Kuo naudinga žliūgė mūsų organizmui ir ką moksliniai tyrimai skelbia apie jos medicininį poveikį ir naudą, kviečiame skaityti toliau.
Kaip atpažinti žliūgę?
Žliūgė (Stellaria) – žolinis augalas su siūliškomis šaknimis, stačiu, pagulusiu ar gulsčiu stiebu, paplitęs visame pasaulyje, priklausantis gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalų genčiai.
Žliūgės žiedai susitelkę į viršūninius arba pažastinius kekės pavidalo žiedynus, kartais pavieniai. Vainiklapiai balti, dažnai iki pamato skelti į dvi skiltis. Vaisius – atsidarančioji dėžutė.
Dvišakė žliūgė (Stellaria dichotoma) ir daržinė žliūgė (Stellaria media) yra vaistiniai augalai. Jauni daržinės žliūgės lapai vartojami maistui. Daržinė žliūgė, siauralapė žliūgė (Stellaria graminea) yra pasėlių ir pievų piktžolės.
Žliūgė dažniausiai saulėtose ar dalinio pavėsio vietose, drėgname dirvožemyje.
Lietuvoje savaime paplitusios 8 rūšys.
Žliūgės auginimas
Jei norite savo sode užsiauginti žliūgę, tam nereikės įdėti nei daug darbo, nei priežiūros. Šis tvirtas žolinis augalas gali augti beveik visur: tiek saulėtoje, tiek dalinio pavėsio vietoje. Žliūgė mėgsta azotu praturtintą dirvožemį, todėl, jei jūsų dirvožemyje itin mažai azoto, patartina jį atitinkamai pagerinti kompostu, kaulų miltais arba ilgalaikio poveikio organinėmis trąšomis.
Jei savo sode dar neturite žliūgės, jų sėklų galite prisirinkti iš laukinėje gamtoje augančių augalų. Užteks jas suberti į pasirinktą vietą, užberti maždaug 5 mm dirvožemio ir gerai palaistyti. Laistykite ją visą vegetacijos laikotarpį, nuo kovo ir rugsėjo pabaigos.
Žliūgė liaudies medicinoje
Kaip ir daugelis kitų paplitusių žolinių augalų, žliūgė nuo seno buvo naudojama liaudies medicinoje. Amerikos indėnai, žolininkai ir kiti natūraliosios medicinos specialistai ją naudojo virškinimo, kraujo sutrikimams ir kvėpavimo takų negalavimams, tokiems kaip peršalimas, kosulys ir gerklės skausmas, gydyti.
Žliūgė vėsina, džiovina, veikia priešuždegimiškai, antibakteriškai ir priešgrybeliškai. Dėl to puikiai ramina sudirgusią odą, įskaitant bėrimus, nedidelius nudegimus, egzemą, psoriazę, nudegimus saulėje, įsipjovimus skustuvu, vabzdžių įkandimus bei bendrą niežulį ir uždegimą.
Žliūgės gali būti naudojamos tiesiai ant odos kaip kompresas, įdėtos į aliejų arba naudojamos kaip balzamų sudedamoji dalis.
Vartojant žliūgę ne išoriškai (pvz., kaip tinktūrą, arbatą ar vartojant tiesiogiai), jos sudėtyje esantys saponinai ir natūralūs lechininai gali padėti palengvinti uždegimą, sumažinti gleivių kiekį ir nosies užsikimšimą, pagerinti medžiagų apykaitą ir virškinimą. Dideliais kiekiais vartojama žliūgė gali veikti kaip švelni vidurius laisvinanti, diuretinė ir detoksikuojanti priemonė.
Žliūgė taip pat išsiskiria vitaminų, mineralų ir antioksidantų gausa, įskaitant beta karotiną, kalcį, geležį, magnį ir cinką. Joje ypač daug vitamino C, todėl ankstyvieji jūreiviai ir kalnakasiai vartojo ją kaip priemonę, padedančią išvengti skorbuto.
Žliūgė, kaip priemonė, galinti pagerinti virškinimą ir sumažinti svorį
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad geriamas žliūgės ekstraktas slopino pelėms sukeltą progesterono nutukimą. Visoms pelėms, kurioms nutukimas buvo sukeltas progesteronu, kūno svoris, kūno riebalų ir kepenų riebalų kiekis gerokai padidėjo.
Tačiau toms pelėms, kurioms buvo duodama 90-180 mg žliūgės ekstrakto vienam svarui (200-400 mg vienam kilogramui) kūno svorio, šie rodikliai gerokai sumažėjo, palyginti su kontroline ir progesteronu gydytomis grupėmis (Antiobesity effect of Stellaria media against drug induced obesity in Swiss albino mice, 2011).
Be to, atlikus 6 savaičių trukmės tyrimą su pelėmis, kurios buvo šeriamos riebiu maistu, nustatyta, kad vartojant džiovintą žliūgę, lyginant su kontroline grupe, svoris nedidėjo, kartu nedidėjo kūno riebalų kiekis bei bendras ir MTL (blogojo) cholesterolio kiekis.
Šis poveikis, mažinantis nutukimą, buvo paaiškintas sulėtėjusiu riebalų ir angliavandenių įsisavinimu žarnyne dėl virškinimą slopinančių fermentų, esančių žliūgės sultyse (Quality assessment and anti-obesity activity of Stellaria media (Linn.) Vill, 2012)
Kaip paruošti žliūgę maisto vartojimui?
Žliūgė ne tik labai maistingas augalas, bet ir skanus. Jos skonis dažnai lyginamas su kukurūzais – jis švelnus ir malonus.
Žliūgę galite vartoti ir neapdorotą: naudokite jos daigus, dėkite į sumuštinius, apkepus ar salotas. Žliūgę taip pat galima troškinti, ji puikiai pakeičia špinatus.
Verta įsidėmėti, kad žliūgė blogai laikosi šaldytuve, ir tai tikriausiai paaiškina faktą, kad ji niekada nebuvo auginami komerciniais tikslais, nors XIX a. buvo populiarus valgomo sodo augalas.Geriausia žliūgę valgyti šviežią, todėl planuokite ją sunaudoti per dieną ar kelias nuo nuskynimo. Valgykite stiebus, lapus, žiedus ir sėklų ankštis.
Kaip gali būti panaudojama žliūgė
Žliūgės lapeliai skaniausi, kai skinami nuo jaunų stiebelių, prieš žydėjimą. Taip pat galite naudoti ir sveikas jų viršūnėles: žalias arba virtas.
Žliūge galite papildyti savo mėgstamas, žaliąsias salotas.
Dėkite žliūgę į kokteilius, glotnučius ar sumuštinius, lengvas sriubas ar pasigaminkite žliūgių pesto.
Susmulkintus žliūgės lapus galite panaudoti kaip kompresą įbrėžimams, vabzdžių įkandimams, pūslėms ir bėrimams gydyti.
Sausą kosulį numalšinti gali padėti žliūgių arbata.
Žliūgių tinktūra gali būti naudojama karščiavimui mažinti, tačiau tik tuomet, kai žmogus jaučia karštį (ne tada, kai jam šalta, nes žliūgė – vėsinanti žolė).
Įdėjus džiovintų žliūgių į savo mėgstamą aliejų, galite pasigaminti sodrų ir raminamąjį poveikį turintį aliejų, kuris gali būti naudojamas kaip masažo ar kūno aliejus ar kaip sudedamoji lūpų balzamo dalis.
Iš žalių arba džiovintų žliūgių taip pat galima pasigaminti arbatos arba koncentruotos vaistažolių tinktūros. Džiovintos ir sumaltos jos taip pat naudojamos kapsulių papildams gaminti. Dėl vartojimo pasitarkite su gydytoju arba natūropatu.
Žliūges galite naudoti kaip kompresą ant bėrimų, vabzdžių įkandimų ar kitų sudirgusios odos vietų. Tiesiog pamirkykite švarų audeklą jų užpile, uždėkite ant sudirgusios vietos 10-15 min. ir, jei reikia, pakartokite.
Šalutinis žliūgės poveikis
Vartojant per didelį kiekį žliūgių, gali atsirasti pykinimas, skrandžio sutrikimai, viduriavimas ir vėmimas. Be to, žliūgėse yra daug saponinų – junginių, dėl kurių kai kuriems žmonėms gali sutrikti skrandžio veikla.
Be to, nėra pakankamai įrodymų, kad žliūgės naudojimas yra saugus vaikams, nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims.
Paprastumu stebinantis žliūgės pesto padažas
Žliūgė – maistingas augalas, turintis daug vitamino C, vitamino B komplekso, geležies, kalcio, magnio ir cinko. Šis pesto, pagamintas iš žliūgės, išsiskiria ne tik savo ryškia, žalia spalva, bet ir nepamirštamu skoniu. Jis puikiai tiks pagardinti makaronų patiekalus ar picą.
Žliūgės pesto pagaminti prireiks:
- ½ puodelio graikinių, anakardžių arba kedro riešutų
- 2-3 skiltelių smulkinto česnako
- 3 puodeliai žliūgės
- 1 v.š. citrinos sulčių
- 1/2 puodelio ypač tyro alyvuogių aliejaus
- 1/2 šaukštelio druskos
- 1/4 šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
- 1/4 puodelio šviežiai tarkuoto parmezano sūrio
Gaminimo eiga:
- Visus ingredientus sudėkite į virtuvinį kombainą ir sutrinkite iki vientisos masės (galite naudoti ir rankinį trintuvą, tačiau prieš tai smulkiai supjaustykite žliūges).
- Jei masė per tiršta, įpilkite dar šiek tiek alyvuogių aliejaus.
- Pagamintą pesto padažą laikykite šaldytuve, suvartokite per 3-4 dienas.
Šaltinis: derlingas.lt
