Iš tiesų, „Macmillan Vėžio Parama“ teigia: „Vulvos vėžio simptomai gali pasireikšti sergant ir kitomis ligomis. Tačiau, jei manote, kad turite kokių nors simptomų, svarbu pasitikrinti pas šeimos gydytoją.
Labdaros organizacija teigia, kad deginantis skausmas šlapinantis yra pagrindinis simptomas. Kaip ir kitus vėžio atvejus, vulvos vėžį lengviau išgydyti, jei jis diagnozuojamas anksti.
Vulvos vėžio simptomai:
- nepraeinantis niežulys, deginimas ar vulvos skausmas;
- gumbas, patinimas arba į karpą panašus darinys ant vulvos;
- sustorėjusios, iškilios, raudonos, baltos arba tamsios dėmės ant vulvos odos;
- kraujavimas arba kraujuotos makšties išskyros, nesusijusios su mėnesinėmis;
- vulvos jautrumas ar skausmas;
- skaudanti ar išopėjusi vieta ant vulvos;
- apgamas ant vulvos, kuris keičia formą arba spalvą;
- gumbelis kirkšnyje.
Labdaros organizacoja „Macmillan“ sako: „Daugeliui žmonių yra gėda kalbėti apie tokius simptomus. Tačiau visada svarbu juos paminėti šeimos gydytojui. Vulvos vėžys gali vystytis daug metų. Paprastai tai prasideda nuo ikivėžinių ląstelių, kurios lėtai, per kelerius metus, virsta vėžinėmis ląstelėmis“.
„Cancer Research UK“ pažymi, kad pienligė yra dažna mielių infekcija, kuri gali paveikti burną ir odą įvairiose kūno vietose. Labdaros organizacija teigia, kad makšties pienligės simptomai gali būti panašūs į vulvos vėžį:
- niežulys ir skausmas;
- baltos išskyros;
- skausmas šlapinantis arba lytinių santykių metu.
Būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pasitikrinti, nes vulvos vėžio simptomai gali būti neaiškūs, ypač ankstyvoje stadijoje.
„Mayo“ klinika teigia, kad neaišku, kas sukelia vulvos vėžį. Jie rašo: „Apskritai gydytojai žino, kad vėžys prasideda tada, kai ląstelėje atsiranda DNR pakitimų (mutacijų).
DNR yra instrukcijos, nurodančios ląstelei, ką daryti. Mutacijos liepia ląstelei greitai augti ir dalytis. Ląstelė ir jos palikuonys toliau gyvena, kai kitos normalios ląstelės miršta. Besikaupiančios ląstelės sudaro naviką, kuris gali būti vėžinis, įsiskverbia į netoliese esančius audinius ir plinta į kitas kūno dalis“.
Kas padidina riziką susirgti vėžiu?
Klinika priduria, kad nors tiksli vulvos vėžio priežastis nėra žinoma, atrodo, kad tam tikri veiksniai padidina šios ligos riziką. Tai senėjimas, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) poveikis, rūkymas, susilpnėjusi imuninė sistema, ikivėžinė vulvos būklė arba odos liga, susijusi su vulva.
NHS teigia, kad pagrindinis vulvos vėžio gydymas yra operacija, kurios metu pašalinamas vėžinis audinys iš vulvos ir visų limfmazgių, kuriuose yra vėžinių ląstelių. Kai kuriems žmonėms taip pat gali būti taikoma radioterapija (kai spinduliuotė naudojama vėžinėms ląstelėms sunaikinti) arba chemoterapija (kai vaistai naudojami vėžinėms ląstelėms naikinti) arba abi, rašo express.co.uk
Radioterapija ir chemoterapija gali būti taikomos be operacijos, jei sveikatos būklė neleidžia atlikti operaciją, arba jei vėžys išplito ir jo pašalinti neįmanoma. Sveikatos apsaugos įstaiga priduria, kad jei jūsų šeimos gydytojas manys, kad reikalingi papildomi tyrimai, jis nukreips jus pas ligoninės ginekologą.
„Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas“ (NICE) rekomenduoja šeimos gydytojams apsvarstyti galimybę nukreipti moterį tyrimams, jei ji turi nepaaiškinamą vulvos guzelį ar opą arba nepaaiškinamą kraujavimą.
Ginekologas paklaus apie jūsų simptomus ir dar kartą ištirs jūsų vulvą ir gali rekomenduoti atlikti tyrimą, vadinamą biopsija, kad nustatytų, ar nesergate vėžiu.
