Apie viską – nuo pavasarinės priežiūros iki rudens derliaus – naujienų portalui tv3.lt pasakoja lauko augalų produkto vadovė Vesta Mugauskienė iš „Sėklos LT“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dabar lietuviai šio augalo masiškai ieško miškuose: specialistai įspėja

Padarykite tai savo avietėms: augs daug geriau

Jokiu būdu nesodinkite agurkų šalia šių augalų: derliaus nesulauksite

Vos tik pavasarį iš po žiemos išlenda pirmieji saulės spinduliai, avietynas ima busti. Tačiau norint, kad šie krūmeliai vasarą džiugintų sultingomis uogomis, darbų – į valias. Ir kiekvienas iš jų turi savo laiką bei prasmę. Pasak V. Mugauskienės, aviečių priežiūra reikalauja žinių, tačiau jos dosniai atlygina gardžiu derliumi ir sveiku sodu.

Kokių darbų reikėtų imtis pavasarį?

Specialistė išskiria šešis pagrindinius darbus, kuriuos atlikę turėsite puikų aviečių derlių:

1. Atramų įrengimas. Avietės mėgsta augti tiesiai, tad pavasarį verta pasirūpinti kuolais ar vielomis, prie kurių būtų galima pririšti ūglius;
2. Tręšimas. Pavasarį, kai dirva jau pradžiūvusi, patręškite avietes kompleksinėmis trąšomis, pavyzdžiui, su azotu, fosforu ar kaliu. Yra specialios vaiskrūmiams pritaikytos trąšos. Dozavimas gali būti skirtingas, priklausomai nuo pasirinktos trąšos – reikėtų laikytis normų, nurodytų ant pakuotės. Organinės trąšos taip pat labai naudingos. Galite naudoti tiek kompostą, perpuvusį mėšlą;
3. Mulčiavimas. Mulčiuokite avietes kompostu, durpėmis ar šiaudais – tai sulaikys drėgmę ir mažins piktžolių augimą;
4. Piktžolių naikinimas. Pavasarį labai svarbu pašalinti piktžoles, kadangi jos konkuruoja dėl maisto medžiagų ir vandens;
5. Laistymas. Jei pavasaris sausas, avietes reikia reguliariai laistyti, o ypač svarbu tai daryti, kol jos leidžia naujus ūglius;
6. Ligos ir kenkėjų kontrolė. Apžiūrėkite augalus, ar nėra ligų ar kenkėjų požymių. Jei reikia, naudokite biologines ar chemines apsaugos priemones.

Genėti avietes tinkamiausia yra vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį, komentuoja ekspertė. Ji pataria, ką reikėtų atlikti:

„Pašalinkite žiemą pažeistus, sudžiūvusius ar ligotus stiebus. Palikite tik stiprius, sveikus ūglius, o vasarines avietes retinkite, palikdami po 10–15 ūglių. Remontantinės avietės turėtų būti nukerpamos iki žemės – jos dera ant vienmečių ūglių, todėl seni stiebai nėra reikalingi.“

Be to, jei reikia ir stiebai labai ilgi, galima trumpinti ūglius, tai paskatins šoninių ūglių formavimąsi ir gausesnį derlių.

Ne mažiau svarbu yra mulčiuoti

„Mulčias sulaiko drėgmę dirvoje, kas ypač svarbu vasarą, kai dažnai būna sausros. Taip pat slopina piktžolių augimą, vadinasi, mažiau vargo ravint.

Jis gerina dirvos struktūrą, kadangi mulčias ilgainiui skyla ir gerina dirvos kokybę bei sumažina ligų riziką, nes neleidžia uogoms liestis su žeme. Na, ir apsaugo šaknis nuo temperatūros svyravimų – tiek nuo šalnų, tiek nuo kaitros“, – vardija pašnekovė.

Specialistės rekomenduojamos medžiagos:

• Šiaudai – natūralūs, gerai sulaiko drėgmę, bet gali pritraukti pelių, ką reikėtų stebėti;
• Pjauta bei šiek tiek padžiovinta žolė puikiai tinka, tik būtina dėti ploną sluoksnį, kad nesupūtų;
• Kompostas maitina dirvą, puikiai tinka kaip maistingas mulčias;
• Durpės rūgština dirvą, tinka, jei reikia sumažinti pH;
• Medžio žievė arba drožlės – gražiai atrodo, ilgai skyla, gerai apsaugo nuo piktžolių;
• Puvęs mėšlas – ne tik mulčias, bet ir trąša.

Ekspertės patarimai, ko vengti:

• Šviežio mėšlo – gali „sudeginti“ augalus;
• Per daug šviežios žolės – sukelia puvimą, pelėsį;
• Juodos plėvelės – sulaiko piktžoles, bet blogina oro ir vandens patekimą į dirvą.

Kada mulčiuoti?

• Pavasarį – po genėjimo ir tręšimo, kai žemė jau sušilusi;
• Vasarą – jei reikia papildomai apsaugoti nuo sausros;
• Rudenį – apsaugoti šaknis nuo šalnų.

Pagrindiniai kenkėjai ir ligos

Yra keli kenkėjai bei ligos, kurie gali pasirodyti šiuo metu ant jūsų aviečių. V. Mugauskienė išvardija juos ir siūlo būdus, kaip to išvengti:

Pagrindiniai kenkėjai

1. Aviečių stiebinė musė (Resseliella theobaldi):

Jei stiebų viršūnės ima vysti, linkti, ūgliai lūžta, tuomet jūsų avietėms kenkia ši musė.

Kad užkirstumėte tam kelią, pavasarį reikėtų nupjauti ir sunaikinti peržiemojusius stiebus. Taip pat vengti tankaus augimo – reguliariai retinti. Jei reikia, purkšti insekticidais, tačiau būtinai naudoti tik pagal rekomendacijas.

2. Aviečių žiedinukas (Anthonomus rubi):

Jei tai šis vabzdys, jis išgrauš jūsų aviečių žiedpumpurius, kurie nudžius ir nubyrės.

Kad to neįvyktų, turėtumėte stebėti žiedpumpurius ankstyvą pavasarį bei naudoti insekticidus žiedų formavimosi pradžioje.

3. Amarai, erkutės:

Jei jūsų avietes užpuolė amarai ar erkutės, jas kankins sulėtėjęs augimas ir lapų garbanojimasis.

Kad to nenutiktų, reikėtų palaikyti švarą avietyne, naikinti piktžoles. Be to, galima jas purkšti natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, muilo tirpalu, dilgėlių užpilu.

Pagrindinės ligos

1. Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea):

Jei vaisiai pūva ir pasidengia pilku pelėsiu, tai jūsų avietės serga šia liga.

Norint, kad jūsų avietės būtų sveikos, reiktų vengti per tankaus sodinimo, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją ir nenaudoti laistymo per lapus.

2. Aviečių dėmėtligės, pavyzdžiui, didžioji dėmėtligė:

Jei tai dėmėtligė, tuomet ant lapų ar stiebų atsiranda rusvos ar violetinės dėmės.

Kad jūsų uogos nesirgtų, turėtumėte rinktis atsparesnes veisles ir, jei reikia, naudoti fungicidus. Taip pat šalinti ligotus lapus ir stiebus.

3. Rūdys:

Jei ant aviečių lapų apačios gelsvai oranžinės dėmės, vėliau – tamsios, tuomet tai rūdys.

SIūloma palaikyti švarą, naikinti augalų likučius bei nenaudoti per daug azoto trąšų, kadangi jos skatina minkštus ir pažeidžiamus ūglius.

Priežiūra vasaros ir rudens laikotarpiu

Tinkamas laistymas per sausras yra gyvybiškai svarbus, kad avietės išliktų sveikos, stiprios ir duotų gerą derlių. Nors jos nėra labai lepios sausrai, ilgai trunkantis sausas laikotarpis gali stipriai sumažinti uogų kiekį ir kokybę, tikina lauko augalų produkto vadovė. Ji pasidalina keliomis pagrindinėmis rekomendacijomis, kaip reikėtų prižiūrėti avietes vasarą ir rudenį:

1. Laistykite retai, bet gausiai. Geriau 1–2 kartus per savaitę gausiai, nei dažnai ir po truputį. Dirva turi būti sudrėkinta iki 20–30 cm gylio, kad pasiektų šaknis. Laistant paviršutiniškai, augalas pradeda leisti šaknis viršuje ir tampa dar labiau pažeidžiamas sausrai;
2. Laistykite ryte arba vakare. Taip išvengsite vandens garavimo. Vakare ypač svarbu, jei dieną buvo labai karšta;
3. Jei įmanoma, naudokite lašelinį laistymą. Efektyviausias būdas – vanduo patenka tiesiai prie šaknų. Neskatina ligų, nes nesušlampa lapai;
4. Po laistymo palaikykite drėgmę mulčiu. Mulčias, tai yra šiaudai, žievė, kompostas, padeda sulaikyti drėgmę dirvoje ir sumažina laistymo poreikį;
5. Nelaistykite karščiausiu dienos metu – vanduo greitai išgaruos, o ant lapų gali susidaryti deginimo žymės;
6. Nenaudokite aukšto slėgio srovės – tai gali pakenkti šaknims ar nuplauti dirvą;
7. Nelaistykite per lapus – tai skatina grybelinių ligų plitimą;

Suaugusiam aviečių krūmui vidutiniškai reikia 10–20 litrų vandens per savaitę, priklausomai nuo dirvos ir oro sąlygų. Lengvesnėse, smėlingose dirvose – reikės dažniau, sunkesnėse – rečiau.

Kad avietės būtų kuo geresnės kokybės, geriausia skinti jas keliais atvejais. Visų pirma, ekspertė sako, kad savaime suprantama, jog nuskinamos, kai visiškai sunoksta:

„Avietės nenoksta nuskintos, todėl jas reikia skinti tik tada, kai visiškai įgauna spalvą: raudoną, tamsiai rausvą ar kitą pagal veislę. Uoga turi lengvai atsiskirti nuo žiedsostės – tai ženklas, kad ji prinokusi. Geriausia jas skinti anksti ryte, kai jau nudžiūvusi rasa, bet dar nėra karšta. Tokiu metu uogos vėsios, tvirtesnės, geriau laikosi transportavimo metu.

Tačiau neskinkite aviečių per lietų ar iškart po jo. Šlapios uogos greitai pradeda gesti, pelėti, palaukite, kol jos nudžius. Ypač, kai skinti galite dažnai – kas 2–3 dienas, kadangi avietės greitai prinoksta, todėl tą daryti reiktų reguliariai. Ir tai užkerta kelią pernokimui ir puvimui.“

Skinti specialistė rekomenduoja švelniai, nespausdžiant ir neplėšiant bei tą daryti rankomis. Taip pat nedėti į gilius indus, kad uogos nesusispaustų ir neskinti pažeistų ar pernokusių, nes jos gadina kitas uogas.

Po skynimo turėtumėte uogas laikyti vėsiai, jei nebus iškart vartojamos. Geriausia avietes suvartoti ar perdirbti tą pačią arba kitą dieną.

V. Mugauskienė teigia, kad remontantines avietes auginti verta, ypač jei norite gausaus derliaus rudenį ar ilgesnio uogų sezono.

Kodėl? Todėl, kad derlius būna rudenį, kai automatiškai yra mažiau kenkėjų ir ligų. Taip pat galite gauti gausų ir kokybišką derlių net pirmus derliaus metus. Be to, jums nereikės atramų ir bus mažiau genėjimo darbų. O ir tinka tiems, kurie nori uogauti iki šalnų.

Kuo tai skiriasi nuo paprastų vasarinių aviečių? Labai paprastas atsakymas, jų derlius – tik vasarą, nors reiklesnės priežiūrai ir joms reikia atramų, jei gausiai dera, jos dažniau saldesnės. Tačiau stiebai vasarinių aviečių šalinami tik seni, kai remontantinių jie nupjaunami iki žemės.

Priemonės rudeniui bei žiemai

Rudenį specialistė pataria naudoti tik kalio ir fosforo trąšas, kadangi jos stiprina šaknis, gerina žiemojimą. Pasak ekspertės, reikėtų vengti azoto, pavyzdžiui, mėšlo ar azoto turinčių trąšų – jis skatina naują augimą, kuris žiemą gali nušalti. Vietoj to, galima naudoti pelenus, kaulamilčius, rudens kompleksines trąšas.

Štai dar keletas naudingų patarimų:

• Purenimas – švelniai. Dirvą aplink augalus verta lengvai supurenti (iki 5–7 cm gylio), kad pagerėtų oro patekimas prie šaknų. Saugokite šaknų sistemą – avietės šaknis leidžia negiliai;
• Mulčiavimas – svarbu prieš šalnas. Mulčiuokite durpėmis, šiaudais, kompostu ar žieve – tai apsaugos šaknis nuo šalčio ir išlaikys drėgmę. Ypač svarbu jauniems ar ką tik pasodintiems krūmams;
• Genėjimas – pagal aviečių tipą. Paprastos (vasarinės): nupjaukite tik derėjusius stiebus. Remontantinės: galima nukirpti visus stiebus iki žemės, jei norite tik rudens derliaus kitais metais;
• Švaros palaikymas – ligų prevencija. Pašalinkite ir sunaikinkite visus nudžiūvusius, pažeistus stiebus ir lapus – tai sumažina ligų ir kenkėjų žiemojimo galimybes;
• Jei reikia, saugokite nuo šalčių. Jei žiemos labai šaltos ar be sniego, galima avietes uždengti eglišakėmis ar plėvele, bet dažniausiai užtenka mulčio sluoksnio.

Žiemą avietės gali nukentėti nuo šalčio, vėjo ir temperatūrų svyravimų, ypač jei nėra sniego dangos. Tačiau tinkamai apsaugotos, jos lengvai peržiemoja. Štai kaip tai padaryti:

1. Mulčiavimas – pagrindinė apsauga. Aplink krūmus užberkite storą mulčio sluoksnį (5–10 cm): šiaudų, komposto, durpių, medžio žievės ar spyglių. Tai apsaugos šaknis nuo iššalimo ir drėgmės praradimo;

2. Apsauga nuo vėjo. Jei avietės auga atviroje vietoje, verta pasodinti gyvatvorę ar statyti vėją sulaikančią užtvarą, pavyzdžiui, tinklinę sienelę. Vėjas džiovina ir gali pažeisti stiebus, ypač kai derinasi su šalčiu;

3. Uždengimas, ypač šaltose vietovėse. Jauni ar silpni krūmai gali būti pridengti eglišakėmis, neaustine plėvele ar agroplėvele. Dengti reikėtų vėlyvą rudenį, kai jau šalna, bet dar nėra sniego. Nepamirškite – plėvelė turi „kvėpuoti“, kad nesikauptų drėgmė;

4. Genėjimas – mažiau stiebų = mažesnė apkrova. Remontantines avietes nukirpkite iki žemės – mažiau ką saugoti. Darbas paprastas – pašalinkite derėjusius stiebus, palikite tik sveikus ir stiprius;

5. Apsauga nuo staigių temperatūrų pokyčių. Dirvožemio uždengimas, tai yra, mulčias, sušvelnina temperatūros svyravimus. Venkite ankstyvo pavasario atidengimo – staigus atšilimas gali pabudinti krūmus per anksti.