Karoliniškių poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Živilė Mikalauskienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad vėjaraupiai dažniausiai yra darželinukų ir mokyklinukų liga, tačiau neaplenkia ir vyresnių žmonių.
„Serga daugiausiai vaikai iki 14 metų. Kas nesuserga iki 14-likos, paprastai vyresniame amžiuje serga, gali ir 18, 20, 21 metų, bet dažniausiai liga užsikrečia vaikai“, – kalbėjo gydytoja.
Simptomai pasirodo po kelių savaičių
Varicella zoster virusu rizikos užsikrėsti atviroje erdvėje nėra – jis žūsta veikiamas ultravioletinių spindulių, o uždarose patalpose rizika užsikrėsti išauga, nes vėjaraupius sukeliantis virusas plinta oro lašeliniu būdu, užsikrėtusiajam kosint, čiaudant ar net kalbant.
Pirmieji užsikrėtimo simptomai gali pasirodyti prabėgus net kelioms savaitėms po to, kai virusas patenka į kūną:
„Žmogus, pabendravęs su sergančiu, gali per 21 dieną susirgti. Nėra taip, kad greitai suserga, paprastai tai užtrunka savaitę, dvi, gali užtrukti net iki trijų savaičių. Net toje pačioje šeimoje vaikai bendraudami, gyvendami kartu, būna, kad suserga trečią savaitę.“
Pirmieji simptomai gali visiškai neišduoti, jog vaikas susirgo vėjaraupiais – bendras nuovargis ir pakilusi temperatūra vėliau lydima bėrimų, kurie ir išduoda šią ligą.
„Pirmą dieną gali būti tik temperatūros pakilimas, o paskui atsiranda bėrimai. Bėrimai pirmiausia atsiranda galvos plaukuotoje dalyje ir slenka žemyn visu kūnu – atsiranda ant sprando, nugaros, galūnių. Visada, jei bėrimas galvos plaukuotoje dalyje, atsiranda pūslelės, tada reikia laukti ir žiūrėti, ar poros valandų bėgyje neatsiras dar daugiau bėrimų“, – pataria Ž. Mikalauskienė.
Jei vaikas susirgo ir atsirado bėrimas, suprasti, kad tai vėjaraupiai, leidžia bėrimų pobūdis – pirmiausiai matomos raudonos dėmelės, kurios vėliau tampa vandeningomis pūslelėmis, o šios itin greitai gali nusėti visą kūną.
„Tai yra liga, nėra būklė, kad paslogavai, pakosėjai ir praėjo. Visgi, tie bėrimai, jie yra nemalonūs, visur kyla – ir burnytėj, ir lytiniuose organuose, vaikui gali sutrikti valgymas, nes skausmingos opelės, ir šlapinimasis sudėtingesnis gali būti. Ir, aišku, ta pat oda niežti, vaikai kasosi, paskui gali užnešti infekcines ligas, nukasydami spuogus“, – aiškino vaikų ligų gydytoja.
Susirgus likite namuose
Susirgus vėjaraupiais, svarbu įvesti namų režimą – kuo mažiau keliauti, siekti, kad vaikas neperkaistų, neužsiimtų sunkia fizine veikla, nes tai gali lemti, kokio sunkumo bus ligos eiga:
„Priklauso, kaip ligos metu jie jaučiasi, kaip laikosi režimo, ar nevažiuoja, nebūna saulėje, neperkaista kažkur, nesugalvoja pasportuoti. Jeigu laikantis namų režimo ir labai nesiblaškant, vaikai gan neblogai perneša šią ligą.
Bet jeigu tėvai mėgėjai pavažinėti, važiuoti iš vieno miesto į kitą, ypač vasaros metu kada būna vėjaraupiai, vaikai automobiliuose perkasta, tada atsiranda ir encefalitinės reakcijos, ir aukštas karščiavimas, liga dažniau komplikuojasi.“
Taip pat 10 dienų vaikas neturėtų bendrauti su kitais žmonėmis, nes tiek laiko gali kitus užkrėsti – ir vaikus, ir vyresnius asmenis, taip pat neiti į lauką.
Jei ligos eiga yra lengva ar vidutinė, svarbiausia mažinti bėrimų niežėjimą. Gydytoja šypsosi, kad nebūtina griebtis briliantinės žalumos, tai jau seniai liko praeityje kaip vėjaraupių gydymo būdas.
„Jeigu nekomplikuota, vidutinė ligos eiga, užtenka tik prižiūrėti bėrimus, mažinti temperatūrą. Bėrimams yra vaikams skirtos šaldomosios putos, jos gerai džiovina bėrimus. Taip pat vaistai nuo temperatūros ir daug skysčių gerti, kaip ir prie virusų. Jeigu būklė sunkesnė, skiriami ir antivirusiniai preparatai.
Jeigu vaikas kaso, drasko tuos bėrimus, lieka randeliai. Dažnai nudraskant šašiukus, lieka gilesni odos pažeidimai, todėl visada prašom tėvų, kad prižiūrėtų, kad vaikas nesikasytų spuogelių, nes kuo dažniau ir giliau nukaso, dar ir užkrečia infekcijomis, tada lieka randeliai“, – apie gydymą pasakojo medikė.
Geriausia apsauga – skiepai
Nors šios ligos komplikacijos pasireiškia ne itin dažnai, tačiau jos gali būti skaudžios – ne tik užsitęsti karščiavimas, bet ir pasireikšti sudėtingos būklės:
„Virusas paprastai yra odoje, gerklėje, burnos gleivinėse, visose gleivinėse gali atsirasti. Bet gali patekti ir į smegenų skystį, gali sukelti smegenų dangalų uždegimus ir net meningitą.
Komplikacijos pagrinde, aišku, būna užsitęsęs karščiavimas, piodermijos, jeigu būna užnešta infekcija ir gal būti encefalitinės reakcijos – pusiausvyros sutrikimai, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, eisenos sutrikimai.“
Persirgus vėjaraupiais, susidaro imunitetas ir vėjaraupiais susergama darkart itin retais atvejais, o jei taip ir nutinka, dažniausiai liga užklumpa prabėgus mažiausiai dviem metams, o vėjaraupiai iš naujo užklumpa itin nusilpus imunitetui.
Geriausia apsauga nuo vėjaraupių – skiepai, nes tik jie pilnai apsaugo nuo ligos, o jei žmogus skiepytas vieną kartą, tai apsaugo nuo sunkios ligos eigos:
„Pasiskiepijus, jeigu bent viena vakcina, kad ir susirgus, būna silpna forma, bet yra rekomenduojama du kartus skiepytis, tada infekcijos nebūna, ja nesuserga. Čia yra pagrindinis apsisaugojimo būdas.“
Pasiteiravus, kokiais dar būdais galima saugoti ligos, Ž. Mikalauskienė sako, jog apsisaugoti uždaroje patalpoje sunku, nes dažnai net nežinoma, kad joje yra viruso nešiotojas. Tačiau svarbu laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, o nuo oro lašeliniu būdu plintančios ligos be respiratoriaus apsisaugoti itin sunku.