A. Unikauskas pastebi, kad nors daugelis pacientų stengiasi sveikai maitintis ir sportuoti, vis dėlto, kenčia nuo nuolatinio streso. Ilgalaikis stresas ir įtampa organizmą veikia itin neigiamai, o pagrindinė to priežastis – organizme padidėjęs kortizolio ir adrenalino kiekis.
Streso poveikis organizmui
Ilgai trunkantis stresas paralyžiuoja imuninę sistemą – ji pradeda funkcionuoti blogai, tada lengviau kimba virusinės ligos. Taip pat dėl streso gali prasidėti raumenų nykimas – atrofija.
„Galite būti pakankamai jaunas, pavzyzdžiui, jums bus 40 metų ir vietoje to, kad raumuo būtų toks, koks turi būti, jeigu jūs pastoviai patiriate stresą, iš tikro jūs būsite praradę daug raumens“, – teigia specialistas ir priduria, kad taip atsitinka, todėl, jog organizmas, kad atlaikytų stresą, iš raumenų ima baltymus.
Stresas mažina testosterono kiekį ir verčia organizmą maitintis tik cukrumi, taip pat reikalauja, kad baltymai virstų cukrumi, tad patiriant ilgalaikį stresą organizme bus didelis kiekis cukraus, net jei cukraus nevalgote.
Dar viena žala organizmui – virškinimo sutrikimai: ilgalaikis stresas trukdo kasos fermentų išskyrimui, skrandžio rūgšties gamybai, taip pat stresas mažina tulžies gamybą. Dar vienas požymis – užkietėję viduriai.
Itin dažnai sutrinka miegas
Kaip išskiria A. Unikauskas, viena pagrindinių streso sukeliamų problemų – miego sutrikimas: kankina nemiga arba pasikeičia miegojimo režimas.
„Dienos miegas yra gerai, kai snaudžiame 20–25 minutes. Bet negalima miegoti dieną vietoje nakties“, – teigia specialistas.
„Žmonės nėra sukurti taip, kad ilgai atlaikytų stresą. Yra didžiulis skirtumas tarp problemos sprendimo ir nerimo dėl problemos“, – pataria A. Unikauskas.
Ką daryti, kad sumažintume streso lygį, sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Laidą „Kviečiame daktarą“ žiūrėkite šeštadieniais 11:30 per TV3!
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Kviečiame daktarą“.
.jpg)
