Žmonės pastebėjo pablyškusias lūpas ir odą, užkritusius akių vokus ir nusvirusias burnas, rašoma dailymail.co.uk.
Gali būti, kad jei jūsų šeimos narys, draugas ar kolega serga, gali būti, kad tai pastebėsite vos į juos pasižiūrėję, sako mokslininkai.
Tyrimo metu pirmajai savanorių grupei buvo suleista E.coli bakterijų arba placebo, ir tuomet kitos grupės buvo paprašyta įvertinti, ar labai serganti atrodė pirmoji grupė.
Infekuotų pacientų išvaizda buvo vertinama „žymiai prasčiau“ – žmonės pastebėjo užkritusius akių vokus ir nusvirusias burnas.
Ši grupė žmonių taip pat pasižymėjo ryškesnėmis neigiamomis veido išraiškomis, kurias galėjo sukelti uždegimas, imuninei sistemai kovojant su infekcija.
Tyrėjai mano, kad žmonės išsivystė sugebėjimas pastebėti subtilius ženklus, kad kitas serga užkrečiama liga ir jo vengti.
Šį tyrimą atliko „Karolinska Institute“ Stokholme ir jam vadovavo klinikinių neuromokslų ir žmogaus uoslės tyrimų doktorantė Georgia Sarolidou.
Vengti sergančių žmonių yra labai svarbus infekcinių susirgimų ribojimo faktorius, žurnale „Brain, Behaviour, and Immunity“ rašė mokslininkai.
Ankstesnis tyrimai parodė, kad įvairios gyvūnų rūšys turi išsivysčiusios mechanizmus atpažinti „ženklus“, kad kitas gyvūnas serga ir jo reikėtų vengti.
Kadangi žinoma, kad „liga gadina nuotaiką“, o veido išraiškos atspindi „vidinę būklę“, tyrėjai iškėlė hipotezę, kad taip pat ir žmonės gali vos pasižiūrėję į kitą žmogų pasakyti, kad jis kovoja su infekcija.
Norėdami tai patikrinti, mokslininkai 22 sveikiems savanoriams suleido E.coli bakterijų arba placebo. Po trijų – keturių dienų tie, kurie buvo gavę bakterijų, išgėrė placebo, ir atvirkščiai.
Uždegimo požymiams tikrinti buvo paimti kraujo tyrimai ir taip nustatytas imuninės sistemos atsakas į infekciją. Dviem valandoms praėjus po kiekvienos injekcijos savanorių buvo paprašyta atsipalaiduoti ir nusifotografuoti.
Tuomet buvo pakviesti dar 49 savanoriai, kurie iš nuotraukų turėjo spręsti, ar žmogus kovoja su infekcija, ar ne.
KOKIAIS VIZUALINIAIS POŽYMIAIS PASIŽYMI SERGANTYS ŽMONĖS?
Gali būti, kad žmogaus ligą pastebėsime iš jų turimų vizualinių požymių.
„Karolinska Institute“ Stokholme tyrimas parodė, kad su infekcija kovojančių žmonių akys yra labiau apkritusios, o burnos – labiau nusvirusios, nei sveikų žmonių.
Taip pat sergantys žmonės dažnai nutaiso neigiamą veido išraišką – pavyzdžiui, atrodo liūdni.
Taip gali būti todėl, kad infekcija sukelia uždegimą, kuris yra siejamas su „neigiama emocine būkle“.
Neigiamos emocijos taip pat gali įjungti „energijos taupymo režimą“, pavyzdžiui, gali pasireikšti nuovargis, kad žmogui būtų lengviau pasveikti.
Taip pat pastebėta, kad sergančių žmonių oda ir lūpos yra labiau išblyškusios.
Numanomą nuotraukoje esančio žmogaus savijautą buvo galima įvertinti nuo -5 balų („labai serga“) iki 5 balų („labai sveikas“).
Dar viena savanorių grupė žymėjo tyrimo dalyvių perteikiamas emocijas, pavyzdžiui, laimę, baimę ar pyktį. Rezultatai parodė, kad bakterijų turėję pacientai buvo vertinami, kaip atrodantys „žymiai prasčiau“.
Taip pat pastebėta, kad sergantys žmonės būna labiau išblyškę, jų lūpų kampučiai nusvirę, o akių vokai – užkritę.
Norėdami tai patikrinti, mokslininkai patikrino, kiek „užkritusios“ iš tiesų buvo sergančių tyrimo dalyvių akys, o taip pat jų lūpų kampučių nusvirimą.
Abu skaičiai buvo daug didesni, nei sveikų savanorių. Infekuoti tyrimo dalyviai taip pat buvo vertinami kaip perteikiantys žymiai neigiamesnes emocijas, pavyzdžiui, liūdesį ar pasibjaurėjimą, o ne teigiamas emocijas.
Taip gali būti todėl, kad infekcija sukelia uždegimą, kuris yra siejamas su „neigiama emocine būkle“. Neigiamos emocijos taip pat gali įjungti „energijos taupymo režimą“, pavyzdžiui, gali pasireikšti nuovargis, kad žmogui būtų lengviau pasveikti.
Tyrėjams įdomiausia buvo pastebėti, kad sergantys žmonės atrodė pasibjaurėję.
Tyrimai rodo, kad imuninė sistema gali būti aktyvuota vos į ką nors pasižiūrėjus – pavyzdžiui, į nešvarų tualetą, nes tai organizmą paruošia galimai infekcijai.
Taip pat gali būti, kad žmonėms yra išsivystęs neigiamas emocinis nusistatymas sergant, kad aplinkiniai būtų įspėti apie jų užkrečiamumą.
Netikėtu atradimu tapo tai, kad sergantys savanoriai atrodė mažiau nustebę.
Tyrėjai mano, kad tai gali būti susiję su susidomėjimo kas vyksta aplink praradimu arba su antakių nuleidimu dėl sukilusio pasibjaurėjimo jausmo.
Pabrėžiama, kad norint išsiaiškinti, kaip ligos požymiai verčia vengti kitų žmonių, reikia daugiau tyrimų. Mokslininkai turėtų konkrečiai tirti vyresnius žmones, kurių akys ir taip gali būti užkritusios, o lūpų kampučiai – nusvirę, rašoma tyrime.