Pavasarinis apsišvarinimas: patarimai, kaip atsikratyti nereikalingų daiktų

Pavasarinis apsišvarinimas: nuo ko pradėti?

Dauguma iš savo senelių girdėjome: nemesk, dar susinaudos, kai karas ar badas ateis. Taip belaukdami „karo ar bado“ užgriozdiname savo namus nenaudojamais, sulūžusiais, nereikalingais daiktais. Jie kuria nešvaros, netvarkos įspūdį, mažina erdvę ir renka dulkes. „Bet blogiausia, kad nereikalingi daiktai apsunkina žmogaus emocinę būseną. Perkrautus namus sunkiau tvarkyti, o netvarka atima jėgas. Kur kas geriau jaučiamės namuose, kuriuose yra tik tai, ko reikia“, – sako J. Mikštė.

Pradėti pavasarinį apsišvarinimą namų organizatorė siūlo būtent nuo senų daiktų išmetimo. O jų, pasirodo, dažnas esame prikaupę kur kas daugiau, nei manome. Pasak J. Mikštės, jos klientai per apsišvarinimą vidutiniškai išmeta apie 30 proc. nereikalingų daiktų.

„Visų pirma surenkame tai, kas nereikalinga ir atsikratome: parduodame, atiduodame, išmetame. Jei neatsikratysite nereikalingais daiktais, tvarka į jūsų gyvenimą niekada neateis. Jei sunku atsisveikinti su daiktu, patarčiau pažiūrėti į jį ir prisiminti, kada paskutinį kartą jį naudojau. Jei du ar tris metus su juo nieko nedarei, jis nėra reikalingas“, – sako daiktų organizatorė.

Ypač sunku gali būti atsikratyti apynaujais daiktais, kuriuos žmogus nusipirko spontaniškai, jų nepamėgo ir niekada nenaudojo. „Pavyzdžiui, nenešiota, neprigijusi suknelė. Tokiais atvejais klausiu žmogaus: jei išteptum ją neišplaunamai, ar pasigestum? Ar pirktum naują tokią pačią? Atsakymas padiktuoja, ką daryti su daiktu“, – sako namų organizatorė.

Tik tuomet, kai bus atsikratyta nereikalingais daiktais, J. Mikšė siūlo pirkti daiktų organizuoklius ir dėlioti viską į savo vietas. Nereikėtų skubėti to padaryti per dieną ar kelias. Anot daiktų organizatorės, šiam procesui galima skirti visą mėnesį. „Man suorganizuoti vieną virtuvę užtrunka visą darbo vieną. Tačiau nerekomenduoju žmonėms daryti visko iš karto. Gera mintis per balandį susitvarkyti visus namus, neskubant ir skiriant pakankamai laiko“.

Kad nereikalingi daiktai nekenktų aplinkai

Atlikus pavasarinį apsišvarinimą dažnam kyla klausimas: ką daryti su nebereikalingais daiktais? Už jų netinkamą atsikratymą gresia baudos ir sąžinės priekaištai. Tačiau dalies gyventojų tai neatgraso nuo neatsakingo rūšiavimo – sako gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

„Visoje Lietuvoje vykdome konteinerių patikrinimus ir matome, kad trečdalis atliekų išmetamos ne ten kur reikia. Plastikui ir popieriui skirtuose konteineriuose atsiduria įvairios mišrios komunalinės atliekos: drabužiai, avalynė, maisto ir higienos priemonės. Tai apsunkina tolesnį rūšiavimo ir pakuočių perdirbimo procesą“, – sako D. Ramanauskaitė.

Anot jos, vieni rūšiuoti nesistengia, kiti stengdamiesi padaro klaidų. „Regis, informacijos daug, bet žmonės vis dar suklysta. Plastiko konteineriai užteršiami įvairiais žaislais, flomasteriais, elektroniniais prietaisais ir panašiai. Šių daiktų plastikas nėra perdirbamas. Į plastiko konteinerį turėtų keliauti maisto pakuotės ir indeliai, plastikiniai maišeliai, buitinių priemonių tara. Svarbu prisiminti paprastą taisyklę: į rūšiavimo konteinerius keliauja tik pakuotės, o ne daiktai, išskyrus makulatūrą“, – sako „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė. 

Ji primena, kad įvairios vazos, veidrodžiai, keramikiniai dirbiniai, indai, nors jie ir iš stiklo, negali būti metami į stiklo pakuotėms skirtą konteinerį. Jų vieta – didelių gabaritų atliekų  aikštelės. „Tvarkant namus ar pagalbines patalpas žmonės randa daug tuščių kartoninių dėžių su putplasčiu. Putplastį drąsiai galima mesti į plastiko konteinerį, o popierines dėžes – į popieriaus. Tik labai svarbu dėžes sulankstyti, kad jos užimtų kuo mažiau vietos. Nesulanksčius, konteineris labai greitai prisipildys, bus nepatogu kitiems gyventojams“, – akcentuoja D. Ramanauskaitė.

Norint, kad pakuotės būtų sklandžiai perdirbamos, svarbu atskirti plastikinę pakuotės dalį nuo popierinės, jeigu ji yra iš dviejų dalių. Prieš išmetant, reikia pašalinti maisto ar skysčių likučius, tačiau plauti pakuotės nebūtina. O abejojantiems, kur mesti tam tikrą atlieką, gali pagelbėti asociacijos „Gamtos ateitis“ sukurtas edukacinis įrankis  „Rūšiavimo gidas“

Į konteinerį ar į naujas rankas?

Tačiau nereikalingų daiktų gyvenimas neprivalo baigtis konteineryje. Namų organizatorė J. Mikštė sako, kad šiais laikais yra daugybė naujų alternatyvų.

„Kažkada tai buvo problema, bet dabar tikrai ne. Nereikalingus, bet gerus daiktus, rūbus, avalynę galima parduoti platformose Vinted arba Looptex, įvairiose feisbuko grupėse, atiduoti į DĖK‘ui atiduotuves ar Caritą. Prabangius padėvėtus rūbus, rankines priima kai kurie komisai bei vintažinės. Didžiuosiuose miestuose reguliariai vyksta ir įvairūs rūbų bei daiktų blusturgiai. Tereikia rūšiuoti, domėtis ir tikrai bus, kur tuos nereikalingus daiktus atsakingai padėti“, – sako namų organizatorė.

D. Ramanauskaitė priduria, kad jei visgi rūbai nerado naujų šeimininkų, tuomet jų vieta – tekstilės atliekų konteineris. Ten pat turi keliauti ir avalynė, užuolaidos, patalynė, rankšluosčiai, minkšti žaislai.

Vienas iš daiktų, su kuriuo pasak J. Mikšės žmonės dažnai nenori skirtis, yra knygos. Tačiau būtent joms lengviausia suteikti naują gyvenimą. „Reikėtų paklausti savęs, ar antrą kartą skaityčiau? Ar norėčiau, kad perskaitytų mano vaikai? Jei ne, yra bibliotekos, kurios priima visas knygas. Dažnai mielai priima ir ligoninės, knygų nameliai. Internete yra platformos, kuriose galima parduoti senas knygas. Tačiau jei jums knyga pasirodė nieko verta, nebijokite išmesti jos į popieriaus konteinerį. Grynai psichologinis dalykas, kad negalima atsikratyti knygomis“, – pataria namų organizatorė.

„Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė primena, kad nereikalingų daiktų problema būtų mažesnė, jei tiesiog atsakingiau vartotume. „Paprasčiausias būdas mažiau teršti, o kartu ir gyventi tvarkingiau, tai yra mažiau pirkti. Kad ir kaip atsakingai realizuotume nereikalingus daiktus, jie vis tiek kažkada taps šiukšlėmis. Todėl gamtai draugiškiausias sprendimas yra sumažinti vartojimą, atsisakyti nereikalingų pirkinių, spręsti emocinio pirkimo problemas, jei tokios yra. Sąžiningai ir atsakingai rūšiuodami, žinoma, prisidedame prie švaresnio rytojaus. Tačiau turėtume atsakingai ir pirkti – tuomet ir namai bus švaresni, ir gamta mums padėkos“, – sako D. Ramanauskaitė.