Nors auginti šiuos vaismedžius nėra itin sudėtinga, kaip teigia ūkininkas Gediminas Cijūnaitis, didžiausias iššūkis – apsaugoti uogas nuo paukščių.
Pagrindiniai „vagys“
Visi sodininkai, savo kieme auginantys vyšnių ar trešnių medžius, žino šią problema: net ir gausiausio uogų derliaus gali greitai nelikti, jei sode apsilankys paukščiai. Pasak ūkininko, būtent strazdų savo sode reikėtų bijoti labiausiai.
„Pagrindiniai paukščiai, kurie lesioja vyšnias ir trešnes, yra strazdai. Jie dažnai veikia kaip žvalgai – atskrenda vienas, suranda derlių ir netrukus sugrįžta su visa pulko kompanija. Ir tada – viskas. Mūsų uogų jau nebėra“, – pasakoja G. Cijūnaitis.
Efektyviausios apsaugos priemonės
Pasak pašnekovo, efektyvios priemonės priklauso nuo sodo dydžio ir medžių kiekio. Mažesniuose soduose galima apsieiti su mechaninėmis ar garsinėmis priemonėmis, tačiau didesnėms plantacijoms verta investuoti į pažangesnes technologijas:
- Tinklai – viena veiksmingiausių priemonių. „Reikia dar prieš sunokstant uogoms uždėti tinklą ant medžių. Patogiausia turėti pastovią konstrukciją, kad vėliau būtų galima greitai ir lengvai juos pritaikyti“, – pataria G. Cijūnaitis.
- Lazeriai – modernus sprendimas didesniems ūkiams. Tam tikri lazerių modeliai efektyviai atbaido paukščius iš tolo.
- Garsai – paukščiai jautriai reaguoja į plėšriųjų paukščių garsus. „Veiksmingiausia – leisti erelio sklandymo arba puolimo garsus. Dar efektyviau, jei įraše girdimi ir kitų paukščių skleidžiami pavojaus signalai“, – sako pašnekovas.
- Garsinės dujinės patrankos – uogininkų taikoma praktika, kai kas tam tikrą laiką sklinda sprogimo garsas. „Tai tikrai veikia, ypač nuo praskrendančių paukščių. Tačiau vietiniai paukščiai ilgainiui pripranta“, – įspėja ūkininkas. Be to, ši priemonė gali erzinti kaimynus, todėl galima sulaukti skundų, jei įrengsite tokią sistemą nepasitarę su aplinkiniais.
Ar padeda kaliausės ir baidyklės?
G. Cijūnaitis sako, kad klasikinės kaliausės ar plastikiniai ereliai gali būti naudingi siekiant atbaidyti paukščių pulkus, bet tik trumpą laiką.
„Galima statyti kaliauses, kabinti šiukšlių maišus, kurie juda vėjyje, ar net naudoti helio balionus su švilpukais, bet visus šiuos objektus būtina reguliariai keisti – kitaip paukščiai pripranta“, – pažymi jis.
Natūrali apsauga – plėšrūs paukščiai
Vienas įdomesnių ir natūralesnių sprendimų, anot specialisto – prisijaukinti plėšrų paukštį. Nors skamba kaip pasakos siužetas, sodininkai iš tiesų gali „susidraugauti“ su ereliu ar vanagu ir tokiu būdu atsikratyti nepageidaujamų vagiliaujančių paukščių. Tiesa, tam dažnai reikalinga konsultacija su gamtininkais.
„Jei jūsų teritorijoje gyvena erelis ar kitas plėšrus paukštis, kiti smulkesni paukščiai jo bijos ir laikysis atokiau. Galima net pasitarti su gamtininkais dėl inkilo įrengimo“, – dalijasi G. Cijūnaitis.
„Paukščiai labiausiai aktyvūs anksti ryte – apie ketvirtą, penktą, šeštą valandą. Tuo metu ir reikia būti budriems“, – įspėja ūkininkas.
Ne tik paukščiai – saugokitės ir kenkėjų
Pasak specialisto, nors vyšnių bei trešnių medžiai nėra lepūs ar reikalaujantys itin daug priežiūros, norint užtikrinti gerą derlių būtina nepamiršti ir vabzdžių kenkėjų.
„Vyšnias ir trešnes taip pat reikėtų purkšti prieš žydėjimą, žydėjimo metu ir po jo. Taip pat reikia stebėti, ar neatsirado amarų, kurie čiulpia lapus ir silpnina medį“, – priduria jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
