Psichologas Simonas Berenis sako, kad greitas gyvenimo tempas sukuria nemenkas užduotis mūsų psichologinei būsenai, o viena dažniausiai pasikartojančių priežasčių, kuri priverčia mus jaustis blogai, yra pervargimas.
„Įtempto gyvenimo stiliaus pasekmių priežastys gali būti įvairios. Viena jų – pervargimas. Mūsų kūną bei smegenis galime įsivaizduoti kaip spyruoklę, kurią per dažnai lankstant, ji išsiderina ar tampa pažeidžiama.
Svarbu suprasti, kad visi turime savo limitus, o juos peržengus, galime susidurti su nemaloniomis pasekmėmis, kaip psichologinė įtampa ir įvairūs emociniai sunkumai“, – pastebi S. Berenis.
Nepamainomi patarimai kiekvienam
Psichologo S. Berenio manymu, norint pajusti harmoniją ir nustoti nerimauti dėl vienų ar kitų iškilusių išbandymų, privalu pailsėti atliekant daugeliui gerai žinomą praktiką.
„Privalu praktikuoti tinkamą poilsį. Tai galioja naktį ir dieną. Todėl svarbu laikytis sveiko miego režimo bei leisti savo kūnui ir smegenims „atsigauti“ dienos metu. Tam gali padėti įvairios, jau dažnam žmogui žinomos, praktikos: meditacija, relaksacija, fiziniai bei kvėpavimo pratimai ir kita.
Vienas paprasčiausių, bet išties labai veiksmingų būdų tinkamai atsipalaiduoti – praktikuoti reguliarų pasivaikščiojimą gamtoje“, – pataria psichologas.
Blogos savijautos signalai
S. Berenio pastebėjimu, nusakyti, kada žmogui gali būti reikalinga psichologinė pagalba, yra sudėtinga, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbių požymių, signalizuojančių apie gresiančias rimtas psichologinės sveikatos problemas.
„Atsakyti į šį klausimą išties nelengva, nes požymių yra įvairių. Svarbu suprasti, kad bent porą savaičių besitęsianti, pavyzdžiui, suprastėjusi miego kokybė ar apetitas, sumažėjęs savęs vertinimas, bejėgiškumo jausmas, nuovargis ar nerimas bei panašūs simptomai – gali būti reikšmingi indikatoriai“, – perspėja pašnekovas.
Kreiptis į psichologą – nebegėda
Visgi, psichologas S. Berenis įžvelgia, kad žmonės, kilus rimtiems emociniams sunkumams, vis dažniau išdrįsta paprašyti specialistų pagalbos. Tiesa, dalis žmonių vis dar mano, kad tai yra gėda.
„Gera žinia ta, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių, ypatingai jaunimo tarpe, investuoja į savo psichologinę gerovę, kreipdamiesi pagalbos anksčiau, taip norėdami padėti sau bei pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Be abejo, daliai žmonių kreiptis į psichologą vis dar yra tabu, nes galvojama, kad tai verta daryti tik stipriai susirgus. Šį stereotipą laužyti yra svarbu, nes užkirsti kelią nemalonioms psichologinėms pasekmėms yra lengviau, nei išgydyti pačią ligą. Būtent todėl svarbu drąsiai kreiptis pagalbos, jeigu jaučiate nerimą dėl suprastėjusios psichologinės gerovės“, – perspėja S. Berenis.
Pašnekovo teigimu, nepaisant vis dar išliekančio stereotipo, egzistuojančio skirtinguose visuomenės sluoksniuose dėl psichologinės pagalbos suteikimo, Lietuva laimės indekso sąraše kopia aukštyn.
„Atsakant į šį klausimą, galima pažvelgti į Lietuvos poziciją Pasaulinio laimės indekso, kuris atsižvelgia į bendrą šalies vidaus produkto įvertį, socialinę paramą, sveiko gyvenimo trukmę, laisvę priimti pasirinkimus, dosnumą, prosocialų elgesį ir korupcijos suvokimo indeksą atžvilgiu.
Jeigu 2013-2015 metų Lietuva vidutiniškai patekdavo į 60 vietą, 2019 metais esame 42-oje. Peršasi išvada, kad tampame laimingesni, kas gali būti susiję ir su galimai mažesne emocine įtampa“, – optimistiškai žvelgia psichologas S. Berenis.
Be to, žmonėms, patiriantiems psichologinę įtampą, rekomenduojama išbandyti mobiliąją emocinės savipagalbos programėlę, pavadinimu „Pagalba Sau“.
Ši programėlė padės ne tik stebėti savo emocinę būseną, bet taip pat suteiks papildomos informacijos, kur kreiptis ar nukreipti kitą, jeigu prireikia svarbių patarimų.
Projektas finansiškai remiamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
