Įveisė giraitę
Graikiniai riešutmedžiai auga ne tik Graikijoje, bet ir visame Balkanų pusiasalyje, taip pat Himalajuose, Kinijoje, Vidurinės Azijos ir kt. šalyse. Į Lietuvą jie atkeliavo maždaug prieš 100–150 metų ir iki šiolei yra auginami. Pastaraisiais metais šie vertingi medžiai darosi vis populiaresni. Graikinius riešutmedžius imasi auginti ne tik pavieniai žmonės, bet ir ūkininkai, nes ši verslo šaka – perspektyvi. Dažnoje sodyboje ir ūkiuose atsiranda ir mūsų kraštuose įprastų lazdynų.
Iš Alytaus kilęs ir Kaune gyvenantis Rimas Norkus augina graikinius riešutmedžius ir lazdynus. Riešutyną jis įveisė prieš 15 metų. Pradėjęs nuo 70 arų, šiandien jis puoselėja 21 hektaro ūkį. Pasak pašnekovo, riešutų auginimas – pelningas verslas. R.Norkus pasakojo, kad lazdynų auginimu jis užsiėmė dėl bičių.
Bitininkystės sritis Rimui gerai žinoma, nes ją daugelį metų Alytaus rajone puoselėjo jo tėvai. „Lazdynai – anksčiausiai pražystantys medžiai. Jų žirginiai turi daugiau žiedadulkių nei kiti augalai, todėl yra labai naudingi bitėms“, – savo apsisprendimą pagrindė vyras.
Ankstyvesnis derlius
Pasak R.Norkaus, šiais metais lazdynai pilni riešutų. Kai kurių veislių medžiai jau subrandino vaisius. Šiemet Dzūkijoje riešutų derlius bus imamas dviem savaitėmis anksčiau nei įprastais metais.
Riešutmedžių augintojas mano, kad riešutų kokybė turėtų būti gera. Praėjusiais metais iš 1 hektaro lazdynyno jis priskynė apie 3 tonas derliaus. Koks jis bus šiais metais, dar neprognozuoja, tačiau vizualiai matyti, kad šakos linksta nuo riešutų.
R.Norkus išaugintą produkciją realizuoja ūkininkų turgeliuose, riešutus išparduoda iki Naujųjų metų. „Šiemet pirmą kartą liko per 150 kilogramų pernykščių riešutų. Jų kokybė nepakito, jie labai skanūs. Riešutus parduosiu drauge su naujuoju derliumi“, – pasakojo vyras.
R.Norkaus ūkyje auginama apie 80 graikinių riešutmedžių. Šie medžiai gerą derlių atseikės tik šiais, dešimtais, augimo metais. „Iki šiol nespėdavau savų graikinių riešutų net paragauti.
Gal juos nunešdavo voverės ar kėkštai? Šiais metais graikiniai riešutmedžiai subrandino labai gausų derlių“, – pasakojo vyras ir pridūrė, kad medžių šakos nuo riešutų pradeda lūžti, vieno medžio net kamienas įskilo.
Riešutmedžiai populiarėja
Šakių rajono medelyno šeimininkas Arūnas Endriukaitis graikinius riešutmedžius augina daugiau nei tris dešimtmečius. Pagrindinis jo tikslas – dauginti ir skiepyti rinktinius sodinukus. Pasak A.Endriukaičio, riešutmedžių auginimas sparčiai populiarėja, sodinukų paklausa auga. Daug šių medžių auginama Vilkaviškio, Alytaus, Kauno ir kituose rajonuose.
Medelyno savininkas teigė, kad riešutmedžiai – puiki kultūra kiekvienam, turinčiam laisvos žemės. Šis verslas – perspektyvus, ypač jauniems žmonėms. Riešutmedžiai, pasak pašnekovo, gyvena ilgai, iki 300 metų. Todėl šiuos medžius puoselėti galės ne tik augintojų vaikai, bet ir vaikaičiai bei provaikaičiai.
Skiepyti riešutmedžiai pradeda derėti 3–4 metų, o paprasti – sulaukę 8–10 metų amžiaus. Lengvai galima apskaičiuoti jų ekonominę naudą. Teigiama, kad šimtas brandžių, 15–20 metų amžiaus, medžių subrandina 3–4 tonas riešutų. Derliaus gausa priklauso nuo metų, dirvos ir regiono.
Pačios geriausios sąlygos jiems augti yra Pietų Lietuvoje. Graikiniai riešutmedžiai labiau mėgsta šaltą žiemą – atlaiko net 30 laipsnių šaltį ir karštą vasarą. Kai kurių veislių medžiai užauga iki 35 metrų aukščio, todėl norintiesiems graikinius riešutmedžius auginti soduose rekomenduojama pasirinkti žemesnes veisles.
A.Endriukaitis tikisi, kad šiais metais jo graikiniai riešutmedžiai atseikės neeilinį derlių. Riešutų ant medžių – labai daug. „Jie kabo tarsi karoliai. Kekėse susiformavę po 15–20 riešutų“, – pasakojo vyras.
Auginti paprasta
Vertingus medžius savo sodyboje Ignalinos rajone prižiūrintis Pranas Zubrickas pasakojo, kad graikinius riešutmedžius išsiaugino iš sėklų, atvežtų iš Kaukazo. „Auginau žemaūgės veislės Ideal medžius, sunokdavo net du derliai, deja, jie būdavo ne itin kokybiški – riešutai maži kaip lazdynų“, – sakė P.Zubrickas.
Per 36-erius metus riešutmedžiai kasmet atseikėdavo skirtingą derlių. Tačiau patys prasčiausi, pasak pašnekovo, buvo praėjusieji metai, nes žirginėliams pakenkė šalna. Pernai nuo šešiolikos medžių vyras surinko tik kibirą riešutų. Šie metai – vieni iš geresnių, todėl augintojas tikisi pririnkti ne vieną maišą riešutų.
„Derlių pradėsiu imti rugsėjo mėnesį. Kai riešutai subręsta, juos nuo medžių nukratau. Graikiniai riešutai – kaip kaštonai. Kai juos surenki su apyvaisiais, atrodo, kad riešutų labai daug, o kai išlukšteni, jų sumažėja per pusę“, – pasakojo P.Zubrickas.
Pasak jo, kartais riešutai patys pradeda skilinėti ir nuo medžių nukrinta jau išsilukštenę. Tačiau dažniausiai juos tenka palaikyti kelias paras ir tuomet peiliu atskirti nuo apyvaisių. P.Zubrickas teigė, kad riešutmedžius auginti paprasta. Jo sodyboje veši ir raudonlapis lazdynas, kurį augina daugiau dėl grožio, o ne dėl naudos.
Išaugino patys
Šiųmetine graikinių riešutų gausybe stebisi ir ukmergiškiai Irena ir Algirdas Tonkūnai. Graikinis riešutmedis šalia jų namo auga tryliktus metus. „Jis išaugo iš graikinio riešuto, kurį svainis atvežė iš Ukrainos. Dar vienas medelis neatlaikęs šalčių nušalo. Turime nedidelį riešutmedį, kuriam tik treji metai. Jis išaugintas iš ūgliuko“, – sakė A.Tonkūnas.
Sutuoktiniai pasakojo, kad jų auginamas graikinis riešutmedis vaisius veda tik ketvirtus metus. Devintais augimo metais medis buvo subrandinęs vos kelis riešutus, dešimtais – dvidešimt. Praėjusiais metais medelį pakando pavasarinės šalnos, todėl riešutų visai nebuvo. „Šiais metais šalčių išvengėme, todėl riešutų užderėjo labai daug. Tai pirmi metai, kai riešutmedis išaugino tiek daug vaisių. Manome, kad bus keli kibirai gliaudytų riešutų“, – teigė I.Tonkūnienė.
Graikiniai riešutai
Graikiniai riešutai yra labai maistingi ir kaloringi – juose beveik dvigubai daugiau kalorijų negu kvietinėje duonoje, daug ląstelienos ir aliejaus.
Šis natūralus produktas itin naudingas pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kuriuos dažnai vargina vidurių užkietėjimas.
Iš lapų daromi užpilai, kuriais gydoma galvos smegenų kraujagyslių sklerozė. Jie gerina medžiagų apykaitą, padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje, tinkami vartoti sergant kai kuriomis tuberkuliozės formomis. Užpilas ruošiamas taip: 2 šaukšteliai graikinių riešutmedžių lapų užpilami stikline verdančio vandens ir laikomi nuo valandos iki dviejų. Skystis nukošiamas ir geriamas po 100 gramų 4 kartus per dieną prieš valgį.
Lazdyno riešutai
Lazdyno riešutuose gausu baltymų, vitaminų, ypač E, B grupės ir kitų medžiagų.
Juos rekomenduojama valgyti dirbantiesiems sunkų fizinį bei protinį darbą, vyresnio amžiaus žmonėms, maitinančioms kūdikius motinoms, sergantiesiems anemija, šlapimo pūslės akmenlige, diabetu. Jie padeda stiprinti imuninę sistemą, mažinti vėžinių ląstelių atsiradimo riziką, cholesterolio kiekį kraujyje, valgomi su medumi lengvina kosulį.
Derėtų atsiminti, kad riešutai – sunkiai virškinamas maistas, todėl juos reikėtų valgyti neskubant, gerai sukramtyti. Per dieną rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip porą saujų riešutų. 100 g lazdyno riešutų turi 646 kcal.
