Viena tokių dienų – šv. Stanislovo arba kitaip Cibulinio diena. Šią dieną minime gegužės 8 d., o jos šaknys sieka dar XI amžių. Etnologas prof. Libertas Klimka pasakoja, kad šventasis Stanislovas buvęs Krokuvos vyskupas, turėjęs galių gydyti žmones, prikeliantis juos iš mirusiųjų, todėl iki pat šių laikų jis yra įvardijamas kaip dangiškasis kaimyninės Lenkijos globėjas.
Nuo seno šv. Stanislovo dieną žmonės darže sodindavo svogūnus.
Šv. Stanislovo diena ar Cibulinis?
Pašnekovas pastebti, kad šv. Stanislovo statula puošia ir Vilniaus arkikatedrą, o buvusio Krokuvos vyskupo vardas – vienas populiariausių Lietuvoje, ypatingai tarp vyresnio amžiaus asmenų.
„Viena iš legendų apie šv. Stanislovą mini jį mėgus žirnienę – pasninkų valgį. Gegužės antroji savaitė – pats laikas žirnių sėjai: žemė pakankamai būna įšilusi, joje yra gausu sliekų. Be žirnių taip pat daržuose būdavo sodinami ir svogūnai, todėl kaimuose iki šiol yra sakoma, kad Stanislovo vardadienis – Cibulinis“, – pasakoja profesorius.
Kadangi šv. Stanislovo dieną kone didžiausias dėmesys yra skiriamas svogūnų sodinimui, etnologas sako, kad jų sodinimo taisyklės visuomet buvo įvardijamos kaip ganėtinai sudėtingos:
„Svarbu, kad jie beaugdami nevirstų žyduoliais. Todėl negalima imtis šio darbo, kai danguje matosi abu šviesuliai: saulei nenusileidus, jau pateka mėnulis. Mėnulio atmaina turėtų būti dylanti. Ir nebus žyduoliai, perpylus svogūnus pro rato stebulę.
Pasodinus lysvę, jos gale patartina įsmeigti šluotą, tai labai gerai augs laiškai. Arba nupjaustytus galus ir lukštus reiktų išpilti ant viešo kelio, kad visi per juos važinėtų. Slaptai tai padarius, labai gerai uždera.
Į daržą šeimininkė turėtų išeiti su gera nuotaika, antraip svogūnai užaugs „pikti“. Svogūnų metas – slyvoms žydint, bet prieš ievas ir šermukšnius.“'
Orų pranašystės
Gamtos ženklus stebintis etnologas pasakoja, kad šią dieną taip pat bitininkai stebėdavo ir orus, kadangi tikėjo, jog šv. Stanislovo dienos orai išpranašaus, koks bus medunešis.
„Jei saulėta – medus per liepinės viršų kupės, jei apniukę – teks medų bitelių žiemojimui palikti. Beje, gegužės mėnesio suneštas medus vadinamas „mojavu“, jis yra labai vaistingas, kadangi turi daug žiedadulkių. Senovėje apie šį laiką galėjo būti bičių ir šeimos globėjos dievaitės Austėjos šventė“, – sako jis.
Pasiteiravus, kokių orų artimiausiu metu galime tikėtis šią gegužę, gamtos ženklus stebintis profesorius sakė:
„Galima manyti, kad orai bus permainingi. Galimai bus ir lietaus, ir gražių dienų. Tikslesnius orus parodys šeštinės arba sėkminės, kurios dar bus šiek tiek vėliau. Dabartines permainingas orų prognozes išduoda skruzdėlių daromi lizdai, ir paukščių lizdų sukimas pagal tam tikras kryptis.“
Be to, etnologas ragina klausytis ir paskridusios gegutės kukavimo, kuris taip pat turi pranašingą reikšmę.