Kuo anksčiau pastebima liga, tuo didesnė galimybė ją lengviau išgydyti. Čia didžiulis vaidmuo tenka laboratoriniams tyrimams, kurie gydytojui tiksliai parodo menkiausius paciento organizmo pokyčius. Tuomet galima skirti tinkamą gydymą, kol neišryškėjo įsibėgėjančios ligos ženklai.
Vaikai – ypač jautri pacientų grupė. Jų fiziologija per metus greitai keičiasi, o jaunieji pacientai dažniausiai nepasako apie savo sveikatos pablogėjimą. Todėl kasmet privaloma vaikų profilaktinė sveikatos patikra turi būti atliekama ne dėl „varnelės“.
Vis tik ši patikra kol kas labiau sukoncentruota į vaiko fizinę raidą: ūgį, svorį, laikyseną, regėjimą, klausą ir kt. Tėvai skundžiasi, kad gydytojai per mažai turi laiko apžiūrai, o neretai net elementarių laboratorinių tyrimų esą tenka reikalauti. Šiuo metu patikros atlikimą dar labiau gali apsunkinti situacija dėl COVID-19.
Kada neužtenka bendrojo kraujo tyrimo
Specialistai pabrėžia, kad be kraujo ir šlapimo tyrimų neturėtų būti pradedama kalba apie sveikatą. Net kai vaikas neturi nusiskundimų, atlikus tyrimus gali atsiskleisti nerimą kelianti situacija.
Profilaktiškai ar įtarus ligą dažniausiai atliekamas bendrasis kraujo tyrimas (BKT). Jis leidžia gydytojui įvertinti apie 26 skirtingus kraujo sudėties parametrus: leukocitus, hemoglobiną, eritrocitus, trombocitus ir kt. Tačiau BKT tyrimas gali būti per silpnas, jei norima diagnozuoti dar tik užsimezgančią lėtinę ligą.
Matyt, vienas ryškesnių pavyzdžių – geležies stokos anemijos (mažakraujystės) diagnostika. Vaikams dažnai trūksta geležies. Atlikus vien įprastą BKT mažakraujystę galima nustatyti gana vėlai, kai geležies atsargos organizme jau būna išsekusios. Šios mažakraujystės pradžią bei jos slaptą formą atskleidžia tik feritino tyrimas.
Laiku įspėjo apie anemijos grėsmę
Medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina practica“ tinklo pernai vykdytos išsamesnio vaikų ištyrimo programos akcijos metu apie 20 proc. vyresnio amžiaus mergaičių (13–18 m.) nustatytas feritino trūkumas. Tai rodo, kad jaunosioms pacientėms grėsė geležies stokos anemija. Jaunesnių mergaičių (7–12 m.) grupėje šio geležį organizme išsaugoti padedančio baltymo stigo 7,5 proc, rašoma pranešime spaudai.
Hemoglobino kiekis buvo sumažėjęs per 11 proc. visų ištirtų moksleivių. Tai reiškia, kad jų geležies atsargos buvo labai išnaudotos.
Susirgę geležies stokos mažakraujyste vaikai jaučiasi pavargę, pablogėja mokymasis, jiems sunku atlikti kasdienius darbus ar pakelti didesnį fizinį krūvį. Be to, neišgydyta mažakraujystė moteris dažnai atsiveja iš paauglystės ir sukelia rimtų sveikatos problemų – ypač besilaukiančiosioms.
Nerimą kelia ir kiti rezultatai
Kiti minėtos laboratorijos apie du mėnesius 11-oje Lietuvos miestų organizuotos akcijos rezultatai taip pat leidžia teigti, kad teisūs tie tėvai, kurie nori savo vaiko sveikatą ištirti išsamiau.
Štai atlikus vitamino D (25 (OH) D3) tyrimą nustatyta, kad daugiau nei 61 proc. ištirtųjų nepakanka šio saulės vitamino. Kai trūksta vitamino D, net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kt.
Apie 16 proc. ištirtųjų kraujyje nustatyta padidinta gliukozės koncentracija, kuri įspėja apie kaip epidemija plintančio cukrinio diabeto riziką.
Tokie neraminantys rezultatai gauti išanalizavus per pusės tūkstančio moksleivių tyrimų atsakymų. Išsamesnės vaikų ištyrimo programos metu jauniesiems pacientams iš vieno kraujo mėginio už žymiai mažesnę kainą buvo atliekami šeši – bendras kraujo, bendras baltymo, gliukozės, kalcio, feritino, vitamino D – tyrimai, taip pat ištirti ir šlapimo mėginiai.
