I. Adomavičius pasisakymą žurnalistams pradėjo emocingu pasakojimu apie savo senelį. Pasak „aušriečio“, paauglystėje jo senelis talkino partizanams, saugojo pogrindinę spaudą.
„Šiandien rytą turėjau progos, nes anksti atvežiau sūnų į mokyklą, pakeliui dar turėjau pusantros valandos, užsukau pas senelį. Jeigu bet kokiu atveju nors kokią kultūros dalį reikėtų išlaikyti arba ją priimti, tai nuo tų žmonių, kurie to verti.
Mano senelis gimęs 1932 metais, jam eina 94 metai. Jis prisiekęs Lietuvai nuo pat vaikystės, nuo gimimo iki dabar. Kai buvo paauglys, jis padėdavo partizanams, kai augo, stiprėjo, ėjo studijos, jis slėpė didelę kultūrinę literatūrą apie partizanus, kur pas jį slepiama iki šiol spintoje, dar iki šiol jis bijo pasakyti, kad jis ją turi, todėl, kad dar bijo, jog jį gali išvežti“, – graudindamasis pasakojo I. Adomavičius.
„Aš pas į atėjau, papusryčiavom, pasišnekėjom smagiai. [Jis] mane palaiko, nors jis visą laiką balsavo už konservatorių partiją ir turi netgi padėkas. Kaip ten bebūtų, kartais skiriasi partinės pažiūros, bet nesiskiria požiūris į kultūrą ir jos išsaugojimą. Tai aš norėčiau, kad išsaugotume tokią kultūrą, kad rastumėt laiko ir aplankytumėt mano senelį, pasišnekėtumėt, ką jis turi savo. Nes jeigu tai išsineš, užmiršim amžiams, o reikia tą kultūrą saugoti“, – dėstė I. Adomavičius.
Tiesa, kaip saugoti „tokią kultūrą“, jis nedetalizavo.
Tęsdamas savo pasakojimą, I. Adomavičius tvirtino antradienio rytą prieš spaudos konferenciją Prezidentūroje sutikęs buvusį bendraklasį, buvusį istorijos mokytoją, kurie jam išreiškė palaikymą. Politikas pažymėjo, kad sulaukė ir daugybės draugų menininkų skambučių, kurie linkėjo jam sėkmės.
Gyventojai rėžė be užuolankų: „Kultūrinis šokas ir svetima gėda“
Emocingos I. Adomavičiaus spaudos konferencijos metu internete pasipylė komentarai. Visgi absoliuti dauguma – juokai arba aštri kritika „aušriečių“ kandidatui.
„Į cirką jį geriau“, – rėžė Egidijus.
„Kultūrinis šokas ir svetima gėda“, – komentuoja Rita.
„Respect prezidento patarėjui už pokerface. Čia buvo iššūkis“, – ironizuoja Rytis.
„Dugnas...“ – nedaugžodžiauja Vitalija.
„Mano senelis akordeoną turėjo ir šokiuose grojo. Pagal Adomavičiaus logiką aš taip pat tinku į kultūros ministrus“, – juokauja Vilmantas.
Sureagavo į kultūros bendruomenės peticiją
Kalbėdamas žurnalistams, I. Adomavičius atkreipė dėmesį ir į kultūros bendruomenės atstovų platinamą peticiją dėl jo kandidatūros.
„Ar nebus tie 40 tūkst. pasirašiusių peticiją burbulas to, ko mes nežinome? Ar tai opozicija, ar kiti žmonės, kurių mes negalime patikrinti? Ir tai iškreipia visą visuomenės formatą. Nes aš matau žmones“, – toliau kalbėjo jis.
Daliai kultūrininkų ketinant Ketvirtadienį rinktis į protestą dėl sprendimo Kultūros ministeriją patikėti „Nemuno aušrai“, I. Adomavičius sako, jog dės visas pastangas atrasti konsensusą su bendruomene.
„Dėsiu visas pastangas, kad su visais susitikčiau, kad atrastume bendrą konsensusą ir kalbėtumės su visais. Maksimaliai dėsiu pastangas“, – teigė I. Adomavičius.
„Prasidėjus darbui, aš dirbsiu iki 10 val. vakaro, priimsiu visus, kurie nori pasikalbėti taikiai. Kažkas vakar sakė eis su pagaliais, tai pagalius padėsime į šoną, prie durų, užeisime ir kalbėsime“, – akcentavo jis.
Politikas sako, jog „aušriečiams“ jis jau anksčiau yra pabrėžęs kultūros svarbą.
„Noriu nuraminti bendruomenę, kuri tikrai pergyvena, nuogąstauja, kad (Kultūros ministerija atiteko – red. past.) „Nemuno aušrai“. Ne „Nemuno aušrai“, aš esu paskirtas „Nemuno aušros“ ministras, kuris galbūt būdavo vienas iš tų, kuris sakydavo: pasiimkime Kultūros ministeriją“, – dėstė I. Adomavičius.
„Nemuno aušrai“ iš socialdemokratų perėmus Kultūros ministeriją ir kandidatu pasiūlius partietį I. Adomavičių, sprendimu pasipiktinę kultūros srities atstovai bei jų palaikytojai ketvirtadienį rinksis į protestą prie Prezidentūros.
Adomavičius: būsiu visos Lietuvos kultūros ministras
Savo kalboje kandidatas užsiminė ir apie kultūros svarbą regionuose.
„Kiek yra daug darbo žmonių, kurie dirba paprastą darbą. Yra suvirintojai, yra kepėjai, yra virėjai, yra statybininkai. Bet jie vakare grįžta, atsisėda savo garažiuke, atsidaro molbertą ir tapo. Kiti žmonės stengiasi kurti, bet yra paprastesni, jei nėra tokie išdidūs“, – pasakojo „aušrietis“.
„Pagalvojau apie Aukštakalniuose (Rokiškio r. – red. past.) žmogų. <...> Buvau užėjęs į trobelę. 80 metų senukas, jisai gyvena vienas. Įdomu, kokią jisai kultūrą tenais mato? Ar tą Vilniaus elito ir pažibos aukštakulnius? Ar dėl to mes kovojom? Kokią kultūrą tenais, regionuose mes diegsim? Kokia kultūra ten bus?“ – bėrė klausimus kandidatas.
Taip pat I. Adomavičius leido suprasti, kad prieš porą dienų minėtos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės nepelnytai nublanko dėl užvirusių diskusijų dėl Kultūros ministerijos ateities.
„Prieš dvi dienas buvo 150 metų Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Rugsėjo 22 d. Ji niekados negrįš atgal. Niekados. Bet kažkoks visuomenininkas, kažkoks žmogus sugalvojo tą paversti į paprasčiausią... Aš esu paprastas, aš niekam nereikalingas, aš paprastas žmogus. Kodėl reikia iškelti mane, kuris dar nėra toks iškilus kaip Čiurlionis?“ – kalbėdamas emocijų neslėpė jis.
„Jeigu būsiu kultūros ministras, būsiu visos Lietuvos, visų pasaulio lietuvių kultūros ministras. Ir Kultūros ministerija ne veltui tapo šiandien labiausiai matoma – dėl to, kad kažkas joje gali pasikeisti“, – apibendrino I. Adomavičius.
I. Adomavičius taip pat sako, kad Rusijoje ar Kryme po aneksijos koncertavę ar lankęsi atlikėjai bei menininkai turėtų būti griežčiau sankcionuojami.
„Reikėtų filtruoti“, – trečiadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė I. Adomavičius.
Po 2022 m. invazijos į Ukrainą pasitaikė ne vienas atvejis, kada į Lietuvą buvo neįleisti rusų ir kiti atlikėjai, koncertavę aneksuotame Kryme ar šlovinę Kremliaus režimą.
Pasisakė dėl Salomėjos Nėries
I. Adomavičius leidžia suprasti skeptiškai vertinantis vadinamojo desovietizacijos įstatymo taikymą Lietuvoje. Pretendentas į Kultūros ministerijos vadovus akcentuoja, kad tokių menininkų kaip poetės Salomėjos Nėries atminimas, nepaisant jų kontroversiškai vertinamos praeities, turi būti išsaugotas.
„Aš apskritai nepritariu laužymui mūsų kultūros. Nes jeigu mes prieš tai supratome, kad kultūros dalis yra Salomėja Nėris ir jeigu labai gerai žinoma daina yra „Mūsų dienos kaip šventė“, iki šiol dainuojama. (...) Tai kodėl reikėtų autorės žodžius ir autorę nuimti?“ – trečiadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Adomavičius.
„Mes turime gyventi su ta istorija. (...) Jeigu mes pradėsime slėpti, keisti istoriją, kas mes tapsime? Kur mūsų identitetas?“, – retoriškai klausė jis.
ELTA primena, kad visgi desovietizacijos komisijos veikla sulaukė nemažai kritikos iš dabartinių valdančiųjų.
Grupė socialdemokratų birželio pradžioje registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tuomet tikino, jog komisija savo darbą atliko neefektyviai, todėl sprendimo galią, pasak jo, reikėtų suteikti savivaldai.
Po šio žingsnio desovietizacijos komisija pranešė atsistatydinanti.
Akis bado kompetencijų stoka
Rugpjūtį pasirašius naują koalicijos sutartį, teisė deleguoti kultūros ministrą atiteko Lietuvos socialdemokratų partijai. Tuomet šalies vadovas į pareigas paskyrė Vaida Aleknavičienę.
Tačiau Vyriausybs formavimas strigo, nes prezidentas nepatvirtino aplinkos ir energetikos ministrų, kurių kandidatus turėjo pasiūlyti „Nemuno aušra“. Prezidentūra buvo iškėlusi sąlygą „Nemuno aušrai“, jog kandidatai turi būti nepartiniai.
Baigiantis terminui, socialdemokratai su „aušriečiais“ apsikeitė energetikos ir kultūros ministerijomis. Į kultūros ministrus pasiūlytas makaronų fabriko vadovas Ignotas Adomavičius, o Energetikos ministerijai toliau vadovaus Žygimantas Vaičiūnas.
I. Adomavičiaus kandidatūra sukėlė audras ne tik kultūros bendruomenėje. Į kultūros ministrus Remigijaus Žemaitaičio siūlomas Seimo patarėjas I. Adomavičius yra ne tik politikos naujokas, bet, pasirodo, ir tolimas R. Žemaitaičio giminaitis. Jis – R. Žemaitaičio brolio žmonos sesers vyras.
I. Adomavičius taip pat sulaukė kritikos dėl kompetencijų stokos. Mat kultūros srityje vadovavimo patirties ji neturi, vadovauja makaronų gamybos fabrikui. Arčiau kultūros buvo nebent jo bandymai dalyvauti keliuose muzikiniuose projektuose, kuriuose sėkmė politiko nelydėjo.
„Aušriečių“ į kultūros ministrus pasiūlytas I. Adomavičius yra Seimo vicepirmininko Raimondo Šukio patarėjas, yra baigęs Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, dainuoja bažnyčios chore.
42-ių I. Adomavičius yra dirbęs įvairiose darbovietėse, penkerius metus iki Seimo rinkimų buvo įmonės „Bravopasta“ komercijos direktorius, anksčiau apie septynerius metus užsiėmė šaldytų maisto produktų gamyba.
Prezidentas sprendimą dėl Adomavičiaus priims artimiausiu metu
Su „Nemuno aušros“ kandidatu į kultūros ministrus Ignotu Adomavičiumi susitikęs Gitanas Nausėda sprendimą dėl jo priims artimiausiu metu, sako šalies vadovo patarėjas.
„Prezidentas girdi ir supranta kultūros srities bendruomenių rūpestį dėl bendros situacijos, mūsų visų rūpestį, kadangi prezidentas vertina šį bendruomenės nerimą, šalies vadovui buvo svarbu išgirsti kandidato siekį būti atviru dialogui su kultūros bendruomene, įgyti jos pasitikėjimą“, – Prezidentūroje sakė M. Bundza.
„Įvertinęs atsakymus į klausimus ir kitas svarias aplinkybes, prezidentas sprendimą dėl kandidato tinkamumo eiti ministro pareigas priims artimiausiu metu“, – teigė jis.
I. Adomavičiaus kandidatūra į ministrus piktinasi kultūros bendruomenė ir ketvirtadienį žada protesto akciją prie Prezidentūros. Kultūrininkai taip pat inicijavo peticiją, prašančią neskirti I. Adomavičiaus į ministrus. Ją pasirašė apie 40 tūkst. žmonių.
M. Bundzos teigimu, kandidatas į ministrus pristatė norą tęsti Šarūno Biručio vadovautos ministerijos programą.
Anot patarėjo, prezidentas išgirdo ir paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės pažadą padėti I. Adomavičiui.
„Pokalbio metu kandidatas pasirodė besigilinantis į procedūrinius kultūros srities administravimo principus. Prezidentas priminė ir pabrėžė pagrindinius artimiausio meto kultūros politikos prioritetus: Kultūros politikos pagrindų įstatymo įgyvendinimą, kultūros ir kultūros srities finansavimą ir kultūros tarptautiškumo ir didžiųjų projektų įgyvendinimą“, – kalbėjo M. Bundza.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
