Anot Kauno klinikų direktoriaus visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, Kardiologų draugijos atstovo prof. Tomo Lapinsko, kiekvienas tarsi žinome, ką reikia daryti, kad būtume sveikesni – nerūkyti, sveikai maitintis, kontroliuoti alkoholio kiekį, tačiau pritrūksta valios ir užsispyrimo, rašoma pranešime spaudai.
„Manau, reikia pradėti nuo mažų žingsnių. Sekti savo cholesterolio koncentraciją, išmanyti apie veiksnius, darančius įtaką jo kiekiui kraujyje. Gydytojas – svarbus komandos narys, padedantis sudaryti sveikatos planą, tačiau paciento vaidmuo yra kertinis, nes niekas už tave vaistų neišgers“, – sako ekspertas.
T. Lapinskas teigia, kad pacientams dažnai trūksta žinių, o gydytojai ne visada skiria pakankamai laiko viską detaliai paaiškinti. Be to, mūsų visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog tam tikrų vaistų vartoti negalima, nes jie „kenkia kepenims“. „Tokiu atveju derėtų tų žmonių paklausti, kiek jų pažįstamųjų mirė nuo infarkto, o kiek – nuo to, kad kepenys buvo pažeistos dėl vaistų vartojimo?“ – retoriškai klausia profesorius.
Pasitelkiamos ir naujausios technologijos
Hakatonas – intensyvios kūrybinės dirbtuvės, kai per kelias dienas bandome išspręsti svarbų iššūkį. Šiemet šis „Hospiton“ hakatono iššūkis – cholesterolis. 52 proc. pernai mirusių žmonių mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, sukeltų dėl padidėjusio kraujo riebalų kiekio — dislipidemijos. Tris dienas hakatone susibūrę psichologai, gydytojai, pacientai, inžinieriai, IT, rinkodaros ir kitų sričių ekspertai pateiks technologinius sprendimus, kurie padėtų pacientams bei medikams kovoti su padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje keliamais iššūkiais.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) sveikatos inovacijų projektų vadovė, „Hospiton“ organizatorė Viktorija Butrimaitė spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad vienas medikas niekada neišspręs problemos, todėl „Hospitone“ labai svarbi komandų įvairovė. „Praėjusių metų hakatonas, skirtas retoms ligoms, buvo labai sėkmingas – sulaukėme puikių komandų ir iki šiol trys komandos tęsia savo veiklą“, – teigia V. Butrimaitė.
Ateities prognozės: sergančiųjų bus triskart daugiau
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis pabrėžė, kad vertinant mirštamumo ir sergamumo širdies bei kraujagyslių ligomis tendencijas, per pastaruosius dešimt metų, didėjant vaistų nuo cholesterolio vartojimui, skaičiai ėmė stabilizuotis.
„Tačiau bendra situacija Lietuvoje vis dar yra labai prasta – bent pusė žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. 62 proc. pacientų turi blogus cholesterolio rodiklius kraujyje. Sergamumas vožtuvinėmis ligomis iki 2040-ųjų padvigubės, o iki 2060-ųjų patrigubės. Neturime tiek resursų, kad paruoštume tokį kiekį sveikatos specialistų, todėl reikia ieškoti naujų technologinių sprendimų ligoms gydyti“, – sako R. Šerpytis.
Anot R. Šerpyčio, cholesterolio problema dažniausiai tampa aktuali sulaukus 40 metų. „Naujas automobilis gali važiuoti nelygiais keliais ir negesti, tačiau pasenusį jau reikia saugoti ir remontuoti. Žmogus ir jo kraujagyslės – ne išimtis: su amžiumi jos tampa nebe tokios elastingos, pradeda kauptis cholesterolis“, – teigia jis.
Hakatonas vyks lapkričio 10–12 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Kaune. Į renginį registruotis jau galima, o kviečiami įvairių profesijų atstovai: medikai, inžinieriai, IT specialistai, rinkodaros profesionalai ir t.t.
