Šlapimo pūslės uždegimas, dar kitaip vadinamas cistitu, vargina tiek vyrus, tiek moteris, o dažnas šlapinimasis, lydimas deginimo ar nemalonumo yra pagrindiniai cistito požymiai.
Ligą išduoda skausmingas šlapinimasis
Karoliniškių poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Rima Piličiauskienė atkreipia dėmesį, jog šlapimo pūslės uždegimai yra dviejų tipų:
„Ūmus, kuris trunka keletą dienų ir lėtinis, kai šlapimo pūslės uždegimas kartojasi du kartus per pusmetį arba tris kartus per metus, tuomet jau įvardinama, kad jis yra lėtinis.“
Dažniausiais cistito sukėlėjas – Escherichia coli žarnyno bakterijos, kurios paprastai yra kiekvieno žmogaus organizme kaip geroji bakterija. Tačiau, paveikta tam tikrų aplinkybių, E. coli gali patekti į šlapimo takus ir sukelti nemalonią ligą.
„Dėl įvairių aplinkybių, tokių kaip neteisinga higiena, peršalimas, imuninės sistemos susilpnėjimas, galimai dėl kitų gydymo priemonių arba gretutinių ligų, ši bakterija gali patekti į šlapimo takus ir sukelti šlapimo pūslės uždegimą“, – priežastis aiškino R. Piličiauskienė.
Šią ligą išduoda tai, kaip dažnai šlapinatės, šlapinimasis dažnai yra skausmingas, taip pat ligą išduoti gali ir šlapimo savybių, tokių kaip spalvos, kvapo, drumstumo pasikeitimas, tačiau gydytoja pabrėžia, kad šlapimo pakitimai gali reikšti ir kitas ligas.
„Jeigu kalbėtume apie ūmų cistitą, paprastai jis, kaip ir lėtinis, prasideda dažnu, skausmingu šlapinimusi, gali jaustis dirginimas, kartais ir deginimas šlapimo takuose, gali nedaug pakilti temperatūra“, – simptomus vardijo šeimos gydytoja.
Dažniau kenčia moterys
Su šlapimo pūslės uždegimu dažniau susiduria moterys nei vyrai. Moterys iki 50 metų cistitu serga kone tris kartus dažniau už vyrus, o moterys virš 50-ies dėl hormonų pokyčių serga dažniau palyginus su jaunesnėmis moterimis.
„Dažniausiai tai lemia anatomija, nes moterų šlaplė, kanalas, per kurį pasišalina šlapimas iš šlapimo pūslės, yra trumpas ir platus, yra labai netoli tiesiosios žarnos. Tuo tarpu, vyrų šlapimo kanalas yra siauresnis, atokiau nuo tiesiosios žarnos, todėl jie serga mažiau.
Kitas dalykas, vyresnio amžiaus moterims turi įtakos hormonų apykaita, ji pasikeičia, keičiasi rūgštingumas tiek šlapimo, tiek lytinių takų, tai sudaro palankias sąlygas vystytis tam tikroms bakterijoms, kurios provokuoja ūminį arba lėtinį cistitą“, – paaiškino pašnekovė.
Ligos profilaktika, kaip sako šeimos gydytoja, yra normalus, įprastas gyvenimo būdas: „Subalansuotas poilsio ir darbo režimas, reikia vengti peršalimų, pervargimų, nes tai susilpnina imuninę sistemą ir sudaro sąlygas atsirasti uždegimui, taip pat teisinga tarpvietės higiena, kuomet šluostomasi arba plaunama iš priekio į nugarą. Jeigu kartais nutinka taip, kad cistitas vystosi dėl kai kurių higienos priemonių, reikėtų jas pritaikyti, pažiūrėti, kurios neprovokuoja ligos.“
Moterims cistitą gali provokuoti ir lytiniai santykiai, todėl kartais profilaktiškai skiriami antibiotikai, kurie vartojami prieš ir po lytinio akto, taip pat rekomenduojama iškart po lytinių santykių nusišlapinti.
Kerta ir sergantiems lėtinėmis ligomis
Asmenims, sergantiems cistitu ir turintiems kitų lėtinių ligų, gydytoja rekomenduoja profilaktiškai lankytis pas specialistus.
„Cistitas dažniau būna sergantiems cukriniu diabetu, psoriaze, sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis, tokiu atveju, atsiradus bent menkiems šlapinimosi sutrikimams ar pastebėjus dažnesnį šlapinimąsi ar šlapimo pokyčius, reikėtų kreiptis į gydytoją ir profilaktiškai pasižiūrėti, ar tikrai nėra šlapimo takų uždegimo.“
Kaip suprasti, kad šlapinimasis yra dažnas, turėtų būti gan paprasta, nes daugelis turi savo režimą ir žino, kaip dažnai keliauja į tualetą.
„Vyrai šiek tiek dažniau per parą šlapinasi, moterys rečiau, vėlgi dėl anatominių savybių, nes vyrų šlapimo pūslė yra šiek tiek mažesnė. Moterys gali šlapintis iki penkių kartų per dieną, įprastai tris ar keturis, priklausomai nuo suvartotų skysčių kiekio, emocinės būklės, šlapimo pūslės dirglumo.
Vyrai gali šlapintis ir penkis, ir šešis kartus, tam gali būti įvairios priežastys. Bet jeigu šlapinimas nėra susijęs su skausmu, dirginimo pojūčiu, tokiu atveju gali būti vertinama, jog tai ne cistito, o kitos ligos požymis“, – kalbėjo R. Piličiauskienė.
Nesigydykite liaudiškomis priemonėmis
Ši liga gydoma antibiotikais, kurie paskiriami specialisto atsižvelgiant į tai, liga yra ūminė ar lėtinė. Laiku nesulaukus gydymo, liga gali virsti lėtine, o tokiu atveju rekomenduojama atlikti tyrimus, kurie parodytų, kokie vaistai gydymui veiksmingiausi.
„Neišgydytas ūminis cistitas gali virsti lėtiniu, tuomet prireiks ir cistoskopijos, tai reiškia, jeigu kartojasi ūmus cistitas du kartus per pusmetį arba tris kartus per metus, reikėtų didesnio ištyrimo, detalesnės konsultacijos ir svarstyti, ar nereikėtų pasižiūrėti šlapimo pūslės iš vidaus ir taikyti papildomą gydymą, kuomet medikamentai suleidžiami tiesiai į šlapimo pūslę.
Jeigu tai yra lėtinis cistitas, tokiu atveju visada pirmiausia rekomenduojama daryti šlapimo pasėlį, kad išsiaiškintumėme, ar tikrai yra standartinis sukėlėjas ir tiks tie patys antibiotikai, ar, vis dėlto, yra įsimaišęs kitas sukėlėjas ir reikės kitų antibiotikų“, – aiškino gydytoja.
Taip pat laiku nesikreipus į specialistus ir ligą užleidus, nors ir itin maža, yra tikimybė, kad lėtinis cistitas gali išprovokuoti šlapimo takų akmenligę ar pakenkti inkstams.
R. Piličiauskienė pabrėžia, kad šlapimo pūslės uždegimo, kaip ir kitų ligų, nerekomenduojama bandyti gydyti namuose liaudiškais būdais – jie nepadės, o nevartojant antibiotikų ūmus cistitas gali tapti lėtiniu ir kankinti dar dažniau.
„Nerekomenduojama tiek ūminio, tiek lėtinio cistitų gydyti liaudiškomis priemonėmis arba žolelėmis, o kartais parūgštintu gėrimu. Svarbu yra tinkamai gydyti antibiotikais, kurie kartais paliekami lėtinio cistito profilaktikai, kad ūmus nepereitų į lėtinį“, – įspėja šeimos gydytoja.
