Šią savaitę tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios yra įvardijamos pagrindine mirties priežastimi šalyje.
Liūdna statistika
Nors atrodo, kad Lietuvoje mirtingumas yra sumažėjęs, deja, tai nekeičia fakto, kad pagrindinė jų priežastis – kraujotakos sistemos ligos.
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Kraujotakos sistemos ligos pernai sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų.
Antroje vietoje pagal mirties priežastis yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc. visų mirčių).
Įvardijo priežastis
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė įsitikinusi, kad pagrindinę lietuvių mirties priežastį galima pakeisti, jeigu veiksmų imsis sveikatos politikai ir visuomenė.
Pasak specialistės, Lietuvoje mirštamumo bei sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis statistika nesikeičia metai iš metų, o tai reiškia, kad ji viršija net 2-3 kartus Europos Sąjungos vidurkį. Kodėl taip nutiko – priežasčių visa galybė.
„Priežasčių iš tiesų yra ne viena, jų labai daug. Viena iš jų – žmonių rizikos veiksnių paplitimas. Šis paplitimas yra labai didelis, todėl jokiu būdu negaliu sakyti, kad kažkuris vienas rizikos veiksnys yra lemtingas.
Dažniausiai tai būna rizikos veiksnių komplektas, rinkinys ir žmonės per gyvenimą prisirenka ne vieną, ne du ir ne tris, o keturis, penkis ir net šešis rizikos veiksnius.
Su amžiumi jų daugėja, rizikos veiksniai sunkėja, tačiau be abejonės tai yra susiję su genetika, paveldimumu, o šis faktorius Lietuvoje yra taip pat labai problematiškas ir apsunkintas“, – sako laidos pašnekovė.
Apie tai ir dar daugiau kviečiame žiūrėti tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“.
Kalbėjome apie:
00:00 temos ir pašnekovų pristatymas
01:58 problema Lietuvoje yra tikrai labai didelė, dėl šių ligų miršta per daug žmonių
02:20 priežastys, kodėl Lietuvoje tiek daug sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis
03:12 naudinga žinoti: šie rizikos veiksniai reiškia, kad tikimybė susirgti auga
04:38 aterosklerozė – kas tai ir kuo ji baigiasi?
05:30 kaip sumažinti riziką susirgti?
07:30 Mantvydas buvo miręs: štai, kas atsitiko
11:19 šie žmonės gyvena tarsi su tiksinčia bomba
12:00 Mantvydo istorija: kas ir kaip puolė jį gelbėti
12:50 vaizdo įrašas iš krepšinio varžybų, kai Mantvydui sustojo širdis
13:50 Mantvydui dingo dalis atminties: neprisimena didelės dalies, kas vyko prieš infarktą
15:00 prof. Žaneta Petrulionienė: daugėja atvejų, kai žmonės moka suteikti pirmąją pagalbą
17:30 svarbu pradėti gaivinti iškart: reikia užtikrinti, kad smegenys nenukentėtų
19:50 auksinis patarimas: jei ne aš padėsiu, tuomet kas?
21:00 štai, ką pastebi medikai: kas ir kada pradeda gaivinti, kaip tai daro
22:40 defibriliatorius – kas tai, ar sudėtinga naudotis?
26:00 kur būtinai turi būti defibriliatoriai?
27:55 ar Mantvydas sau jau turi atsakymą, kas lėmė infarktą?
28:40 kaip sumažinti patiriamą stresą ir kaip streso hormonai veikia širdį: kada nesportuoti
32:30 kofeinas: kiek kavos ar arbatos galima, o kada jau kenkia
33:50 Mantvydo patirtis, kaip pasikeitė gyvenimas dabar
36:15 profesorės namų darbai kiekvienam – reikės balto popieriaus lapo
38:15 antroji laidos dalis
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
