Spalio viduryje minint Pasaulinę maisto dieną siekiama kalbėti maisto trūkumo problemą, netinkamą, nesubalansuotą mitybą ir skurdą. Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas R. Stukas patikino, kad Lietuvoje su maisto trūkumo problema tikrai nesusiduriama, tačiau erdvės mokytis tinkamos mitybos yra pakankamai.
„Mūsų žmonės gali pasirinkti įvairų maistą, bet, kaip rodo mūsų periodiškai atliekami tyrimai, yra šiokios tokios gerėjimo tendencijos – vis daugiau žmonių renkasi maistą pagalvodami apie sveikatą. Tokių yra apie 31 proc. Aišku, norėtųsi, kad tokių būtų 100 proc.
Gerai, kad mažėja kiti veiksniai – kainos įtaka nebėra tokia didelė kaip anksčiau. Antroje vietoje yra skonis, tad galime daryti išvadą, kad Lietuvos gyventojai šiandien nori valgyti sveikai ir skaniai“, – „Žinių radijui“ kalbėjo jis.
Geras maistas – brangus?
Profesorius patikino, kad geras, kokybiškas maistas nebūtinai turi būti labai brangus.
„Aišku, kaina gali atspindėti ir kokybę. Bet kalbant apie sveikatą ir maisto poveikį sveikatai, ne visada tas brangus maistas daro teigiamą poveikį. Galima pasirinkti ir pigesnį maistą, bet labai svarbu, kad žmogus skaitytų produkto etiketę – čia pateikiama informacija, kuri duoda žinių apie perkamą maistą, deja, ne visi ją skaito, kartais ir neįskaito, kas ten parašyta.
Bet pastaruoju metu produktai yra net ir ženklinami – yra rakto skylutės simbolis, kuris padeda pasirinkti sveikatai palankesnį maistą iš tos grupės produktų. Yra galimybė pasirinkti, bet reikia domėtis ir sąmoningai rinktis, o ne pamatė akys – tai ir imu“, – patarė R. Stukas.
Kalbant apie sveikatą ir maisto poveikį sveikatai, ne visada brangus maistas daro teigiamą poveikį.
Paklaustas, ar atidžiai nagrinėjant etiketes nebus pulta į kraštutinumus, mat atrodys, kad ir to, ir to negalima, profesorius teigė, kad domintis maistu ir jo sudėtimi labai daug laiko etiketės analizavimui nereikia:
„Greitai pasižiūri į sudedamąsias dalis, kas yra parašyta pradžioje, jei norima atkreipti dėmesį į maisto priedus, tą irgi galima pamatyti, dar padeda simboliai – ar tai ekologiškas maistas, ar pažymėtas rakto skylute kaip palankesnis sveikatai.“
Būtina gauti 40 skirtingų maisto medžiagų
Vis tik net jei maistas ir geras, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad yra tendencija rinktis tą patį maistą.
„Dalis žmonių renkasi tą patį maistą ir nėra didelės įvairovės. Atrodytų, kad tas maistas sveikatai palankus, geras pagal sudėtį ir kokybę. Bet jei kasdien nekinta asortimentas, vėl yra blogai. Kasdien žmogui reikia gauti apie 40 įvairių skirtingų biologiškai aktyvių maisto medžiagų ir nė vienas produktas jų visų neturi, tik įvairovė gali tą užtikrinti, o kartais jos pasigendama.
Yra du momentai – lietuviai valgo per riebiai ir per mažai daržovių.
Nepasakyčiau, kad tai būtų išskirtinis lietuvių bruožas, bet galėčiau išskirti, kad lietuviai vartoja per mažai daržovių, ypač šakniavaisinių, ir vis tik dar per daug valgoma riebaus maisto. Čia, ko gero, iš kartos į kartą perduodami mitybos įpročiai, jie po truputį keičiasi, bet yra tie du momentai – valgoma per riebiai ir per mažai daržovių“, – konstatavo R. Stukas.
Įspėjo dėl pamėgto produkto
Paprašytas patarimų, kaip pereiti prie sveikesnės mitybos, specialistas pabrėžė, kad per vieną dieną įpročiai tikrai nepakeis.
„Jei žmogus labai įpratęs kažką valgyti, bus sudėtinga kardinaliai pakeisti mitybą, tą reikia daryti palaipsniui. Reikia domėtis, kas yra sveikatai palanku, kas – ne, ir po truputį stengtis į savo maisto racioną įtraukti sveikatai palankius produktus, o nepalankius – mažinti.
Jei žmogus vartoja daug druskos ir valgo laba sūriai, nuo rytojaus jis nepradės valgyti nesūriai, nes bus labai neskanu, reikia mažinti po truputį. Jei į arbatą deda 3 šaukštelius cukraus, taip pat kiekį mažinti po truputį, taip skonio receptoriai prisitaikys. O tie produktai, kurie yra palankūs sveikatai – daržovės, šviežios ar raugintos, jas po truputį įvesti į savo maisto racioną ir tada natūraliai jis pasikeis“, – kalbėjo R. Stukas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į lietuvių itin mėgstamą, bet sveikatai ne itin palankų produktą.
„Aišku, domintis, ko gero, atkreips dėmesį, kad jei valgo vištieną, kurios raumeninis audinys tikrai biologiškai vertingas (ypač krūtinėlė, kur labai gerai subalansuotos aminorūgštys), reikia valgyti be odos, nes joje yra labai didelė cholesterolio koncentracija.
Tai skatina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kas šiandien yra labai didelė problema Lietuvoje. Tad jei iškepei tą šlaunelę, pasigrožėjai, dar gali nufotografuoti, tada odą nuėmei, išmetei ir valgai raumeninį audinį“, – patarė profesorius.
Jo pastebėjimu, labai svarbu šviesti ne tik pačius žmones apie sveikatai palankų maistą ir įpročius, bet ir gamintojus.
„Šiandien jau matome ir tuos, kurie gamina duoną su mažiau cukraus ir druskos, produktus, kurių sudėtyje yra daugiau skaidulinių medžiagų. Kas dar labai svarbu, vaikai nuo pradinių klasių mokomi apie sveikatai palankią, tvarią mitybą, tad tikimės, kad tai duos rezultatų.“
