Jis pasižymi ne tik ypatingu skoniu, bet ir sveikatai naudingomis savybėmis, netgi stiprina imuninę sistemą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šios rūšies sviestas skinasi kelią į lietuvių virtuves ir yra pirkėjų itin mėgstamas.
Gaminamas iš tradicinio karvių pieno sviesto
„Pastaruosius kelerius metus žmonės atkreipia dėmesį į sveikatai palankesnę mitybą. Ir nors tradicinis sviestas išlieka pagrindiniu kasdienio prekių krepšelio pasirinkimu, matome, kad pirkėjai išbando ir lydytą ghi sviestą. Jį vertina ne tik tie, kurie stengiasi maitintis sveikiau, bet ir eksperimentų virtuvėje nebijantys pirkėjai. Be to, tai puikus pasirinkimas tiems, kurie netoleruoja laktozės. Produktų be laktozės kategorija taip pat nuolat auga: krepšeliuose atsiduria ne tik pienas be laktozės, bet ir įvairiausi desertai“, – teigia V. Budrienė.
Vilma Juodkazienė, minėto prekybos tinklo maisto ekspertė, pasakoja, kad ghi sviestas gaminamas iš kokybiško, riebaus karvių pieno sviesto. Nors pastaruoju metu apie šį sviestą ir jo naudą kalbama vis dažniau, jis egzistavo jau prieš kelis tūstančius metų, o jo gimtinė – egzotiškoji Indija.
„Indijoje vyrauja karštas klimatas, todėl įprastas sviestas dar prieš baigiant sunaudoti dažnai prarasdavo savybes ir tapdavo kartus. Indijos gyventojai ieškojo būdų, kaip nepakitusį sviestą išlaikyti kuo ilgiau, todėl eksperimentuodami, kaitindami įprastą sviestą jie atrado lydytą, ghi sviestą, kuris šviežias išlieka kur kas ilgiau.
Ghi tūkstančius metų buvo naudojamas tradicinėje indų virtuvėje, ajurvedos ritualuose ir induistų religinėse ceremonijose. Ghi taip pat plačiai naudojamas Pakistane, Bangladeše, kai kuriose Pietryčių Azijos ir Artimųjų Rytų šalių virtuvėse“, – sako V. Juodkazienė.
Pasak jos, ghi sviesto namuose pasigaminti labai paprasta, o norint tai padaryti, tereikia paprastą, tradicinį sviestą kaitinti tol, kol iš jo išgaruoja vanduo, atsiskiria baltymai ir laktozė.
„Namuose pasigaminti ghi sviestui prireiks vos kelių dalykų: nesvylančio puodo ir gabalėliais supjaustyto sviesto. Sviestą puode ant silpnos ugnies reikėtų kaitinti tol, kol šis suputos. Vėliau, kai putos nusės į dugną ir susidarys smulkios nuosėdos, jas reikėtų nukošti ir gautą sviestą supilstyti į švarius stiklainius. Be to, sandariai uždarytą ghi sviestą namuose galima laikyti netgi 9–12 mėnesius“, – pranešime spaudai pasakoja ekspertė.
Ghi sviestą galima laikyti ne tik šaldytuve, bet ir spintelėje, kad kepant jis visą laiką būtų minkštos konsistencijos. Tik svarbu į jį merkti labai švarų, nusausintą įrankį, kad į vidų nepatektų vanduo ar kiti maisto komponentai, skatinantys produkto senėjimą.
Puikiai tinka kepimui
Anot V. Juodkazienės, ghi galima naudoti visur, kur naudojate tradicinį sviestą: tepant sumuštinius, gardinant košes, gaminant įvairiausius kepinius: keksiukus, tortus, pyragus ar sausainius, tačiau labiausiai šis sviestas praverčia, kai reikia kepti riebaluose.
Mat ghi degti ima tik labai aukštoje – 250 laipsnių temperatūroje, todėl jame išsikepsite ne tik omletą, bet ir jautienos ar kitos mėsos kepsnį. Be to, jis pakankamai gerai tirpsta bei duoda užtektinai riebumo. Be to, ruošiant maistą ir gardinant jį ghi – patiekalas pagaminamas liesiau nei naudojant tradicinį sviestą.
Pasak ekspertės, ghi sviestas pasižymi ypatingu skoniu, kuris gali šiek tiek priminti riešutus, o ir pats ghi yra intensyvesnio sviestinio skonio nei tradicinis sviestas. Visgi, šis lydytas sviestas ne tik pasižymi ypatingomis skoninėmis, bet ir sveikatai palankesnėmis savybėmis. Ne veltui jis vadinamas skystuoju auksu.
Dėl didelio kiekio vitamino E, ghi sviesto vartojimas lėtina organizmo senėjimo procesus, skatina ląstelių atsinaujinimą, taip pat stiprina imuninę sistemą, apsaugo organizmą nuo infekcijų ir peršalimo, netgi gerina smegenų veiklą, atmintį.
Nors ghi svieste, kaip ir įprastame, randama daug riebalų, jame yra didelė omega-3 riebalų rūgščių koncentracija. Šios sveikosios riebalų rūgštys palaiko sveiką širdį ir kraujagyslių sistemą.
V. Juodkazienė patiekalų su šiuo sviestu siūlo paskanauti ir namuose bei dalijasi keliais nesudėtingais receptais.
Varškės apkepas
Jums reikės: 500 g varškės; 4 kiaušinių; 100 ml ryžių gėrimo; 4 v. š. manų kruopų; 30 g ghi sviesto; 2 v. š. agavų sirupo.
Manų kruopas užpilkite ryžių gėrimu ir palaukite, kol kruopos išbrinks. Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų. Trynius sumaišykite su kambario temperatūros ghi sviestu, agavų sirupu bei varške, o baltymus elektriniu trintuvu išplakite iki standžių putų.
Išplaktus baltymus bei išbrinkusias manų kruopas palengva įmaišykite į varškės masę, tuomet viską supilkite į gilią kepimo popieriumi išklotą skardą ir pašaukite į orkaitę.
Kepkite 220 °C temperatūroje, kol apkepas šiek tiek pakils – apie 10 minučių, tuomet primažinkite karštį iki 200 °C ir kepkite dar apie 20 minučių.
Pudingo pyragas
Jums reikės: ½ a. š. ghi sviesto; 1 a. š. cukraus pudros.
Pudingui: 180 ml pieno; 2 v. š. klevų sirupo; 5 g krakmolo miltelių; 1 a. š. vanilės ekstrakto.
Tešlai: 150 g miltų; Žiupsnelio druskos; ½ a. š. kepimo miltelių; 80 g medaus; 1 kiaušinio; 80 ml pieno; 20 g sviesto; 1 a. š. vanilės ekstrakto.
Į puodą supilkite 100 ml pieno, sirupą bei vanilę ir kelias minutes pakaitinkite. Likusį pieną sumaišykite su krakmolu ir supilkite į karštą pudingo masę. Nuolat maišydami virkite jį dar kelias minutes, kol sutirštės, nukelkite puodą nuo viryklės ir leiskite masei atvėsti.
Ruošiant bet kokią tešlą, pirmiausia visuomet atskirai sumaišome sausuosius ir skystuosius ingredientus, taip ir šiuo atveju viename inde sumaišykite miltus, druską bei kepimo miltelius, o kitame – kiaušinį, medų, pieną ir vanilės ekstraktą. Į drėgnuosius ingredientus suberkite sausųjų mišinį, išmaišykite ir supilkite ištirpintą sviestą. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C.
Ovalų arba kitos norimos formos indą ištepkite sviestu, supilkite atvėsusią pudingo masę ir tolygiai ją paskirstykite, ant viršaus supilkite paruoštą tešlą ir pašaukite pyragą į orkaitę.
Kepkite maždaug 25–30 minučių. Pyrago paviršius turėtų sutvirtėti, tačiau vidus išlikti skystesnis, kremiškas. Kai iškepęs pyragas kiek pravės, papuoškite jį cukraus pudra.
Avižinė košė su keptu kiaušiniu ir moliūgų sėklomis
Jums reikės: 120 g avižinių dribsnių; 400 ml vandens; 40 g tarkuoto parmezano; Ghi sviesto; ¼ a. š. druskos; 50 g laiškinių svogūnų; 2 v. š. moliūgų sėklų; 2 kiaušinių.
Puode užvirkite 300 ml vandens, suberkite avižas, įberkite druskos ir virkite apie 7 minutes, kol košė sutirštės. Nukelkite puodą nuo viryklės ir į avižas įmaišykite sūrį bei ghi sviestą.
Keptuvėje įkaitinkite ghi sviesto ir įmuškite kiaušinius. Juos pakepkite kelias minutes, tol, kol trynys taps norimos konsistencijos. Avižų košę patiekite dubenėliuose, ant viršaus įkomponuokite po keptą kiaušinį ir apibarstykite susmulkintais laiškiniais svogūnais bei gvildentomis moliūgų sėklomis. Skanaus!
