Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas portalui tv3.lt pasakojo, kad mikrobų atsparumas antibiotikams yra didžiulė problema, kurios mastas kasmet tik didėja.
„Taip nutinka dėl to, kad neracionaliai, netikslingai vartojami antibiotikai. Ne paslaptis, kad viršutinių kvėpavimo takų kataras 80 proc. yra virusinis uždegimas, bet labai dažnai anksčiau būdavo skiriami antibiotikai tiesiog dėl „visa ko“, kad liga nesikomplikuotų į bakterinį susirgimą. O kai antibiotikai skiriami netikslingai, išsivysto jiems atsparios mikrobų formos“, – aiškino profesorius.
Jis pažymėjo, kad mikrobinė rezistencija yra viena iš didžiausių šių dienų rykščių pasaulyje. Skaičiuojama, kad dėl to kasmet miršta dešimtys milijonų žmonių.
Būtina ištirti infekcijos sukėlėją
J. Kalibatas pabrėžė, kad dėl šios priežasties antibiotikai turėtų būti skiriami tikslingai, kai aiškiai žinoma, kad tai yra bakterinė infekcija.
„Tam yra daromi pasėliai, nustatoma, kokie yra mikrobai, koks jų jautrumas antibiotikams ir tikslingai skiriami tie antibiotikai, kurie konkrečiai veikia tą mikrobų rūšį. O kai pradedama šaudyti į patrankos į visas puses, vieni mikrobai gal bus atsparūs, kiti gal žus, toks gydymas nėra tikslingas ir net žalingas.
Antibiotikai nėra indiferentiški sveikatai, organizmui, turi ir įvairių šalutinių poveikių ir juos reikia skirti tikslingai griežtai konkrečiai infekcijai, kuri yra jautri tiems antibiotikams“, – dėstė gydytojas.
Jo teigimu, didžiausia tragedija buvo ta, kad žmonės laisvai kur turguje nusipirkdavo antibiotikų: „Tokia savigyda buvo peilis ir viena priežasčių, kodėl pradėjo augti mikrobų atsparumas antibiotikams. Žmonės profilaktiškai skirdavosi antibiotikus, nors sirgdavo virusiniu kvėpavimo takų uždegimu.“
Žalos pridaro nuo vieno karto
Pasak gydytojo, dar viena blogybė, kada jau paskyrus gydymą imama blaškytis. „Pageria kelias dienas antibiotiką, jis neveikia, ima kitą. Bet vis tik net jei neveikia, reiktų užbaigti ciklą arba prijungti kitą antibiotiką. Nes kitaip išsivystys atsparios mikrobų formos, o tas labai negerai.
Blogybė yra ta, kad mikrobai suspėja mutuoti greičiau nei antibiotikus gaminančios firmos sukurti naujus vaistus. Pagaminti naują antibiotiką reikalingas laikas, tai sudėtingas procesas. Taigi reikia labai protingai vartoti antibiotikus“, – įspėjo J. Kalibatas.
Paklaustas, ar vienas toks gydytojo nustatyto gydymo nepaisymas jau gali turėti neigiamų pasekmių, pašnekovas priminė, kad mikrobai mutuoja labai greitai.
„Juk kaip būna – 90 proc. užmušė, o 10 proc. jau tapo atsparūs tam antibiotikui ir jau kitą kartą jis neveiks. Tie, kurie neatsparūs, žūva, bet kiti ne. Tai galioja tiek suaugusiems, tiek vaikams. Antibiotikai turėtų būti skiriami tikslingai, nustačius, kokie tai mikrobai, ar jie atsparūs“, – akcentavo jis.
Priversti skirti stipresnius antibiotikus
Šeimos gydytojai apgailestauja, kad dėl susidariusios situacijos priversti vaikams skirti ne tuos vaistus, kurių reikėtų, bet kurie yra prieinami.
„Daug metų mokėmės antibiotikų terapijos principų, kad reiktų pradėti nuo siauriausio veikimo spektro veikimo ir vėliau stiprinti, bet dabar nebegalime tuo remtis. Taigi dažnai būna taip, kad antibiotiko, kuriuo turėtume pradėti gydymą, nėra, tada imame platesnio veikimo spektro antibiotiką, kas vaikui tikrai nėra naudinga, bet neturime kito pasirinkimo“, – portalui tv3.lt yra pastebėjusi šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
Alternatyva nerandamiems vaistams – tokia pati gera?
Nors gyventojai vis pasigenda vienokių ar kitokių vaistų, vaistinės akcentuoja, kad praktiškai atvejais gali pasiūlytų alternatyvą. Paklaustas, ar visais atvejais ji tiks žmogui, J. Kalibatas neslėpė, kad pakeitus įprastai vartotą vaistą reikia stebėti savo būseną.
Jis priminė, kad diskusija apie tai, kad ta pati veiklioji medžiaga dar nerodo tokio paties vaisto veikimo, vyksta jau seniai, ypač kai kalbama apie kompensuojamųjų vaistų kainyno pokyčius ir generinius vaistus.
„Europoje kai kurios šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje generiniai vaistai sudaro 84 proc. visos rinkos, Šveicarijoje – tik 17 proc., Graikijoje – tik 20 proc. Tad Europos vidurkis susidarys kažkur 70 proc.
Be abejo, generinius vaistus vartojame ir vartosime, jei vaistas veikia, viskas tvarkoje, vartokite. Bet jei atsiranda kažkokios alerginės reakcijos, patinka ar nepatinka, klinikiniai tyrimai rodo, kad būna daugiau tų alerginių reakcijų vartojant generinius vaistus, veiklioji medžiaga nebūna taip išgryninta, tada tikrai norisi pereiti prie originalaus vaisto“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, svarbiausia, kad gydytojas turėtų laisvas rankas, kad galėtų skirti tuos vaistus, kurių reikia konkrečiam pacientui.
Be kita ko, pašnekovas pastebėjo, kad ne paslaptis yra ir tai, jog pradedant vartoti naują vaistą galimas ir nocebo efektas – kai žmogus naują vaistą dėl kitokios jo pakuotės ar vaisto formos psichologiškai atmeta.
„Tada irgi galim būti neigiamas vaisto poveikis. Tačiau kai vaistas fiziologiškai netinka, tai yra realus poveikis, realios šalutinės reakcijos“, – pastebėjo J. Kalibatas.
