Pagrindiniai simptomai
Sutrikęs tuštinimasis pasireiškia įprasto tuštinimosi pakitimais – tai gali būti išmatų kiekio ir konsistencijos pokyčiai – vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, arba tuštinimosi dažnumo pasikeitimai. Šiuos simptomus taip pat neretai lydi dujų kaupimasis žarnyne, pilvo skausmas, apetito sumažėjimas ar netgi pykinimas.
Sutrikusio tuštinimosi ignoruoti nevalia
Įprastai sveikas žmogus tuštintis turėtų reguliariai, kiekvieną dieną panašiu metu. Jeigu atsiranda pakitimų – viduriavimas tęsiasi ilgai ar kamuoja nuolatinis vidurių užkietėjimas, kurio metu tualete lankotės itin retai – pats laikas kreiptis į specialistus.
Pasirodo, kad sutrikęs tuštinimasis gali signalizuoti apie pavojingas ligas, pavyzdžiui, žarnyno vėžį, opinį kolitą, krono ligą, alergijas tam tikriems maisto produktams ar kitus žarnyno uždegimus. Esant kuriai nors iš minėtų ligų, tuštinimosi sutrikimai nesiliauja ilgą laiką ir nereaguoja į namuose taikomą gydymą – dietos pokyčius ar gerųjų bakterijų vartojimą.
O gal kaltas stresas?
Specialistai vis dažniau užsimena apie 21 amžiaus jaunų žmonių ligą – dirgliosios žarnos sindromą (DŽS). Manoma, kad šio sutrikimo vystymuisi didžiausią įtaką turi įtemptas gyvenimo ritmas, netinkami mitybos įpročiai ir nuolatinis stresas. Dirgliosios žarnos sindromas gerokai pablogina šiuolaikinių aktyvių žmonių gyvenimo kokybę, riboja jų veiklos galimybes, varžo dienotvarkę.
Pagrindiniai dirgliosios žarnos simptomai:
· pilvo skausmas, kuris sustiprėja pavalgius maisto ar prieš tuštinantis;
· pilvo pūtimas;
· viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Rečiau pasitaikantys DŽS simptomai:
· nuovargis ir energijos trūkumas;
· pykinimas ir/ar vėmimas;
· apatinės nugaros dalies skausmas;
· šlapinimosi problemos, pavyzdžiui, noras dažnai šlapintis arba jausmas, kad negalite visiškai ištuštinti šlapimo pūslės.
Jeigu įtariate, kad kenčiate nuo DŽS, pirmiausiai reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Rekomenduojama įvertinti savo gyvenimo būdą – nustatyti patiriamo streso lygį, peržiūrėti mitybos, fizinės veiklos ir alkoholio vartojimo įpročius, bei mityba papildyti gerosiomis bakterijomis.
Kol kas konkretūs vaistai gydantys DŽS nėra sukurti, tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad nemalonių simptomų, kuriuos sukelia šis sindromas, mažinimui gali būti naudingas reguliarus probiotikų vartojimas. Pasirodo, kad probiotikai, dar kitaip vadinamosios gerosios bakterijos, padeda virškinti maistą, gerina imuninės sistemos darbą, apsaugo žarnyną nuo blogųjų bakterijų ir virusų, be to teigiamai veikia smegenis, todėl būti itin naudingi kenčiantiems nuo streso ir įtampos sukeltų negalavimų tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas.
