Kaip užsikrečiama tymais, kaip jie plinta bei į kokius simptomus atkreipti dėmesį, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė.
Tymų nešiotojas – žmogus
Tymai – ūminė, itin užkrečiama sisteminė virusinė infekcija, sukelianti bėrimą. Juos sukelia tymų virusas, priklausantisMorbillivirus genčiai, Paramyxoviridae šeimai. Viruso nešiotojas – užsikrėtęs žmogus.
„Pagrindinis infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Tymų virusas plinta aerogeniniu – aerozoliniu ir oro lašeliniu – keliu, pavyzdžiui, sergančiam asmeniui čiaudint ar kosint, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.
Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 minučių, yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas“, – aiškino visuomenės sveikatos specialistė.
Virusui imlūs asmenys – nepersirgę tymais ir nuo jų neskiepyti. Net 95 procentai imlių asmenų išlieka rizikoje užsikrėsti tymais visą gyvenimą. Kadangi virusas itin lakus, imliems asmenims tikimybė užsikrėsti didelė.
„Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 12-18 imlių, imuniteto prieš tymų virusą neturinčių žmonų.
Mokslinių tyrimų duomenims, net sergančiam tymais asmeniui, kuris kosėjo, čiaudėjo, išėjus iš palatos, tymų virusai palatoje gali cirkuliuoti iki dviejų valandų“, – sakė K. Žukauskaitė.
Tiesa, tymų virusai labai jautrus ultravioletiniams spinduliams, tad tikimybė, kad tymais užsikrėsite lauke, maža – virusas puikiai išgyvena patalpose. Tymų inkubacinis laikotarpis yra maždaug 7-10 dienų:
„Šiuo laikotarpiu virusas dauginasi organizme, bet ligos simptomai dar nepasireiškia. Praėjus inkubaciniam laikotarpiui, prasideda prodrominis periodas, pasireiškia karščiavimas, sloga, kosulys, taip pat gali atsirasti konjunktyvitas.“
Ligą išduoda bėrimas
Susirgus tymais, jį išduoda ir atsiradęs bėrimas, Kopliko dėmelės – druskos grūdelius primenantis bėrimas, atsirandantis ant skruostų gleivinės. Vėliau bėrimo pobūdis pasikeičia, jis išplinta.
„Šis bėrimas trumpalaikis, išlieka 1-2 paras ir išnyksta atsiradus makulopapulniam odos bėrimui. Šis odos bėrimas atsiranda 3-4 ligos dieną, iš pradžių veido srityje, už ausų, vėliau greitai išplinta ir apima liemenį, kojas, rankas.
Makulopapulinis bėrimas nyksta etapais, o buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta“, – apie tymų bėrimą pasakojo ULAC specialistė.
Svarbu žinoti, kad tymais sergantis asmuo virusu imlius asmenis gali užkrėsti vidutiniškai 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas bėrimui atsiradus:
„Dažniausiai tymais sergantys asmenys yra gydomi namuose, izoliuojami namuose. Asmenys izoliuojami nuo susirgimo pradžios iki 4dienos nuo bėrimo atsiradimo.
Pacientui turi būti paaiškinama, kad jis užkrečiamas ir kiek laiko tai trunka ir kad tuo laikotarpiu jis gal užkrėsti kitus imlius tymams asmenis.“
Dėl šios priežasties sergančiųjų tymais negali slaugyti asmenys, nepasiskiepiję ir nepersirgę šia virusine infekcija. Sergantysis negali lankytis žmonių susibūrimuose, karščiuojant rekomenduojama laikytis nespecifinių profilaktinių priemonių – gulėti, gerti daug skysčių.
„Specifinių gydymo priemonių, pavyzdžiui, antivirusinių vaistų nuo tymų nėra. Taikomas tik simptominis gydymas, pavyzdžiui, jei asmuo karščiuoja – skiriami karščiavimą mažinantys vaistai, taip pat užtikrinamas pakankamas skysčių kiekis“, – sako K. Žukauskaitė.
Tymų komplikacijos – mirčių priežastis
Specialistė priduria, kad sergantis asmuo hospitalizuojamas esant sunkiai ligos eigai ir atsirandant komplikacijoms. Ligoninėse gydomi 1 iš 4 sergančių suaugusiųjų.
Moksliniai duomenys rodo, kad komplikacijos pasireiškia maždaug trečdaliui sergančiųjų tymais, ypač vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 20 metų, nėščiosioms, asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.
„ELPKC duomenims, dažniausiai pasitaikančios komplikacijos, pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimas, viduriavimas, pneumonija. Rečiau pasitaikančios komplikacijos – encefalitas, taip pat galima ir vėlyva tymų komplikacija, pasireškianti persirgus tymais tik po kelerių metų – poūmis sklerozuojantis panencefalitas“, – įspėja visuomenės sveikatos specialistė.
Deja, 1 iš 1000 tymais susirgusių asmenų miršta nuo išsivysčiusių komplikacijų. Dažniausiai gyvybes nusineša pneumonija. Taip pat tymai yra viena dažniausių vaikų mirties priežasčių pasaulyje nuo vakcinomis valdomų ligų:
„PSO duomenims, iki 1963 metų, prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 milijonai mirčių.
2018 metais pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė daugiau nei 140 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas buvo registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.“
Vienintelė efektyvi prevencijos nuo tymų priemonė yra skiepai. Tiesa, tam, kad tymų, kaip ir raudonukės, virusų cirkuliavimas būtų sustabdytas, reikalingos aukštos skiepijimo aprėptys dvejomis tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Vakcinavimo mastas turėtų būti ne mažesnis nei 95 proc.
Efektyvi apsaugos priemonė – skiepai
Deja, pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje skiepijimo MMR vakcina mastai mažėja dėl tėvų ir globėjų atsisakymo skiepyti vaikus.
„Tokios mažėjančios skiepijimo aprėptys (2005 m. – 97,2 proc., 2021 m. – 88,4 proc.) sudaro sąlygas formuotis tymams imlių asmenų grupėms, o tai kelia realią grėsmę nepaskiepytiems vaikams ir nesirgusiems asmenims susirgti tymais bet kurio amžiaus, taip pat kilti tymų protrūkiams“, – sako ULAC specialistė.
Lietuvoje naudojama gyva, kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po dviejų vakcinos dozių. Tiesa, persirgus tymais, imunitetas susidaro visam gyvenimui:
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijami vaikai pagal Vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių – 15-16 mėnesių ir 6-7 metų amžiaus vaikai.
Jei vaikas dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepytas pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, jam sudaromas individualus skiepijimų planas pagal jo amžių, skiepijimo indikacijas, nurodytas imuninio vaistinio preparato charakteristikos santraukoje.“
Lietuvoje taip pat skiepijami sąlytį su tymais sergančiu asmeniu turėję asmenys, tai padaroma per 72 valandas nuo sąlyčio.
