai vės šiaurinėje Skandinavijoje, Islandijoje, Farerų salose, Škotijoje, vėliau – Anglijoje, Airijoje ir kitur.
„Ateinantį antradienį šalto oro banga pasieks Vidurio Europą, o trečiadienį – ir Baltijos regioną. Pietų ir Pietvakarių Europos ši salto oro banga nepasieks, išskyrus Balkanus“, – rašoma VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros įraše.
Vakar Lietuva dar buvo šiltos žemyninės oro masės įtakoje, dieną oro temperatūra kilo iki +16 - +21 laipsnių, tačiau naktis ir rytas buvo vėsūs, vakariniuose rajonuose buvo prognozuojamos šalnos. Jis pateikė prognozes, kas laukia artimiausiomis dienomis:
„Pirmadienio naktis bus šiltesnė: iš vakarų priartės atmosferos frontas, padidės debesuotumas, vėjas atsisuks iš pietų pietryčių, diena taip pat bus šilta – +16 – +21 °C, tačiau pirmadienio vakare pajūrį jau gali pasiekti atmosferos fronto krituliai.
Antradienį dieną šis atmosferos frontas jau bus virš Lietuvos, todėl šio fronto kritulių zona (vietomis su perkūnija) keliaus iš vakarų į rytus, šiltą pietryčių vėją keis žvarbesnis vakarų–šiaurės vakarų.
Trečiadienį Lietuva atsidurs jau kitos, žymiai šaltesnės, oro masės įtakoje. Lis daugiausia rytinėje Lietuvos dalyje, vėliau krituliai bus tik epizodiniai, iš pavienių kamuolinių lietaus debesų, o kritulių pobūdis – trumpalaikės liūtys, vietomis su šlapdriba ar kruša.
Ketvirtadienio rytą daug kur bus vos keli laipsniai šilumos, didelė šalnų tikimybė, dieną oro temperatūra kils tik iki +6 – +11 °C. Labai panašūs orai ir penktadienį. Labai nedidelė atšilimo tikimybė lieka ir kitam (ilgajam) savaitgaliui.“
Gegužės pradžios orai nenudžiugins
Pasak docento, gegužės pradžia nenudžiugins, tačiau vėliau situacija pasitaisys. „Ilgalaikių orų prognozių duomenimis gegužės pradžia Lietuvoje bus vėsesnė ir drėgnesnė už normą, tačiau pirmo dešimtadienio pabaigoje slėgis visame Baltijos regione kils, saulės bus daugiau, orai atšils“, – rašoma socialiniuose tinkluose.
Nors Baltijos regione savaitgalį orai nebus pavasariški, kitoje Europos pusėje – Ispanijoje, Portugalijoje, pietvakarinėje Prancūzijoje – vyraus vasariška šiluma, dienomis šils iki +25 – +30 °C.
Be to, orai šią savaitę vės ne tik Europoje: „Šiaurės Amerikoje prognozuojamas arktinio oro įsiveržimas iš Kanados link Meksikos įlankos ir Teksaso. Nors pietinėse JAV valstijose santykinai bus šilta, tačiau vidutinė oro temperatūra bus apie 10 °C žemesnė už normą, o šiaurinėse valstijose numatomos ne tik nakties šalnos, bet ir dienomis bus vėsu.“
Doc. G. Stankevičius pažymėjo, kad šiltos dienos paspartino fenotipologinius reiškinius ir pasidalino naudinga informacija asmenims, kurie yra jautrūs žiedadulkėms:
„Fenologiniai reiškiniai po kelių anomaliai šiltų dienų žymiai paspartėjo: jau turbūt praėjo pats beržų žydėjimo pikas, skleidžiasi klevų žiedai, masinis alksnių žydėjimas dabar jau pasitraukė į šiaurinę Europos dalį (Estijoje ir toliau į šiaurę bei šiaurės vakarus nuo jos), lazdyno žydėjimas jau lyg ir pasibaigęs, o pievų žolynams dar anksti.
Kas yra jautrus žiedadulkėms ar domisi tokiais fenologiniais reiškiniais – gali pasidomėti informacija pateikiama tinklapyje „Miesto plaučiai“ adresu https://miestoplauciai.vilnius.lt/ziedadulkes/ (pateikiama informacija tik apie Vilnių ir jo apylinkes).
Apie situaciją visame Baltijos regione galėtų informuoti skaitmeniniai SILAM ar CAMS modeliai, kurie tiesiogiai sujungti su orų prognozės modeliais (http://pasyfo.lt/ziedadulkiu-prognoze/prognoze/ ).
O kas norėtų kur kas išsamesnės informacijos apie žiedadulkių koncentracijas, jų prognozes, sukeliamus simptomus, matyt, reiktų kreiptis į Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorę I. Šaulienę ir jos vadovaujamą tyrėjų grupę“, – docento įžvalgomis dalinosi VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra.
