Jis pastebi, kad kitą savaitę prasidės gamtos vasara, tačiau perspėja – niekas tiksliai negali pasakyti, kokia ji bus: gal ir atšils iki 20 laipsnių, bet šilumos garantijų nėra.
Pavasaris vėluoja, gamta sustingusi
Šių metų gegužės vidurys Lietuvoje išsiskiria neįprastai žema temperatūra – kai kur dienomis vos siekia 10 laipsnių šilumos. Gamtininko teigimu, tai – neįprasta mūsų kraštui.
„Lyg ir bene ryškiausiai dabar matome gegužės viduryje – dieną dažnai daug kur net Lietuvoje 10 laipsnių šilumos nebūna. Tai nėra mūsų gamtai įprastas dalykas“, – pabrėžia jis.
Pavasario laukimas šiemet tęsiasi ilgiau nei įprastai, o šilumos trūkumas paveikė ir augaliją – nors kai kurie augalai jau pradėjo žydėti, daugelio jų augimas sustojęs. Pasak S. Paltanavičiaus, kitą savaitę Lietuvoje prasidės ne kalendorinė, o gamtos vasara, tačiau orai išlieka nenuspėjami.
„Mes turime susitaikyti su tuo, kad turėsime gyventi pagal vasaros režimą. Niekas, turbūt, nepasakys, kada bus atšilimas, nors buvo žadėta šią savaitę, nors jo nėra, o Raseinių krašte iškrito sniegas, vakar Lenkijoje pasnigo, vadinasi temperatūra gana vėsi“, – sako jis.
Gamtininkas tikisi, kad kitą savaitę termometrų stulpeliai kils aukščiau, nes augalai gamtoje negauna pakankamai šilumos vegetacijai.
„Gamtoje daugelio augalų augimas yra sustojęs. Nors kai kurie augalai žydi, žiediniai pumpurai yra, tačiau daugelis kitų augalų nežydi“, – aiškina jis.
Anot gamtininko, klimato sistemoje viskas tapo susimaišę:
„Nustebau prieš porą dienų būdamas Žemaitijoje, Kelmės krašte, kad daug kur žydi ievos, nors Suvalkijoje jos peržydėję seniausiai. Viskas atrodo susipainioję, susimaišę“.
Žmonės tikisi, bet gamta – nenuspėjama
Pasak S. Paltanavičiaus, žmonės dažnai turi per didelius lūkesčius orų prognozėms, tačiau gamta šiuo laikotarpiu elgiasi nenuspėjamai.
„Mes gamtoje esame tik maža dalis – stebėtojai ir tie, kurie kenkiame gamtai plačiąja prasme. Klimato kaita neatsirado iš niekur – šiluminiai išmetimai sumuojasi, o gamtoje valstybių sienų nėra. Visi bendromis jėgomis mes sudarėme tokį didžiausią nusikaltimą“, – sako jis.
Jo teigimu, anksčiau gamtoje viskas vyko lėtai, o dabar – milžiniški pokyčiai įvyksta vos per vieną žmogaus gyvenimo kartą. Daugelyje pasaulio vietų tęsiasi ilgalaikės sausros.
„Labai daug kur Europoje ir pasaulyje yra sausros stichinės, metų metais nelyja, lietaus iškrinta daugybę kartų mažiau nei reikėtų augalų vegetacijai“, – pažymi pašnekovas.
S. Paltanavičius neslepia užuojautos ir sinoptikams, kuriems dėl tokio chaoso tampa vis sunkiau nuspėti orus.
„Gamtai lyg ir norėtųsi geriau, o mes su savo veikla viską sugadinome. Kitą savaitę prasideda gamtos vasara, bet liūdna sakyti, kad niekas nežino, kokia ji bus. Visi viliasi, kad ji bus šilta, tačiau ar ji bus šilta – niekas to nežino“, – pokalbį užbaigė gamtininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
