tymai

Į Klaipėdos universiteto ligoninę (KUL) penktadienį buvo paguldyta tymais užsikrėtusi jos darbuotoja. Neoficialiais duomenimis, itin užkrečiamos infekcijos simptomus jaučia dar du medikai. Pati ligoninė to nepatvirtina ir ramina, kad situacija valdoma. Portalą tv3.lt pasiekė informacija, kad praėjusią savaitę susirgusi paramedikė galėjo išplatinti užkratą, o ligoninė esą darbuotojus palikusi likimo valiai – išsitirti ir pasiskiepyti turi patys.

Šiemet – gerokai daugiau kokliušo atvejų, nei ankstesniais metais, o rudenį, panašu, užsikrėtimų bus dar daugiau ir ne tik šia infekcija. Prieš keletą metų kilus tymų protrūkiui, tapo akivaizdu, kad vaikiškos infekcijos ir suaugusius guldo į ligoninę. „Kokliušas, kaip infekcija, ji mėgsta sezoninius pakilimus laiko prasme, kas 3, 5, 7 metai infekcija vis duoda suprasti, kad ji yra. Tam įtakos, aišku, turėjo ir skiepijimo apimtys.

Sveikatos specialistai dega raudoną įspėjimo signalą – šiemet kaip reikiant išaugo jau pamiršta liga laikyto kokliušo atvejų skaičius. Galvą taip pat kelia ir pavojingieji tymai. Sveikatos specialistai sutartinai pažymi, kad pagrindinė tokio šuolio priežastis – atsisakymas skiepyti savo vaikus.

Lenkijoje padaugėjo tymų atvejų – pastaraisiais mėnesiais užsikrėtusiųjų skaičius buvo maždaug 17 kartų didesnis nei pernai. Šie duomenys paskelbti po to, kai praėjusiais metais rekordiškai daug tėvų atsisakė privalomo vaikų skiepijimo. Praėjusią savaitę UNICEF, kaip ir anksčiau, įspėjo, kad Lenkija prarado atsparumą tymams dėl mažėjančio skiepijimų skaičiaus.

Pasaulyje ženkliai pradėjo daugėti susirgimų tymais. 2023 m. buvo užregistruoti 321 582 tymų atvejai – 88 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai buvo užregistruoti 171 153 atvejai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, prognozuojama, kad 2024 m. sergamumas nemažės, atvejų skaičius turėtų išlikti ne mažesnis nei praėjusiais metais.

Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo teigimu, 70 proc. visų susirgusiųjų buvo nepaskiepyti arba jų skiepijimo būklė nežinoma. Be to, 40 proc. susirgusiųjų tymais gydyti ligoninėse.

Imunizacijos savaitę vis didesnis dėmesys krypsta į vakcinomis valdomas ligas ir spartų jų plitimą Europoje dėl kritusių vakcinacijos aprėpčių. Viena tokių ligų – tymai, kurios atvejų šiais metais daugiausiai registruota Rumunijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Pranešama ir apie mirties atvejus – Rumunijoje fiksuota 12 mirties atvejų, Airijoje – 1. Nuo šių metų pradžios tymų atvejų skaičius Lietuvoje taip pat auga.

Mažėjančios vaikų skiepijimų apimtys atveria kelią seniai pamirštoms ligoms ir pavojingiems jų protrūkiams. Tai rodo ir šiuo metu Lietuvoje pradėjęs augti sergamumas kokliušu.

Už lango pavasariui vis dar kovojant su žiema savo vietos neužleidžia ir įvairūs virusai. Vienas tokių, aktyviau būtent plintančių žiemos pabaigoje-pavasario pradžioje yra parvovirusas. Kai kurie tėveliai pastebi, kad Vilniaus ugdymo įstaigose kaip tik fiksuojama daugiau tokių atvejų. Specialistai įspėja, kad šis tymus galintis imituoti virusas pavojingiausias ne vaikams, o nėščiosioms ar silpno imuniteto žmonėms.

Smarkiai nukritus vaikų skiepijimo apimtims gydytojai skambina pavojaus varpais – grįžta pamirštos ligos, o naujam protrūkiui tereikia vienos kibirkšties. Kartu grįžta diskusijos, ar vaikų skiepijimas bent nuo tam tikrų infekcijų neturėtų būti privalomas norint patekti į ugdymo įstaigą. Medikai sutinka, kad norėtųsi tėvų sąmoningumo, o ne prievartinių priemonių, tačiau neatmeta ir tokio scenarijaus.

Pastaraisiais metais iki 90 proc. sumažėjus skiepijimo nuo tymų aprėptims Europoje, specialistai įspėja, kad naujo tymų protrūkio tikimybė didėja. Pasak medicinos centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytojos dr. doc. Evelinos Pukenytės, siekiant suvaldyti šios ligos plitimą, labai svarbu, kad būtų paskiepyta ne mažiau 95 proc. gyventojų, kitaip kyla reali grėsmė protrūkiams ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų. Gali baigtis smegenų uždegimu Dr. doc.

Medikai kaip reikiant sunerimę – į šalį grįžta jau pamirštomis laikytos ligos. Iš dalies taip yra dėl to, kad vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus. Pristačius naujausią statistiką specialistai dega raudoną pavojaus signalą – aktyvumas skiepijantis nuo kai kurių itin pavojingų infekcijų Lietuvoje nuosekliai mažėja. Ypač daug nerimo kelia tymai – skiepijimo apimtys nuo šios ligos mažėja jau daugiau nei dešimtmetį.

Gydytojai perspėja dėl gąsdinančios tendencijos – dėl tėvų baimių ar įsitikinimų neskiepijant vaikų grįžta „užmirštomis“ laikytos ligos. Fiksuojami ne tik tymų, raudonukės, bet ir kokliušo atvejai. Nors daugelis tokių ligų atrodo vaikiškos, medikai pataria nežaisti rusiškos ruletės ir pasinaudoti tuo, ką valstybė garantuoja nemokamai.

Nors tymų virusas žinomas jau seniai, jo užkratas išlieka aktualus ir kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje. Nors dėl vakcinacijos pastaraisiais dešimtmečiais pavyko ženkliai sumažinti tymų protrūkių dažnumą, pastaruoju metu pastebimas šios ligos atvejų protrūkis.  Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad galimas tymų protrūkis Lietuvoje bei neatsakingas požiūris į vakcinaciją gali sukelti rimtų pasekmių.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį išreiškė susirūpinimą dėl spartaus tymų plitimo pasaulyje, pernai užregistravus daugiau kaip 306 tūkst. susirgimo atvejų – 79 proc. daugiau nei 2022 metais. „Mes, tymų specialistai, esame labai susirūpinę“, – sakė PSO techninė patarėja tymų ir raudonukės klausimais Natasha Crowcroft. Tačiau ji pabrėžė, kad apie tymų atvejus paprastai pranešama labai retai ir kad tikrasis jų skaičius tikrai yra daug didesnis.

Šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Keturi iš susirgusiųjų yra suaugusieji, 2 – vaikai. NVSC duomenimis, šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai Klaipėdos ir Kauno apskrityse. 4 susirgusieji priklauso 40–50 m. amžiaus grupei, 2 yra 0–17 m. amžiaus vaikai. Praėjusiais metais tymai diagnozuoti trims asmenims.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog visoje Europoje susirgimų tymais padidėjo beveik 45 kartus. Gydytojai įspėjo, kad ši liga yra tik viena iš daugelio Viktorijos epochos (1820–1914 m.) ligų, kurių atvejų vis dar daugėja. Šiam ligų spektrui priklauso skorbutas, rachitas, neprievalgis ir sifilis. Tymai Portalo „The Mirror“ teigimu, pirmieji tymų simptomai dažniausiai primena peršalimą, o po kelių dienų atsiranda bėrimas.

Europoje stipriai išaugus tymų atvejų skaičiams specialistai skambina pavojaus varpais – sąlygos plisti šiai ligai darosi ypač palankios. Įspėdami, kad šis virusas ypač lakus, jie duria pirštu į drastiškai mažėjančias vaikų vakcinacijos nuo tymų apimtis. Nerimą didina ir jau šiais metais fiksuotas įvežtinis tymų atvejis. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Europoje pernai labai padaugėjo tymų atvejų – užregistruota 30 tūkst.

Baiminantis plataus masto tymų protrūkių, Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) ragina tėvus užsakyti savo vaikams praleistus MMR skiepus (kombinuota vakcina, apsauganti nuo trijų ligų: tymų, kiaulytės (epideminio parotito) ir raudonukės). NHS praneša apie didėjantį pavojų visuomenės sveikatai. Po dviejų trigubos vakcinos dozių nuo tymų ir raudonukės bus apsaugota apie 99 proc., o nuo kiaulytės – 88 proc. vaikų.

Praėjusiais metais Europoje labai padaugėjo tymų atvejų: užregistruota 30 tūkst. susirgimų, ir tai yra 30 kartų daugiau nei ankstesniais metais, antradienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Regione pastebėjome ne tik 30 kartų išaugusį tymų atvejų skaičių, bet ir beveik 21 tūkst. hospitalizacijų bei penkias su tymais susijusias mirtis. Tai kelia nerimą“, – sakoma PSO pareiškime.

Po trejų metų tylos pirmieji šiais metais fiksuoti tymų atvejai visuomenės sveikatos specialistams kaip reikiant sukėlė nerimą. Įspėjama, kad sąlygos plisti šiai itin užkrečiamai infekcijai – labai palankios, mat vakcinacijos apimtys yra gerokai nukritusios. Tiesa, gera žinia, pasiskiepyti galima suspėti bet kada – net ir jau įvykus kontaktui su sergančiuoju. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę pranešė apie šiemet fiksuotus 3 pirmus tymų atvejus.

Šiemet Lietuvoje, Klaipėdoje, užregistruoti 3 tymų atvejai. Visi susirgusieji buvo 4–12, m. amžiaus vaikai, neskiepyti tymų raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį didžiausias sergamumas tymais buvo užregistruotas 2019 m., tuomet buvo užfiksuoti 834 tymų atvejai.

Dvi Londono rajonų tarybos raštu kreipėsi į tėvus perspėdamos, kad vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo tymų, gali tekti 21 dieną izoliuotis, jei bendraklasis užsikrės šia liga. JK sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA) perspėjo, kad vien sostinėje dėl mažo skiepijimo lygio gali būti nustatyta iki 160 000 atvejų. Sveikatos apsaugos pareigūnai perspėjo, kad vakcinacijos Londone sunkiai atsigauna po pandemijos, kuri smarkiai sutrikdė įprastinę imunizaciją.

Endeminiai raupai Floridoje, dešimtys tūkstančių tymų atvejų Londone, daugiau kaip 50 proc. padidėjęs sifilio atvejų skaičius Airijoje ir Portugalijoje.

Skirtingais istoriniais periodais, skirtingais sezonais žmonių lūpose nugula vis skirtingi siaučiančių ar dominuojančių ligų pavadinimai. Vieni užsimiršta greičiau, kiti lėčiau, vienus pavadinimus keičia kiti. Tiesa, neramina ir tam tikros tendencijos, kai į užmarštį nugulusios ir, atrodo, grėsmės kelti nebeturinčios ligos sugrįžta. Ir tai vyksta su trenksmu. Viena tokių – tymai.

Nors pastaraisiais metais Lietuvoje (2021–2022 m.) nebuvo užregistruota tymų atvejų, tačiau skiepijimo aprėptys yra nepakankamos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad sumažėjus pasiskiepijusių asmenų, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje ir labai išauga rizika tiems, kurie yra neskiepyti ar dar negali būti paskiepyti dėl amžiaus, pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų amžiaus.

Epidemiologai įspėja, kad gali grįžti seniai užmirštos infekcinės ligos, jeigu ir toliau vis daugiau tėvų priešinsis savo vaikų skiepijimui. Statistika rodo, kad kai kurios ligos jau gali laisvai plisti, pavyzdžiui, kiaulytė, tymai, raudonukė, mat vakcinuotų vaikų nėra pakankamai. Medikai gūžčioja pečiais: tėvai esą patys bijo susirgti, bet nori, kad jų vaikai įgytų natūralų imunitetą. Sostinės Antakalnio poliklinikos skiepų kabinete lankosi dešimtmetis Lukas.

Gyvenimui grįžus į įprastas vėžes ir pandemijai tarsi pasistūmus į antrą planą, specialistai griebiasi už galvos matydami dabartines vaikų skiepijimo apimtis nuo jau seniai žinomų infekcijų. Jie įspėja, kad naujas ligų protrūkis neišvengiamas ir tik laiko klausimas, kada su tuo galėtume susidurti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina skiepyti vaikus nuo tymų, pabrėždami, kad mažėjant pasiskiepijusių nuo šios lengvai plintančios ligos, slopsta ir kolektyvinis imunitetas. Centro teigimu, lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, skiepijimo apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvejų metų amžiaus vaikų grupėje sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 procento, o septynerių metų grupėje – nuo 90,53 iki 88,37 procento.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir UNICEF praneša apie tymų plitimą pasaulyje. Per pirmus 2022 m. mėnesius tymų atvejų padaugėjo net 79 proc. nei tuo pačiu metu 2021 m., skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Manoma, jog prie augančių šios ligos skaičių prisidėjo COVID-19 pandemija, kurios akivaizdoje žmonės pamiršo skiepytis kitais svarbiais skiepais, skelbia SAM savo socialiniame tinkle.

Seniai visų užmiršta liga tymai gali grįžti su trenksmu. Apie tai perspėja specialistai. Mat lietuviai nuo tymų pradėjo mažiau skiepyti savo vaikus, o tai, pasak ekspertų, gali sukelti ne tik tymų, bet ir kitų infekcinių ligų protrūkius. Tam įtakos turėjo ne tik pandemija, karas, bet ir skleidžiami melai. Vėžimėlius viename Šiaulių parkų stumdančios dvi draugės bevaikščiodamos, matyt, turi ne tik apie ką smagiai paplepėti, bet ir padiskutuoti.

Besikeičiantys ir nepastovūs orai – itin palanki terpė sklisti virusams ir infekcijoms. Viena jų tymai, plintanti itin greitai, o nesiimant prevencinių priemonių gali išsivystyti komplikacijos. Kaip užsikrečiama tymais, kaip jie plinta bei į kokius simptomus atkreipti dėmesį, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė.

Suvaldžius COVID-19 situaciją vis garsiau kalbama apie tai, ką reikės daryti su kritusiomis vakcinavimo kalendoriniais skiepais apimtimis. Vyriausioji šalies epidemiologė patvirtino, kad jau yra išaugusi rizika sulaukti tokių ligų kaip tymai protrūkių. Kaip nurodė vyriausioji šalies epidemiologė dr. Loreta Ašoklienė, tik vienoje pozicijoje iš 14 infekcijų skiepijimo apimtys yra šiek tiek padidėjusios.

Panašu, kad kiekvieną savaitę pasigirsta nauja istorija, kai nesiskiepijantys imasi neatsakingo žingsnio – atsisako paskiepyti savo vaikus, o jų vaikai yra tie, kurie vėliau sumoka už tai. JAV, Portlande, įvyko tymų protrūkis, kurio metu 18 vaikų nuo vienerių iki 10 metų susirgo galimai gyvybei pavojinga liga, nuo kurios daugiau nei prieš 50 metų sukurta vakcina. Per pastaruosius kelerius metus Europoje buvo panašių protrūkių – 2017 m. mirė mažiausiai 35 žmonės.

Kiekvieną savaitę, atrodo, atsiranda nauja istorija apie tai, kaip „antivakseriai“ žengia neatsakingą žingsnį neleisdami skiepyti savo vaikų ir už tai mažieji moka šio sprendimo kainą. Neseniai įvyko tymų protrūkis „antivakserių“ pilname Portlande, kur 18 vaikų nuo 1 iki 10 metų susirgo potencialiai gyvybei pavojinga liga, kuriai prieš daugiau nei 50 metų buvo sukurta vakcina. Per pastaruosius kelerius metus Europoje buvo panašių protrūkių, 2017 m. mirė mažiausiai 35 žmonės.

Dėl pandemijos sumažėjusios kitų sveikatos paslaugų apimtys gali prišaukti ne mažesnę už Covid-19 bėdą. Kaip įspėjo vaikų ligų gydytojas Rimantas Kėvalas, jau dabar esama ženklų dėl gresiančio tymų protrūkio.   Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Seimo sveikatos reikalų komitete pasakojo, kad bent kitų šalių rodikliai jau dabar itin verčia suklusti. „Norėtųsi atkreipti dėmesį, ką šiuo metu kalba ekspertai. Už Covid-19 pandemiją dar blogiau gali būti prasidėjęs tymų protrūkis.

Turbūt ne vienas prisimena pernai metais Lietuvoje įvykusį tymų protrūkį, kai jais užsikrėtė daugiau nei 800 žmonių. Nors dabar ligos plitimas yra suvaldytas, medikai sako, kad visiškai atsipalaiduoti nereikėtų, mat ši infekcija – itin pavojinga. Vilniaus universiteto Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja Božena Paškevič sako, kad tymų tikrai nereikėtų laikyti viso labo nekalta vaikiška liga.

Specialistai konstatuoja: pernai fiksuotas sergamumo tymais protrūkis – palaipsniui mažėjusių vakcinacijos apimčių rezultatas. Išsigandusi užmirštos ligos visuomenė suskubo skiepytis ir situacija stabilizavosi, vis dėlto medikai kol kas negali prognozuoti, koks sergamumas bus ateityje.

Užkrečiamųjų ligų specialistai sunerimę. COVID-19 (koronaviruso) pandemijos metu Lietuvoje įvedus karantiną sumažėjo skiepų aprėptys – preliminariais duomenimis, kovo mėnesį įskiepyta apie 12 tūkst. vakcinų dozių mažiau nei sausį ar vasarį. Pastebima, kad sumažėjo skiepų ir pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Planinių skiepų atidėjimas ar nutraukimas gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius ir skaudžias pasekmes.

Pažymint Europos imunizacijos savaitę, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad tymai – skiepais valdoma infekcija. Lietuvoje skiepams nuo tymų infekcijos naudojama kombinuota MMR vakcina. Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės Lietuvoje skiepijami 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus vaikai.

Šiemet nustatytas antrasis tymų atvejis šalyje, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, susirgimas nustatytas Kauno apskrityje. Vienas iš dviejų tymų atvejų – įvežtinis. Abu susirgusieji – suaugę asmenys, kurių skiepijimo būklė nežinoma. ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje tymais sirgo 834 asmenys. Daugiausia susirgimų registruota Kauno ir Vilniaus miestuose. Tymai diagnozuoti 196 vaikams ir 638 suaugusiems asmenims.

Galvoti, kad tymų problema Lietuvoje įveikta – neatsakinga, taip pat neatsakinga ir gąsdinti žmonių dėl būsimo protrūkio, teigia Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas. „Labai sunku pasakyti, bet galvoti, kad tymų problema turi būti išimta iš dienotvarkės, būtų neatsakinga. Per daug gąsdinti žmones irgi būtų neatsakinga. Čia lazda su dviem galais“, – BNS sakė S. Čaplinskas. ULAC duomenimis, pernai tymais sirgo 834 žmonės, iš kurių 196 vaikai ir 638 suaugusieji.

Penktadienį Kaune užregistruotas pirmas tymų atvejis šiais metais. Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo Sauliaus Čaplinsko, pavojinga liga užsikrėtė virš 40-ties metų amžiaus vyras. „Jo skiepų būklė nežinoma, bet pagal antikūnų kiekį galima daryti prielaidą, kad jis buvo skiepytas tik viena skiepų doze ir jam nesusiformavo imunitetas “, – BNS sakė S. Čaplinskas. Jis taip pat teigė, kad tymais užsikrėtęs vyras išvykęs iš Lietuvos pastaruoju metu nebuvo.

Atvėsus orams, į šalį grįžta tymai. Vilniuje į medikus kreipėsi išbertas devyniolikmetis studentas. Išsigandę, kad gali būti užsikrėtę, bendramoksliai puolė kreiptis į savo gydytojus, mat paaiškėjo, kad vaikinas į ligoninę atvyko ligai įsismarkavus – atsiradus bėrimams. Specialistai įspėja, kad prieššventinis laikotarpis ir gausios žmonių susibūrimo vietos sukuria palankią terpę plisti šiam mirtį sėjančiam virusui.

Nerami žinia apskriejo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybinių industrijų fakulteto bendruomenę. Studentai iš dekanės Živilės Sederavičiūtės-Pačiauskienės gavo laiškus su perspėjimu iki gruodžio vidurio atidžiau stebėti savo sveikatą dėl galimo tymų atvejo bendruomenėje. „Nacionalinis visuomenės sveikatos centras mums pranešė apie įtariamą tymų atvejį.

Samoa pirmadienį paskelbė šią savaitę sustabdysianti vyriausybės darbą, kad mestų visas jėgas kovai su pražūtingu tymų protrūkiu, virusui pasiglemžus dar penkių vaikų gyvybes.   Šioje Ramiojo vandenyno salų valstybėje tymų epidemija jau nusinešė 53 gyvybes.  Vyriausybė informavo, kad nuo sekmadienio buvo užregistruota beveik 200 naujų susirgimo tymais atvejų.

Vokietijos parlamentas priėmė privalomų skiepų nuo tymų taikymą mokyklose, darželiuose, bendrabučiuose pabėgėliams ir kitose įstaigose. Už neskiepijimą yra numatytos baudos. Už siūlymą pasisakė 459 Bundestago parlamentarai, prieš balsavo 89, dar 105 – susilaikė, rašoma DW. Įstatymas įsigalios nuo 2020-ųjų kovo mėnesio.

Į Seimą vėl grįžta daug diskusijų visuomenėje keliantis privalomo skiepijimo klausimas. Grupė parlamentarų siūlo tam tikrais skiepais vaikus vakcinuoti privalomai. Socialdemokratų partijos frakcija ketvirtadienį Seimui teikia įstatymo projektą, kuriuo numato įpareigoti, kad vaikų profilaktiniai skiepijimai nuo Pasaulio sveikatos organizacijos likviduojamų infekcijų (poliomielito, tymų, raudonukės) būtų privalomi.

Medikai prognozuoja, kad naujas peršalimų sezonas bus gerokai sudėtingesnis nei pernai, mat be mirtį sėjančio gripo, daug bėdų gali pridaryti ir kita vėl plintanti liga – tymai. Ir šį sykį, kaip sako specialistai, tai jau ne vien Lietuvos bėda. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad dar keturios Europos šalys sunkiai tvarkosi su šia virusine infekcija. Tarp jų ir lietuvių pamėgta Jungtinė Karalystė.