šiandien, kas draudžia, rusiniai laikai praėjo, nors tada žmonės buvo 100 kartų dvasininkesni. O kas trukdo dabar? Išpuikome, sustabarėjome, prakutome, bet labiau tapome dvasios ubagais. Ir kuo toliau, tuo baisiau.

straipsnį, už priminimą ir tikrai taip būdavo. Žmonės turėjo ypatingų švenčių, švęsdavo su meile, su kaimynais, eidavo į bažnyčią, neturėdavo laiko kada gerti, pyktis, o gyveno taikoje. Visada prisimindavo visas šventes, ypač patikdavo vadinamos "Mojavos", kai gegužės visą mėnesį, ypač savaitgalį eidavo giedoti prie kaimo koplytėlių gražiausių mojavinių giesmių, o balsai buvo tokie, kad susiskambėdavo net iš kitu kaimų. Prisimenu su meile, tai buvo dvasinis pavyzdys ir ramybė. Dėkoju likimui, kad teko tą patirti.

Štai bobai ir dėvintines, mešką ateina

Ruskaja beriozka. Nusipink devynis rūtelių vainikėlius ir užsidėk kryželį