Kaip jau skelbta, nuo šiandien įsigalioja gyvybiškai svarbių specialybių darbuotojų sąrašas, kurie galėtų dirbti ir sirgdami besimptome COVID-19 ligos forma. Tiesa, tą jie turėtų daryti dėl didelio sergamumo infekcija imant stokoti darbuotojų būtinoms funkcijoms užtikrinti.
Taip pat keičiasi izoliacijos tvarka – izoliacija tampa privaloma tik po kontakto su sergančiuoju koronavirusu šeimoje, nebereikės izoliuotis turėjusiesiems didžiausios rizikos sąlytį darbe.
Galės dirbti ir sergantys, bet be simptomų
Kaip konstatavo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, šiandien koronavirusu kasdien užsikrečia maždaug 5 tūkst. žmonių, o apie 40 tūkst. žmonių izoliacijoje.
„Omikron atmaina plinta, plito, tai jai toliau plintant galėtų susiklostyti tokios aplinkybės, kad kritinės valstybės funkcijos, tokios kaip avarijų šalinimas – vandentiekio, elektros, šilumos (...) negalėtų būti vykdomi pilna apimtimi, nes daug darbuotojų atsirastų saviizoliacijoje. Tik noriu pabrėžti, kad kalbama tik apie tuos darbuotojus, kurie negalėtų darbų vykdyti nuotoliniu būdu. (...)
Plintat atmainai ir stebint kitų valstybių patirtis turėjome pasiruošti tokios situacijoms, kad kritinės funkcijos nenutrūktų (...) esant ir labai dideliam apsikrėtimų COVID-19 skaičiui“, – naujausius pokyčius komentavo ji.
Dėl šios priežasties yra pakeistos ir izoliacijos taisyklės kritinių funkcijų darbuotojams – kontaktą turėję tokie darbuotojai turės pagal nustatytą tvarką dažniau testuotis, bet neprivalės izoliuotis.
„Žinoma, nepaisant priemonių, gali susiklostyti tokios aplinkybės, kad visi kontaktiniu būdu dirbantys asmenys yra apsikrėtę, tada darbdavys galės prašyti neturinčių simptomų darbuotojų grįžti į darbą“, – sakė G. Balčytytė ir pažymėjo, kad niekur tokia tvarka minimose įstaigose dabar dar nėra taikoma.
Kaip keičiasi izoliavimo tvarka?
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė priminė, kad Lietuva yra toje dalyje Europos šalių, kurios susitrumpino iki 7 dienų izoliaciją kontaktiniams žmonėmis.
„Taip pat ir tiems, kurie serga lengva forma, t. y. nedominuojantys simptomai, žmonės nieko nejaučia, bet turi PGR teigiamą testą“, – sakė ji.
SAM atstovė Jurgita Pakalniškienė pristatė naujausius pasikeitimus dėl izoliacijos tvarkos.
„Svarbiausias momentas yra tas, kad turėjus kontaktą privaloma izoliuotis tik šeimos nariams, tik kartu gyvenantiems asmenims, jei šeimos nariai nėra kritinių tarnybų darbuotojai. Taigi jei kontaktas turimas darbe, socialinėje aplinkoje, izoliacija nebėra privaloma. (...) Bet yra nustatytos papildomos rekomendacijos – riboti žmonių, su kuriais bendraujama, skaičių, esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu, jei galimybės nėra, bendraujant su kitais asmenimis dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius, testuotis savikontrolės greitaisiais antigeno testais tris kartus“, – priminė ji.
Jei sąlytį turėjo žmogus, kuris priklauso valstybei svarbioms funkcijoms, jei negali atlikti darbo nuotoliniu būdu, izoliavimo tvarka yra kita. Jie privalo izoliuotis, jei turėjo kontaktą su užsikrėtusiu šeimos nariu ar turėjo didelės rizikos kontaktą darbe (kai kontaktuojama 1 metro atstumu 4 val. uždaroje patalpoje).
„Tačiau atėjus situacijai, kai trūksta darbuotojų, šie kritinių tarnybų darbuotojai gali nesiizoliuoti, jei yra organizuojamas tų sąlytį šeimoje turėjusių (ar itin didelės rizikos sąlytį darbe) testavimas savikontrolės testais tris kartus. Rekomenduojama pirmąjį testą atlikti iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą, pakartoti savikontrolės testą po 48–72 val. Ir dar trečią testą atlikti praėjus 48 val. po antrojo savikontrolės testo“, – aiškino J. Pakalniškienė.
Jei kontaktas turėtas su kartu gyvenančiu asmeniu, izoliuotis privaloma nuo tam asmeniui laboratoriškai pavirtinto teigiamo PGR ar greitojo antigeno testo dienos.
Jei kalbama apie itin didelės rizikos kontaktą darbe kritinių tarnybų darbuotojams, tuomet izoliacija yra 7 dienos nuo paskutinio turėto kontakto su tuo užsikrėtusiu asmeniu.
Nedarbingumų išdavimo tvarka
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Greta Gargasienė priminė, kad susirgęs žmogus visų pirma turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir suderinti izoliacijos ir nedarbingumo klausimus su juo.
„Tuomet jis turėtų pildyti atvejo anketą ir nurodyti kartu gyvenančius asmenis. Jei kontaktą turėjo darbovietėje, (...) tik darbdavys praneš apie darbuotojus, kurie kontaktavo, nesitestuoja ir turėtų izoliuotis. Visais kitais atvejais susirgęs asmuo NVSC praneša apie tuos kontaktus, su kurias gyvena.
Į mūsų centrą turi kreiptis tik tie asmenys, kurie keliavo ir jiems yra skiriama privaloma izoliacija ir jiems reikalingas nedarbingumo pažymėjimas. Arba asmenys, kurie bendravo su sergančiu asmeniu kartu gyvenantys ir jiems reikia nedarbingumo pažymėjimo. Bet jei žmogus turi dirbti galimybę dirbti nuotoliniu būdu, jis neturėtų prašyti nedarbingumo pažymėjimo“, – aiškino ji.
G. Gargasienė priminė, kad susirgus vaikui tėvai taip pat privalo kreiptis į šeimos gydytoją. Tada tėvai gali kreiptis į jį dėl vaiko slaugymo jo ligos metu arba, jei vaiko slaugyti nereikia, tuomet nedarbingumo prašo jau NVSC kaip asmenys, kurie turėjo sąlytį su savo vaiku.
„Taip pat norisi pažymėti, kad nereikėtų prašyti nedarbingumų tol, kol jūsų šeimos nariui nebus patvirtinta COVID-19 liga. Nes jei tik atsirado simptomai ir nėra patvirtinta liga, nedarbingumo negalėsime išduoti“, – aiškino NVSC specialistė.
Sergančiųjų dirbti niekas nevers
A. Bilotienė-Motiejūnienė pabrėžė, kad su tvarkų pokyčiais susiję sprendimai priimti „atsižvelgiant į esamą situaciją“.
„Ją turime kiek kitokią nei prie alfos ar deltos. Turime pavyzdžius iš Europos, kad jie susiduria ne tik su sveikatos priežiūros specialistais, kurie serga, bet ir kitais kritinių tarnybų darbuotojais. Tai turime jų darbą užtikrinti“, – sakė ji.
Ji taip pat nurodė, kad besimptome forma sergantis gali nesutikti dirbti, nors ir būtų prašomas tą daryti. „Jeigu žmogus nesutinka, niekas jo priversti negali“, – kalbėjo viceministrė.
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė pastebėjo, kad darbdaviai dar iki kritinio momento turi būti sudarę sąrašus, kas galėtų dirbti, trūkstant žmonių.
„Svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų darbdaviai turi sudaryti tipinių pareigybių, grupių arba vardinius darbuotojų sąrašus, kurie turės vykdyti tas funkcijas, iš anksto aptarus su darbuotoju“, – dėstė ji.
Per sekmadienį – 3637 atvejai
Praėjusią parą nustatyti 3637 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Abu mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą šeši žmonės gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 152 asmenys.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1058 COVID-19 sergantys pacientai – 32 mažiau nei prieš parą, 94 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11 tūkst. molekulinių (PGR) ir per 700 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2437,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 30,2 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 612,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė daugiau kaip 7,7 tūkst. žmonių.
