Pagal apskritis užsikrėtusios sifiliu nėščiosios pasiskirstė atitinkamai: 21 – iš Vilniaus, po 12 – iš Kauno ir Šiaulių, po 5 – Klaipėdos ir Telšių, 3 – Marijampolės, 2 – Alytaus ir Utenos bei 1 – iš Tauragės apskrities. Pagal gyvenamąją vietą dauguma (65,1 proc.) nėščiųjų, kurioms diagnozuotas sifilis, buvo miesto gyventojos, likusios – kaimo.
Užsikrėtusių nėščiųjų amžiaus vidurkis siekė 28 metus. Aiškinantis, nuo ko nėščiosios moterys galėjo užsikrėsti sifiliu, keturios iš dešimties (41,3 proc.) tariamu infekcijos šaltiniu nurodė sutuoktinį/sugyventinį arba nuolatinį lytinį partnerį, 12,7 proc. – pažįstamą arba atsitiktinį asmenį, tačiau didžioji dalis (46,0 proc.) nežinojo, nuo ko užsikrėtė. Nustačius sifilį, nėščiosios yra gydomos.
Lietuvoje, kaip ir visose Europos šalyse, siekiant sifilio perdavimo iš motinos vaikui prevencijos, visos nėščiosios dėl sifilio tiriamos nemokamai. Tyrimas atliekami pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą.
Sifilio infekcija perduodama iš motinos vaikui
Sifiliu serganti nėščioji užkrečia vaisių per placentą nuo 12 nėštumo savaitės. Nėščiosios, sergančios sifiliu, 70–100 proc. pagimdo užkrėstą naujagimį. Įgimtas sifilis skiriamas į ankstyvąjį ir vėlyvąjį. Ankstyvojo įgimto sifilio savitų klinikinių požymių atsiranda per pirmuosius 4–5 mėnesius po gimimo.
Tai sunki sifilinė sloga, trukdanti naujagimiui žįsti ir kvėpuoti, karščiavimas, specifinis bėrimas (dažnai ant padų ir delnų), lūpų pabrinkimas ir radialiniai įplyšimai, kurie gyja randais (vad. Parrot žymės), intersticinis hepatitas, tariamieji paralyžiai ir kt. sunkūs susirgimai.
Vėlyvasis sifilis diagnozuojamas vyresniems nei 2 metų vaikams, kai atsiranda savitųjų požymių: balno išvaizdos nosis, taip vadinama Hutchinsono triada – parenchiminis keratitas, distrofiniai viršutiniai dantys, kurtumas; kaukolės deformacijos, pvz., trumpas viršutinis žandikaulis ir kt. požymiai. Negydyto sifilio infekcija maždaug trečdaliui nėščiųjų sukelia savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą arba vaisiaus žūtį.
Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus, ULAC duomenimis, užregistruoti keturi įgimto sifilio atvejai, iš kurių trys nustatyti 2015 m. ir vienas – 2017 metais. Nors pastaraisiais metais įgimto sifilio atvejų Lietuvoje neregistruota, Europoje stebimas sergamumo įgimtu sifiliu padidėjimas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. ECDC) duomenimis, 2018 m. ES/EEE šalyse nustatyta 60 patvirtintų įgimto sifilio atvejų, iš kurių daugiausiai Bulgarijoje (25).
Bendras sergamumas sifiliu Lietuvoje sumažėjo
Pasak ULAC medikų, vertinant bendras sergamumo sifiliu tendencijas, būtina pažymėti, jog bendras Lietuvos gyventojų sergamumas sifiliu per pastaruosius penkerius metus sumažėjo per pusę (56,7 proc.), o moterų sergamumo rodiklis sumažėjo beveik tris kartus. ULAC gydytojų epidemiologų teigimu, tai rodo, kad lytiškai plintančių infekcijų prevencinės žinutės pasiekia atitinkamas tikslines grupes.
Priminsime, kad 2013 m. Lietuvos sergamumo sifiliu rodiklis buvo vienas aukščiausių iš ES/EEE šalių – antroje vietoje po Maltos.
Nežiūrint pastaraisiais metais stebimų bendrųjų mažėjančių sergamumo sifiliu tendencijų Lietuvoje, būtina išlaikyti prevencinį budrumą, nes Europoje sergamumas sifiliu yra didesnis nei Lietuvoje.
Sifilis – tai lytiškai plintanti infekcija (LPI), kuria užsikrečiama visų rūšių (vaginalinių, analinių ir oralinių) lytinių santykių metu. Sifilis plinta per užkrėstą kraują. Sifilio sukėlėjas į organizmą patenka per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus (įtrūkimus) lytinių santykių metu, kai infekuoto asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra sifilio bėrimų.
Siekiant mažinti užsikrėtimo sifiliu riziką, rekomenduojama vengti atsitiktinių lytinių santykių ir partnerių kaitos bei visų rūšių lytinių santykių metu, ypač su atsitiktiniais partneriais naudoti apsaugos priemones – prezervatyvus.
Dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) apie įgimtą sifilį galima rasti ULAC interneto svetainėje čia.
